Vaikas valgo

Nuo kitų metų nemokamas maitinimas bus skiriamas ir antrų klasių mokiniams

(atnaujinta 20:46 2020.12.23)
Kaip teigiama Seimo pranešime, už šiuos teisės akto pakeitimus balsavo 120 Seimo narių, susilaikė 5 parlamentarai

VILNIUS, gruodžio 23 — Sputnik. Seimas priėmė Socialinės paramos mokiniams įstatymo pataisas, kuriomis nutarta nuo 2021 metų rugsėjo mėnesio nemokamus pietus skirti ir antrokams, praneša Seimo spaudos tarnyba.

Skaičiuojama, kad nemokamas maitinimas papildomai būtų teikiamas 26 tūkst. mokinių.

Pabrėžiama, kad Seimas taip pat nusprendė atsisakyti reikalavimo teikti prašymą-paraišką dėl nemokamų pietų skyrimo priešmokyklinukams, pirmokams ir antrokams nevertinant pajamų, paliekant teisę atsisakyti skirtos paramos.

Patikslinama, kad dabartinė tvarka sukėlė administracinę naštą tiek mokinių tėvams (globėjams) teikiant prašymus-paraiškas, tiek savivaldybėms juos priimant.

"Nemokamų pietų organizavimas mokiniams, kurie mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo programą ar pagal pradinio ugdymo programą pirmoje ar antroje klasėje, bus mokyklų pareiga", — teigiama pranešime.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, iš viso Lietuvoje šiais mokslo metais mokosi beveik 350 tūkst. mokinių, iš jų teisę į nemokamą maitinimą turi apie 100 tūkst. vaikų — tai priešmokyklinukai, pirmokai arba vyresni vaikai iš nepasiturinčių šeimų.

Pažymima, kad už šiuos teisės akto pakeitimus balsavo 120 Seimo narių, susilaikė 5 parlamentarai.

Tegai:
mokykla, Seimas, maistas
Dar šia tema
Svarstant biudžetą Seime kilo ginčas dėl milijonų švietimo reikmėms
Seimas pritarė kitų metų biudžetui: augs pensijos, numatytos darbo paieškos išmokos
Premjerė Ingrida Šimonytė, archyvinė nuotrauka

Šimonytė papasakojo, kada gali pasikeisti karantino apribojimai

(atnaujinta 18:49 2021.01.18)
Lietuvoje nustatomų COVID-19 atvejų skaičius sumažėjo beveik triskart – nuo 3 tūkst. iki 1 tūkst., o teigiamų atvejų procentinė dalis sumažėjo perpus

VILNIUS, sausio 18 — Sputnik. Nutarimas dėl karantino sąlygų iki sausio pabaigos galios toks, koks yra, išskyrus mažus pakeitimus, dalis ribojimų gali būti modifikuoti nuo vasario mėnesio, pirmadienį vykusiame Vyriausybes pasitarime teigė premjerė Ingrida Šimonytė.

Šiandien Vyriausybes pasitarime vyriausiasis COVID-19 analitikas Aistis Šimaitis pranešė apie situacijos gerėjimą. Anot Šimaičio, nustatomų atvejų skaičius sumažėjo beveik triskart – nuo 3 tūkst. iki 1 tūkst., o teigiamų atvejų procentinė dalis sumažėjo perpus.

"Tai staigus kritimas, aišku, tai atsispindi ir sergamume. Mes dabar esame lapkričio pradžios lygyje. Prieš pandemijos antrai bangai smarkiai įsibėjant spalio mėnesį, atvejų skaičius buvo apie 200 ir mes neblogai tvarkėmes tame lygyje", – kalbėjo analitikas.

Pasak Šimaičio, šiuo metu Lietuva yra įveikusi pusiaukelę "važiuojant į apačią" nustatomų atvejų kreivėje, tačiau sakyti, kad situacija yra visiškai kontroliuojama, dar negalima.

"Dinamika, pagal visus parametrus, kuriuos sekame, yra palanki, bet tai nereiškia, kad galime atsipalaiduoti, tai reiškia, kad esame teisingame kelyje", – teigė premjerė Ingrida Šimonytė.

Ji pažymėjo, kad nutarimas dėl karantino sąlygų iki sausio 31-osios galios toks, koks yra, išskyrus pakeitimus dėl pagalbos moksleiviams ir socialinių burbulų žmonėms, kurie yra vieniši. Be to, priklausomai nuo to, kaip seksis rasti sprendimus ir kaip atrodys atvejų dinamika ateinančiomis savaitėmis, dalis ribojimų gali būti modifikuoti nuo vasario mėnesio.

Anot premjerės, nors situacija su COVID-19 gerėja, vis dar kyla nemažų iššūkių. Tarp jų – nepakankamai greiti vakcinacijos tempai. 

Oro uostas Maskvoje
© Sputnik / Владимир Астапкович

"Vakcinavimas, kuris atrodo kaip išeities strategija, neįsibėgėja taip, kaip mums visiems norėtųsi. Labiausiai dėl gamybinių pajėgumų apribojimų ir dėl to, kad kartais viduryje mūšio ima ir pasikeičia kažkokie parodymai ir tuomet tenka, kaip praėjusią savaitę, ES lygiu kelti klausimus, kodėl gamintojas keičia savo pradinius planus", — pasitarime kalbėjo ministrė.

Pasak Šimonytės, tam, kad būtų palaikomas tinkamas vakcinavimo tempas, būtinas daug geresnis vakcinų tiekimas nei matomas šiomis savaitėmis arba bus matomas artimiausiu metu.

Siūlo skiepyti mokinius 

Vyriausybės pasitarime sveikatos ekspertai pasiūlė svarstyti galimybę vakcinuoti mokinius, Vyriausybės pasitarime vienas iš sveikatos ekspertų pasiūlymų buvo svarstyti galimybę prieš grįžtant mokytis kontaktiniu būdu į mokyklas nuo COVID-19 vakcinuoti mokinius, kuriems daugiau nei 16 metų. 

Savo ruožtu Sveikatos tarybos narė profesorė Ramunė Kalėdienė, prieš švelninant karantino sąlygas siūlo pirmiausia galvoti apie ikimokyklinukus, priešmokyklinukus, pradinukus, abiturientus, ir tik vėliau apie kitų klasių vaikus.

Kembridžo universiteto ligoninės gydytojas Tumas Beinortas, kuris taip pat dalyvavo pasitarime, siūlo, kad prieš grįžtant į mokyklas tiek vaikams, tiek darbuotojams turėtų būti atliekamas PGR testas, taip leidžiant grįžti į mokyklas tik žmonėms, kurių testas buvo neigiamas. 

Pasitarime dalyvavęs psichologas Paulius Skruibis atkreipė dėmesį į neigiamą mokyklos uždarymo poveikį psichinei mokinių būklei. Skruibis rėmėsi Vilniaus universiteto mokslininkų tyrimų, kuris parodė, kad per pirmąjį karantiną daugiau nei trečdalio vaikų emocinė būsena pablogėjo.

"Taip, mokyklų uždarymas visuro plitimą mažina, bet pasekmės yra svarios", – kalbėjo Skruibis. 

Statistikos departamento duomenimis, bendras COVID-19 atvejų skaičius šalyje siekia 167 992, nuo infekcijos mirė 2 469 žmonės.  Šalyje  nuo koronaviruso paskiepyta daugiau nei 47 tūkst. žmonių.

Tegai:
karantinas, Ingrida Šimonytė
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Simbolinio mygtuko paspaudimas. Kaip politikai Lietuvos likimą sprendžia
Lietuva atsidūrė tarp ES šalių lyderių pagal skiepijimo tempus
LSMU Kauno ligoninėje pasibaigė darbuotojų skiepijimas pirmąja COVID-19 vakcinos doze
Vakcinavimas, archyvinė nuotrauka

LSMU Kauno ligoninėje pasibaigė darbuotojų skiepijimas pirmąja COVID-19 vakcinos doze

(atnaujinta 15:05 2021.01.18)
Iš viso nuo rudens COVID-19 infekcija užsikrėtė per 700 LSMU Kauno ligoninės darbuotojų, šiuo metu serga mažiau kaip 100 darbuotojų

VILNIUS, sausio 18 — Sputnik. LSMU Kauno ligoninėje pasibaigė visuotinis darbuotojų skiepijimas pirmąja COVID-19 vakcinos doze, praneša ligoninė savo puslapyje Facebook.

Infekcijų kontrolės skyriaus vadovės Ritos Butylkinos duomenimis, iš viso paskiepyta apie 1700 personalo darbuotojų. 

"Džiaugiuosi šiame procese puikiai, atsakingai dirbusiomis įvairių padalinių slaugytojomis, kurios vakcinuoja, vykdo apskaitą, sudarinėja skiepijimo grafikus, taip pat infektologais, teikiančiais konsultacijas, stebinčiais pasiskiepijusius žmones", – pastebi Butylkina.

Iš viso nuo rudens COVID-19 infekcija užsikrėtė per 700 LSMU Kauno ligoninės darbuotojų. Tik sausį sergamumas pradėjo mažėti ir šiuo metu serga jau mažiau kaip 100 darbuotojų, kai dar praėjusį mėnesį buvo fiksuota beveik pustrečio šimto vienu metu sergančių specialistų, slaugos personalo.

Šiuo metu ligoninėje gydoma apie 180 COVID-19 pacientų. “Vis dar labai daug, bet šis skaičius bent jau nedidėja”, - teigiama pranešime. Kartu ligoninės atstovai pažymi, kad nuo gruodžio antros pusės iki sausio pradžios sveikatos apsaugos įstaigoje būta vienu metu net 240 ir daugiau ligonių. 

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje nuo koronaviruso paskiepyta daugiau nei 47 tūkst. žmonių. Sausio 17 dieną Santaros klinikose prasidėjo antrasis skiepijimo nuo koronaviruso etapas. Antroji vakcinos dozė skiriama gydytojams, kurie jau gavo pirmąją dozę.

Bendras COVID-19 atvejų skaičius šalyje siekia 167 992, nuo infekcijos mirė 2 469 žmonės.

Karantinas šalyje įvestas iki sausio 31 dienos.

Tegai:
COVID-19
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Profesorius papasakojo apie COVID-19 mutacijų pobūdį
Mokslininkai išsiaiškino, ar persirgę COVID-19 gali užkrėsti kitus
PSO papasakojo, kada gali baigtis COVID-19 pandemija
Rusijos URM

Rusijos URM išsiunčia du Nyderlandų ambasados ​​darbuotojus

Maskva, vadovaudamasi abipusiškumo principu, nusprendė išsiųsti du Nyderlandų ambasados ​​darbuotojus. Jie turės palikti Rusiją per dvi savaites

VILNIUS, sausio 18 — Sputnik. Rusija išsiunčia du Nyderlandų diplomatus, pranešė šalies Užsienio reikalų ministerija.

Diplomatinė atstovybė iškvietė Nyderlandų reikalų patikėtinį Joostą Reintjesą ir pareiškė griežtą protestą dėl nepagrįsto dviejų Rusijos diplomatų paskelbimo "persona non grata".

Amsterdamas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Артур Александров

"Šis nedraugiškas ir provokuojantis žingsnis bei naujas antirusiškos isterijos raundas, kurį organizavo Haga su vyriausybei palankia žiniasklaida, parodė sveiko proto ir supratimo apie realias problemas Rusijos ir Nyderlandų santykiuose Nyderlandų vyriausybės ratuose ir išlieka tendencija toliau sąmoningai pakenkti jų pagrindams“, - pridūrė jis". — sakoma Rusijos URM komentare.

Taigi Maskva, vadovaudamasi abipusiškumo principu, nusprendė išsiųsti du Nyderlandų ambasados ​​darbuotojus. Jie turės palikti Rusiją per dvi savaites.

Gruodžio pradžioje Olandijos valdžia apkaltino du Rusijos diplomatus šnipinėjimu ir paskelbė juos "persona non grata". Buvo teigiama, kad rusų diplomatinis statusas buvo priedanga, tačiau iš tikrųjų jie buvo Užsienio žvalgybos tarnybos pareigūnai.

Tuo pačiu metu, kaip pažymėta Rusijos ambasadoje, Olandijos pusė nepateikė jokių įrodymų apie neteisėtus diplomatų veiksmus.

Tegai:
diplomatai, Nyderlandai, Rusija