VILNIUS, sausio 26 — Sputnik. Nacionalinio vėžio instituto gydytojas Marius Strioga savo Facebook paskyroje paaiškino, kuriems žmonėms dažniau pasireiškia pašaliniai poveikiai po vakcinos nuo COVID-19.

© Photo : Facebook / Vilniaus miesto savivaldybė

Lietuvos medikai ragina nebijoti vakcinos nuo COVID-19

Gydytojas atkreipė dėmesį į tai, jog daugelis žmonių nerimauja dėl pašalinių poveikių po antro skiepo: aukšta temperatūra, dideli galvos, rankos, sąnarių skausmai, padidėję kaklo, pažastų limfmazgiai, ir klausia, ar yra koks protingas paaiškinimas, kodėl tiek daug pašalinių reiškinių, ir ar galima kokia nors premedikacija.

Mariaus Striogos teigimu, agresyvesni šalutiniai poveikiai būdingesni jausnesniems žmonėms.

Gydytojas papasakojo, jog vakcinos viengrandė mRNR molekulė yra ne tik viruso S baltymą koduojantis fragmentas — ji gali veikti ir kaip stiprus imuninis adjuvantas.

"Ją (vakcinos molekulę — Sputnik) atpažįsta imuninės sistemos ląstelių (pagrinde dendritinių ląstelių, makrogagų ir kt.) endosomų TLR7/8 receptoriai, citoplazminiai RIG receptoriai, kurie atpažįsta įvairias svetimas viengrandes RNR molekules. Todėl tiek po pirmos, tiek ir po antros vakcinos dozės gali vystytis audringa lokali ir sisteminė uždegiminė reakcija. Žinoma, mRNR molekules stengtasi modifikuoti, kad jas kuo silpniau atpažintų šie receptoriai, bet organizmo taip lengvai neapgausi", — papasakojo gydytojas.

Anot Striogos, po antros vakcinos dozės uždegiminių reakcijų išraiška dar labiau sustiprėja, nes revakcinacijos metu aktyvinamas atminties imuninis atsakas, kuris yra daug mobilesnis ir operatyvesnis, todėl greičiau ir intensyviau vystosi nei pirminis (naivusis) imuninis atsakas.

© Photo : Facebook / Vilniaus miesto savivaldybė

Lietuvoje pareikšta, jog trūksta vakcinos, reikalingos vakcinacijos planui įgyvendinti

"Bet kokio intensyviai besivystančio imuninio atsako išraiška ir yra įvairaus intensyvumo į gripą panašūs simptomai — tai priklauso tiek nuo amžiaus, tiek nuo genetiškai determinuoto imuninės sistemos "temperamento", — pabrėžė specialistas.

Gydytojas paaiškino, jog po vakcinacijos padidėja limfmazgiai, nes juose vystosi specifinis imuninis atsakas. Be to, po vakcinacijos pasitaiko alpimų. Tai gali būti tiek vazovagalinio reflekso, tiek ir audringo imuninio atsako išraiškos padarinys.

"Imuninė sistema — mūsų organizmo kariuomenė. O bet kokios kariuomenės aktyvi veikla yra triukšminga — tačiau pratybų (vakcinacijos) metu ji nėra žalinga, o tikro karo (natūralios infekcijos) eiga ir padariniai gali būti įvairūs", — parašė gydytojas.

Strioga pažymėjo, jog panašios šalutinės reakcijos būdingos ir rekombinantinėms vakcinoms nuo B grupės meningokoko. Prieš šias vakcinas net rekomenduojama premedikacija.

Pašalinių reiškinių valdymui gydytojas patarė vartoti nesteroidinių vaistų nuo uždegimo, pavyzdžiui, ibuprofeną, naprokseną, diklofenaką.

"Beje, tikėtina, kad kuo stipresnė šalutinių poveikių išraiška, tuo intensyvesnis specifinis imuninis atsakas vystosi", — pridūrė gydytojas.

Lietuvoje vakcinacija prasidėjo gruodžio 27 d. Pirmiausia buvo pradėta skiepyti personalą, kovojantį su koronavirusu. Tada buvo pradėta skiepyti kitas gyventojų grupes.

© Sputnik / Павел Лисицын

PSO papasakojo apie koronaviruso likimą

Naujausiais duomenimis, daugiau nei 9,5 tūkstančio gyventojų buvo visiškai paskiepyti, o daugiau nei 58 tūkstančiai žmonių gavo pirmąją dozę.

Lietuvoje užregistruota daugiau nei 177 tūkstančiai COVID-19 atvejų, pasveiko daugiau kaip 121 tūkstantis žmonių, o mirė — 2 688.

Prezidentas Gitanas Nausėda anksčiau pareikalavo iki liepos pradžios užtikrinti masinę respublikos gyventojų vakcinaciją. Kad Lietuva įgytų kolektyvinį imunitetą koronavirusui, reikia paskiepyti 70 procentų gyventojų.