Dešros

Lietuvoje nustatyta šešėlinė prekyba mėsos produktais

(atnaujinta 21:42 2020.12.22)
Bendrovė gamino ir pardavinėjo mėsos produktus kitoms Lietuvos įmonėms ir individualiems verslininkams

VILNIUS, gruodžio 22 — Sputnik. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmai priėmė nuosprendį byloje dėl šešėlinės prekybos mėsa vienoje Joniškio žemės ūkio bendrovėje. Apie tai pranešė Lietuvos prokuratūros spaudos tarnyba.

Kasa Maximoje, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad įmonė realizavo dešrelių, sardelių ir kitų mėsos produktų, kurių vertė siekia daugiau nei 222 tūkstančius eurų. Įmonė gamino mėsos produktus ir realizavo juos kitoms Lietuvos įmonėms bei individualiems verslininkams.

Tyrimo duomenimis, įmonės bendrovės vadovas ir buhalteris neužfiksavo šių ūkinių operacijų buhalterinėje apskaitoje, todėl taip į valstybės biudžetą nesumokėta daugiau nei 46 tūkstančiai eurų PVM.

Taip pat kratų metu žemės ūkio bendrovėje ir kitose įmonėse rastos sąskaitos faktūros, pagal kurias produkcija buvo pristatoma pirkėjams, tačiau jos ir už produkciją gautos pajamos neįtrauktos į bendrovės apskaitą.

Baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme kaltinamieji savo kaltę neigė.

Bendrovės vadovui teismas skyrė 18 830 eurų, o nuteistam buhalteriui — 15 064 eurų baudą.

Tegai:
šešėlinė prekyba, Lietuva
Studentai

Baltarusiai sulauks paramos ir magistro studijoms Lietuvoje

(atnaujinta 11:14 2021.01.18)
Buvo kreiptasi į Tarptautinių studijų komisiją, kad nustatant kvotas šiemet užsienio šalių piliečių studijoms pagal magistrantūros studijų programas, Baltarusija būtų numatyta kaip atskira prioritetinė šalis, skiriant jos piliečių studijoms 20 papildomų vietų

VILNIUS, sausio 18 — Sputnik. Lietuvoje siūloma skirti finansinę paramą ne tik bakalauro studijoms, bet ir šalies universitetuose magistro studijas pasirinkusiems baltarusiams, rašo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

"Skirdami paramą išreiškiame savo solidarumą su Baltarusijos demokratiniu judėjimu, taip pat sudarome galimybes studijuoti tiems jaunuoliams, kuriems šiuo metu savo šalyje įgyti aukštąjį išsilavinimą galimybės yra apsunkintos", — sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. 

Šiugždinienė kreipėsi į Tarptautinių studijų komisiją, kad nustatant kvotas šiemet užsienio šalių piliečių studijoms pagal magistrantūros studijų programas, Baltarusija būtų numatyta kaip atskira prioritetinė šalis, skiriant jos piliečių studijoms 20 papildomų vietų. Ministerija nuo 2020 studijų metų skyrė paramą 103 baltarusiams, įstojusiems į bakalauro studijas Lietuvoje.  

Taip pat Lietuvoje nuo 2015 metų remiama ir Ukrainos jaunuolių studijos šalyje. Ukrainos piliečių magistrantūros studijoms Lietuvos aukštosiose mokyklose šiais metais bus skiriama 30 vietų kvota. 

Masiniai opozicijos protestai visoje Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Vilnius nuo pat protestų Baltarusijoje pradžios kišosi į kaimyninės valstybės reikalus. Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad rezultatai neva buvo "suklastoti".

Anksčiau Baltijos šalių sankcijų sąraše buvo 30 Baltarusijos piliečių, tarp jų ir kaimyninės valstybės vadovas Aleksandras Lukašenka.

Vėliau buvo pranešta, kad šios šalys išplės asmeninių sankcijų prieš Baltarusijos režimą sąrašą, įtraukdamos į jį apie šimtą žmonių.

Atsakydamas į tai, Baltarusijos lyderis nurodė vyriausybei perorientuoti Baltarusijos krovinių srautą iš Lietuvos uostų. Be to, anksčiau jis teigė, kad Baltarusija buvo priversta "uždaryti sienas iš Vakarų".

Tegai:
studijos, Baltarusija, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuva
Temos:
Protestai Baltarusijoje po prezidento rinkimų
Dar šia tema
Dvi Lietuvos įmonės kreipėsi į tarptautinį teismą dėl Baltarusijos 
Lietuva ciniškai supainiojo ekonomiką su politika ir pralaimėjo, sakė ekspertas
Baltarusijoje sulaikyti du protestų finansavimu įtariami asmenys
ESO darbuotojas

Lietuvoje planuojama sukurti daugiau nei 4 tūkst. darbo vietų

(atnaujinta 09:57 2021.01.18)
Ekspertai mano, kad siekiant transformuoti šalies ekonomiką, būtina užtikrinti reikiamas kompetencijas turinčių darbuotojų pasiūlą

VILNIUS, sausio 18 — Sputnik. "Pandeminio chaoso" metu Lietuvoje bus sukurta daugiau nei 4 tūkst. naujų darbo vietų, praneša "Investuok Liеtuvoje" spaudos tarnyba.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos duomenimis, planuojama sukurti 4 229 darbo vietas ir investuoti 106,6 mln. eurų.

Vertindama praėjusių metų rezultatus ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė teigia, kad praėję metai verslui buvo sunkūs dėl COVID-19 pandemijos, tačiau Lietuvai pavyko pritraukti investicijų ir sukurti naujų darbo vietų.

Pranešama, kad penkios užsienio kapitalo įmonės Lietuvoje nusprendė vystyti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) projektus, dar 16 įmonių MTEP projektus planuoja pradėti greta savo pagrindinės veiklos. Šalies regionuose suplanuoti 9 projektai, kuriuose numatoma sukurti 1 233 naujas darbo vietas.

Nors 2020-aisiais pasaulį užklupusi COVID-19 pandemija sulėtino ekonominio augimo tempus, "Investuok Lietuvoje" parengta Lietuvos ekonomikos būklės ir jos potencialą ribojančių sisteminių problemų analizė rodo, jog įsibėgėjantys struktūriniai pasaulio ekonomikos pokyčiai gali tapti gera proga Lietuvai užimti svarbesnį vaidmenį pasaulinėse vertės grandinėse.

Artimiausiais metais įgyvendinant priemones, skatinančias ekonomikos atsigavimą po pandemijos sukelto šoko, bus svarbu užtikrinti, kad jos ne tik spręstų kilusius iššūkius, bet ir prisidėtų prie ilgalaikio ekonomikos potencialo didinimo.

Ateinančiais metais atsigavimo nuo pandemijos sukelto šoko priemonės bus svarbios ne tik sprendžiant problemas, bet ir didinant ilgalaikį ekonomikos potencialą.

"Investuok Liеtuvoje" mano, kad siekiant transformuoti šalies ekonomiką, būtina užtikrinti reikiamas kompetencijas turinčių darbuotojų pasiūlą. Žmonių įgūdžiai ir žinios lemia, kokias darbo vietas šalyje bus įmanoma kurti, kokias plėtros kryptis pasirinks Lietuvoje jau esančios ar savo padalinius dar tik kuriančios įmonės.

Tačiau, kaip pastebi ekspertai, Lietuvos švietimo sistema vis dar nėra pasirengusi ugdyti ateities ekonomikai reikalingus įgūdžius.

Anksčiau Statistikos departamentas pranešė, kad ekonominių vertinimų rodiklis 2020 metų gruodį, palyginti su 2019 metais, sumažėjo 14 procentinių punktų. Per metus pasitikėjimo paslaugų sektoriumi rodiklis sumažėjo 37 procentiniais punktais, prekybos sektoriuje — 15, statybų — šešiais, vartotojų — keturiais ir pramonės — vienu procentiniu punktu.

Pabrėžta, kad nuosmukį tiesiogiai paveikė koronaviruso pandemija. Konkrečiai, 27 procentai respondentų nurodė, kad jų įmonės veikla buvo apribota dėl karantino.

Tegai:
darbas, Lietuva