Vaistinė

Paskelbta, kaip per šventes dirbs mobilieji punktai, karščiavimo klinikos ir vaistinės

(atnaujinta 09:49 2020.12.22)
Lietuvoje pirminės sveikatos priežiūros įstaigos, laboratorijos, mobilieji punktai, karščiavimo klinikos ir vaistinės švenčių ir nedarbo dienomis dirbs, tik jų darbo laikas gali būti sutrumpintas

VILNIUS, gruodžio 22 — Sputnik. Pirminės sveikatos priežiūros įstaigos, laboratorijos, mobilieji punktai, karščiavimo klinikos ir vaistinės dirbs švenčių ir nedarbo dienomis, praneša Sveikatos apsaugos ministerijos spaudos tarnyba.

Po valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo, sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio pasitarimo nuotoliniu būdu su asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikėjais, laboratorijų ir mobiliųjų punktų koordinatoriais, vaistininkais, operacijų vadovo sprendimu numatyta, kad PGR metodu iš nosiaryklės tyrimą dėl koronaviruso atliekančios laboratorijos turės užtikrinti šių testų atlikimą ir rezultatų suvedimą į e.sveikatos informacinę sistemą švenčių ir nedarbo dienomis — 2020 m. gruodžio 25–27 dienomis ir 2021 m. sausio 2–3 dienomis.

Anot pranešimo, pirmines ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos nurodytomis dienomis privalės teikti paslaugas, išskyrus imunoprofilaktikos, prevencinių programų ir profilaktinio sveikatos tikrinimo, mobilių komandų COVID-19 liga sergantiems pacientams paslaugas, skubios odontologijos ir psichikos sveikatos priežiūros paslaugas. Paslaugos nurodytomis dienomis bus teikiamos įprastu įstaigos darbo laiku. Atsižvelgiant į besikreipiančio paciento sveikatos būklę, sveikatos priežiūros paslaugos turės būti teikiamos tiesioginio kontakto ar nuotoliniu būdu. Pažymėtina, kad šias paslaugas teikiančios įstaigos negalės teikti paslaugų vien tik nuotoliniu būdu. 

Taip pat numatyta, jog, jei dėl objektyvių priežasčių gruodžio 25–27 dienomis ir 2021 m. sausio 2–3 dienomis pirmines ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti įstaiga neturės galimybės pati užtikrinti šių paslaugų teikimo šiomis dienomis, ji turės sudaryti sutartį ar susitarimą su kita tame pačiame mieste ar gyvenvietėje esančia ir tokias paslaugas teikiančia gydymo įstaiga. 

Šios įstaigos taip pat įpareigotos ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 22 d. paskelbti informaciją apie įstaigos darbo laiką ir darbo organizavimą šventiniu laikotarpiu bei kontaktinę informaciją. Informacija privalo būti paskelbta pagrindiniame interneto puslapyje lengvai pasiekiamoje ir gerai matomoje vietoje, taip pat prie pagrindinio įėjimo į gydymo įstaigą. 

Operacijų vadovo sprendimu, savivaldybių administracijų direktoriai yra įpareigoti užtikrinti šias paslaugas teikiančių gydymo įstaigų darbą nurodytomis dienomis, taip pat užtikrinti asmenų, sergančių COVID-19 liga, kurie išrašomi iš stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų tęsti ligos gydymo ambulatoriškai, transportavimą į šių asmenų namus ar kitą gyvenamąją vietą, jeigu tokie asmenys neturi galimybės grįžti nuosavu ar artimųjų transportu.

Savivaldybių, kuriose yra įsteigti mobilūs punktai, administracijų direktoriai įpareigoti užtikrinti, kad mobilūs punktai nurodytomis dienomis dirbtų kasdien arba kas antrą dieną ne trumpiau kaip po 2 valandas per dieną, o savivaldybių, kuriose yra įsteigtos karščiavimo klinikos, užtikrinti šių klinikų veiklą ne trumpiau kaip po 4 valandas per dieną.

Operacijų vadovo sprendimu yra pavedama savivaldybių poliklinikoms ir miestų ar rajonų savivaldybių konsultacinėms poliklinikoms nurodytomis šventinėmis ir nedarbo dienomis teikti radiologijos, echoskopijos, endoskopijos, chirurgijos ir medicininės laboratorijos paslaugas.

Vaistinėms, kurios priklauso Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai, nurodytomis dienomis yra pavedama dirbti ne trumpiau kaip po 4 valandas per dieną.

Tegai:
šventės, nedarbo diena, Lietuva
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (1093)
Vilnius

Nedarbas Lietuvoje perkopė 16 procentų

(atnaujinta 13:05 2021.01.16)
Sausio pradžioje, palyginti su gruodžio 1 diena, registruotas nedarbas išaugo 0,6 proc., o palyginti su praėjusių metų sausio pradžia — 7,4 proc.

VILNIUS, sausio 16 — Sputnik. Oficialus nedarbas sausio pradžioje siekė rekordinį rodiklį ir perkopė 16 procentų, rašo Užimtumo tarnyba.

UŽT duomenimis, sausio 1-ąją šalyje buvo 277,1 tūkst. bedarbių — jie sudarė 16,1 proc. visų darbingo amžiaus gyventojų.

Sausio pradžioje, palyginti su gruodžio 1 diena, registruotas nedarbas išaugo 0,6 proc., o palyginti su praėjusių metų sausio pradžia — 7,4 proc.

Gruodžio mėnesį, palyginti su lapkričio mėnesiu, darbo jėgos paklausa mažėjo beveik ketvirtadaliu — Užimtumo tarnyboje registruota 22,5 tūkst. darbo pasiūlymų, arba 23,7 proc. mažiau nei lapkritį.

Paklausiausi darbo rinkoje gruodį buvo krovikai, pakuotojai, valytojai, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojai, pardavėjai, statybininkai montuotojai, reklamos ir rinkodaros specialistai.

Labiausiai per mėnesį išaugo mėsininkų, žuvų darinėtojų, darbininkų izoliuotojų, pakuotojų poreikis, o mažiau reikėjo administratorių, nekvalifikuotų statybininkų, žemės ir miškų ūkio mašinų operatorių.

Užimtumas gruodį suteiktas 25,7 tūkst. darbo neturinčių asmenų. Dėl sezoniškumo ir karantino darbą radusių asmenų skaičius, palyginti su lapkričiu, sumažėjo 15 proc.

Tegai:
nedarbas, Užimtumo tarnyba
Dar šia tema
Šiemet laikinų darbų pasiūla kalėdiniu laikotarpiu daug mažesnė nei ankstesniais metais
Dėl karjeros pokyčių lietuviai renkasi ateityje perspektyvias profesijas
Lietuvoje nedarbas per metus išaugo 7,1 %
Mergina

Įvardytos dažniausios pradedančiųjų investuotojų klaidos

(atnaujinta 16:21 2021.01.16)
Vakarų valstybėse investavimas į vertybinius popierius yra populiariausia alternatyva kaupiantiems lėšas būstui, senatvei, vaikų išsilavinimui ar tiesiog norintiems turėti "pasyvias pajamas"

VILNIUS, sausio 16 — Sputnik. Investicijos į nekilnojamąjį turtą lietuviams yra kone priimtiniausias investavimo būdas, o į vertybinius popierius yra investavęs tik mažiau nei kas dešimtas lietuvis, rašo "Swedbank" spaudos tarnyba.

Tiesa, praėjusiais metais aktyviai į akcijas investuojančių gyventojų skaičius augo, o banko klientai sudarė penkis kartus daugiau sandorių nei prieš metus. Todėl specialistai papasakojo, kokias svarbiausias pamokas reikėtų išmokti ir kokių klaidų vengti pradedančiam investuoti.

Didelė grąža ir aukšta rizika — neišskiriama pora

Pirmoji pamoka — nebūna didelės grąžos be didelės rizikos. Jei kažkas bando įrodyti, kad galite uždirbti dviženklę grąžą be jokios papildomos rizikos — netikėkite tokiais pasiūlymais. Įvairiausios finansinės piramidės ir kitokios sukčiavimo platformos uždirba pinigus jų kūrėjams. 

"Dažniausiai tokiais egzotiškais pasiūlymais susigundoma norint greitai praturtėti — juk laukti pamažu kapsinčios investicinės grąžos taip nuobodu, visko norisi čia ir dabar. Tačiau toks nekantrumas investavimo procese yra pragaištingas ir veda prie perteklinės rizikos prisiėmimo, egzotikos paieškų ir, galiausiai, finansinių nuostolių", — rašoma pranešime.

Neinvestuokite pinigų, kurių neturite

Antroji pamoka — investuokite tik tas lėšas, kurias turite. Galimybė investuoti pasiskolintus pinigus arba didesnę pinigų sumą, nei jūs turite, yra pradedančiojo investuotojo kelias į neigiamų patirčių ir praradimų pasaulį. 

Vis dažniau investavimo platformos suteikia galimybę pasinaudoti finansiniu svertu — kartais labai dideliu — ir tokiu būdu, galimai, uždirbti didelę grąžą iš nedidelių vertybinių popierių kainų pokyčių. Statistika rodo, kad absoliučiai daugumai investuotojų net ir po kelių sėkmingų bandymų tai baigiasi praradimais ir nuostoliais.

Diversifikacija

Trečioji pamoka — tai diversifikacija arba investavimas į daugiau nei vieną instrumentą, kai investavimui skirtos lėšos paskirstomos į skirtingus vertybinius popierius, rinkas, įmones, instrumentus. 

Emocijos — nuolatinis palydovas, bet prastas patarėjas

Ketvirtoji pamoka — žmonės yra neracionalios būtybės, besivadovaujančios ne logika, bet jausmais ir emocijomis, taip pat ir investavimo procese.

Vilnius
© Sputnik / Владислав Адамовский

Atskira ekonomikos mokslo šaka, taip vadinama elgsenos ekonomika, analizuoja įvairiausius kognityvinius šališkumus arba sistemines klaidas, kurias žmonės daro ieškodami informacijos, apdorodami ją ir priimdami sprendimus. 

Pavyzdžiui, pastebėta, kad priėmę sprendimą įsigyti kažkokios įmonės akcijų, investuotojai ieško ir seka informaciją, patvirtinančią jų priimto sprendimo teisingumą, tačiau ignoruoja naujienas ir nuomones, kurios rodo, kad buvo padaryta klaida. Emocijas ir kognityvinius šališkumus suvaldyti nelengva, bet reikia mokytis juos pažinti ir pažaboti.

Dvi emocijos — baimė ir godumas — tūno visų investuotojų galvose, ir abi jos yra brangių klaidų priežastis. Jei jaučiate poreikį kas valandą stebėti, vyksta finansų rinkose ir kaip pasikeitė jūsų investicinio portfelio vertė, tai jau ženklas, kad esate perteklinės rizikos kelyje. Investavimas turi būti periodinis, nuosaikus ir netgi nuobodus, o adrenalino ieškoti reikėtų kitose gyvenimo srityse. 

Ne viskas paaiškinama logika ir ekonomikos dėsniais

Penktoji pamoka — priešingai nei galite perskaityti kai kuriuose vadovėliuose, rinkos nėra nei efektyvios, nei racionalios, o sunkiai logika, dėsniais ir patirtimi paaiškinami reiškiniai slypi kiekviename žingsnyje.

Šiemet matėme, kaip Elonui Maskui paraginus savo sekėjus naudotis žinučių siuntimo platforma "Signal", niekuo su ja nesusijusios įmonės "Signal Analytics" akcijos pabrango daugiau nei 10 kartų ir bent kelias dienas liko gerokai aukštesniame lygyje nei prieš šį nesusipratimą.

Panaši istorija nutiko ir prieš šešerius metus, kai mėgėjai investuotojai, norėdami investuoti į "Twitter" akcijas, kuriomis dar net nebuvo prekiaujama biržose, akimirksniu 10 kartų pakėlė bankrutuojančios įmonės "Tweeter Entertainment" akcijų kainą.

Mėgėjų investuotojų antplūdis ir oportunistinės nuotaikos gali išpūsti labai didelius ir ilgai neišsileidžiančius burbulus. Tačiau jei burbulus pastebėti lengva, numatyti jų sprogimo momentą — daug sudėtingiau. Todėl nereikėtų nei išnaudoti jų pūtimosi efekto, nei bandyti juos susprogdinti. Tokiais atvejais geriausia stebėti ir mokytis, stebint iš šalies.

Deja, ne visos pamokos yra nemokamos ir išmokstamos tik skaitant knygas. Kaip ir daugelyje gyvenimo sričių, giluminės žinios ir išmintis atsiranda iš realios veiklos, šiuo atveju — investavimo darant klaidas ir iš jų mokantis. Tam, kad šių pamokų kaina nebūtų per didelė ir labai skausminga, reikia neužmiršti penkių pirmųjų investavimo pamokų.

Tegai:
investavimas, Swedbank
Dar šia tema
"Swedbank": testas parodė aukštą gyventojų finansinį intelektą
Atskleista į ką, pritrūkę pinigų, lietuviai kreipiasi pirmiausiai
Koronaviruso testas

Mokslininkai išsiaiškino, ar prasirgę COVID-19 gali užkrėsti kitus

(atnaujinta 16:10 2021.01.16)
Tyrimas prasidėjo birželį ir jo metu buvo ištirti 20 787 žmonės. Nustatyta, kad 6614 dalyvių turi antikūnų prieš koronavirusą

VILNIUS, sausio 16 — Sputnik. Tie, kurie sirgo COVID-19, įgauna imunitetą nuo viruso mažiausiai penkiems mėnesiams, tačiau gali likti ligos nešiotojais, rodo Anglijos visuomenės sveikatos (PHE) tyrimas, rašo RIA Novosti autorė Marija Tabak.

"Tyrime dalyvavę mokslininkai padarė išvadą, kad natūraliai įgytas imunitetas dėl ligos 83% labiau apsaugo nuo pakartotinės infekcijos nei tie, kurie nesusirgo. Imunitetas trunka mažiausiai penkis mėnesius nuo ligos momento", — teigiama pranešime.

Tai reiškia, kad žmonėms, susirgusiems per pirmąją koronaviruso bangą praėjusį pavasarį, jau yra rizika vėl susirgti.

"PHE taip pat įspėja, kad nors tie, kurie turi antikūnų, tam tikru mastu yra apsaugoti nuo užsikrėtimo COVID-19, pirminiai kito tyrimo etapo duomenys rodo, kad kai kurie iš šių žmonių sulaiko didelius viruso kiekius ir gali juos perduoti kitiems", — sakoma pranešime.

"Todėl labai svarbu, kad visi ir toliau laikytųsi taisyklių ir liktų namuose, net jei turėjo COVID-19, kad išvengtų viruso perdavimo kitiems", — sakė agentūra.

Tyrimas prasidėjo birželį ir jo metu buvo ištirti 20 787 žmonės. Nustatyta, kad 6614 dalyvių turi antikūnų prieš koronavirusą.

Tegai:
mokslininkai, koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (1093)