Vyras, apsirengęs Kalėdų Seneliu, lanko vaikus Majamyje, archyvinė nuotrauka

Kokias Kalėdas dabar švenčia Europa

Remiantis "Pew" tyrimų centro duomenimis, kasmet vis mažiau žmonių Amerikoje ir Europoje Kalėdas sieja su religija

VILNIUS, gruodžio 25 — Sputnik. "Gimtadienis yra liūdna šventė" — populiarios devintojo dešimtmečio rusų dainos žodžiai pasirodė pranašiški visam pasauliui 2020 metais. Dėl pandemijos Vakarų šalių gyventojai Kalėdas švenčia be tradicinių atributų. Tikintieji baiminasi, kad vienos svarbiausių krikščionybės datų religinė prasmė visiems laikams nugrimzta į užmarštį. Kaip koronavirusas paspartino "Kalėdų trasformavimą", skaitykite RIA Novosti autoriaus Antono Skripunovo straipsnyje.

Pavogtos Kalėdos

Laukė, laukė, bet veltui: Neapolis susijaudino po blogo ženklo, kuris pasirodė vietinėje katedroje. Keletą kartų per metus iš altoriaus išimama kolba su kankinio Januarijaus krauju. Ir jis stebuklingai suskystėja. Tačiau šį kartą stebuklas neįvyko, nepaisant intensyvių tikinčiųjų maldų. Miestiečiai nusivylė ir ruošėsi blogiausiam: paskutinį kartą taip buvo buvo XX amžiaus 40-ųjų pradžioje.

Епископ выходит из собора Сан-Фернандо после того, как провел телевизионную службу в пустой церкви в Сан-Антонио, штат Техас
© AP Photo / Eric Gay
Vyskupas išeina iš San Fernando katedros, paaukojęs Šv. Mišias nuotoliniu būdu tuščioje bažnyčioje, San Antonijuje, Teksase

Nerimo priežasčių jau yra daugybė. Pavyzdžiui, pirmą kartą po daugelio metų tradicinės kalėdinės Mišios vyko be popiežiaus žinutės "Urbi et Orbi", kurią jis skaito Šv. Petro bazilikos balkone. Pontifikas atsitvėrė nuo išorinio pasaulio, kai buvo nustatyta, kad keli jam artimi kardinolai turi koronavirusą. Šventines pamaldas jis atliko už uždarų durų.

Tą patį padarė ir paprasti kunigai. Daugumoje Europos šalių masiniai renginiai yra draudžiami. Tarp jų yra ir pamaldos.

"Ką jau čia pasakysi apie bažnyčią, be svarios priežasties negalima išeiti net į gatvę. Iki sausio 10 dienos viskas uždaryta, išskyrus prekybos centrus, bankus ir pašto skyrius", — sako berlynietis Dietmaras Heilundas.

Ir namuose labai nešvęsi. Vietos valdžia uždraudė burtis į dideles kompanijas, todėl bažnyčios, kurią aplankė Dietmaras, parapijiečiai negalės vieni kitiems palinkėti linksmų Kalėdų.

Мужчина у главных ворот церкви, частично закрытой в Барселоне, Испания
© AP Photo / Emilio Morenatti
Vyras prie pagrindinių iš dalies uždarytos bažnyčios vartų Barselonoje

Dar sunkiau kitos Europos sostinės — Londono — gyventojams. Ten visiškas "lokdaunas", net negali susitikti su artimaisiais. Ir viskas dėl koronaviruso atmainos, kuri yra 70 proc. užkrečiamesnė. Ji buvo atrasta visai neseniai ir, kaip skundžiasi britai, netinkamu laiku. Spauda jau pavadino ją "Grinčo paderme" — kino monstro, pavogusio Kalėdas, vardu.

"Tai yra diskriminacija"

Būtent kinas Kalėdas pavertė pagrindine planetos švente. Jas švenčia ne tik krikščionys. Pavyzdžiui, Kanadoje šiais metais prie šventės prisijungė musulmonai. Paleido akciją socialiniuose tinkluose, kur jie kalba apie tai, kaip ruošiasi šventei. Kažkas puošia eglutę, kažkas dalija dovanas. Ir nė žodžio apie "gimtadienio berniuką".

"Jaučiuosi lyg Haris Poteris!" — susijaudinęs pasakė žurnalistams 25 metų kanadietis Muhamadas Huseinas.

Анна-Софи Герт готовит вертеп перед местом берлинской штаб-квартиры в Берлине, Германия
© REUTERS / HANNIBAL HANSCHKE
Anna-Sophie Gert ruošia prakartėlę Berlyne, Vokietijoje

Tai, kad Kalėdų kontekste jis prakalbo apie knygų herojų, o ne apie Jėzų Kristų, nebestebina. Remiantis "Pew" tyrimų centro duomenimis, kasmet vis mažiau žmonių Amerikoje ir Europoje šią šventę sieja su religija. Daugeliui tai greičiau "tradicijos aidas".

Pavyzdžiui, maždaug pusė Amerikos milenialų kartos (kurie gimė 1981–1996 metais) nelaiko Kalėdų krikščioniška švente. Tačiau 92 procentai apklaustųjų ją švenčia.

Be to, Kalėdos yra integracijos į visuomenę rodiklis. Ta pati "Pew" apklausa rodo, kad 76 procentai azijiečių kilmės budistų, 73 procentai induistų ir apie 30 procentų žydų JAV švenčia Kalėdas. Ir jie tai vadina "kultūriniu reiškiniu, nieko daugiau".

Toks krikščioniško įvykio suvokimas lemia tai, kad kai kurie religiniai elementai specialiai iš jo "išplaunami". Pagrindinis veikėjas yra ne Jėzus Kristus, o Kalėdų Senelis. Ir net neminint prototipo — Šv. Mikalojaus.

Бездомный человек пьет безалкогольный пунш в Берлине, Германия
© REUTERS / HANNIBAL HANSCHKE
Benamis geria nealkoholinį punšą Berlyne, Vokietijoje

Neseniai Australijoje dėl Kristaus vardo paminėjimo sveikinamojoje klaboje kilo skandalas. Šalies žinomas gydytojas Vincentas Čandravinata Facebook parašė "Linksmų Kalėdų!" pavartodamas žodį "Christmas" — ir į tai sulaukė daugybės piktų komentarų.

"Aš nesu krikščionis, todėl atrodo, kad jūsų linkėjimai nėra skirti man. Tai tikra diskriminacija!" — toks buvo vienas iš vartotojų atsakų.

Dėl to gydytojas, kuris pats kilęs iš Indonezijos, buvo apkaltintas "paniekinimu kitų kultūrų" ir nepagarba šalies socialiniams pagrindams. Ir jam buvo patarta rašyti ne "linksmų Kalėdų", o tiesiog "gražių švenčių".

"Vis tiek palinkėsiu jums linksmų Kalėdų. Bet, žinoma, mane sukrėtė tokia reakcija. Nemaniau, kad tiek daug žmonių nelaiko šios šventės religine", — vietos žurnalistams sakė Čandravinata.

Žmonių išsiskyrimas

Šių metų Kalėdos nuėjo dar toliau nuo religinio komponento. Daugelyje šalių tradicinės mugės buvo atšauktos, bažnyčios uždarytos, neįmanoma pažiūrėti į gausiai papuoštas prakartėles — tai galbūt pagrindinis priminimas apie šventės esmę tiems, kas nutolo nuo tikėjimo.

"Galime sakyti, kad dauguma žmonių, kurių religingumas yra kultūrinis ("aš tikiu, nes taip priimta" — Sputnik), dabar yra nusivylę. Juk iš jų buvo atimta šventės atmosfera, džiaugsmas. Pastaraisiais dešimtmečiais Kalėdos vis labiau nebesiejamos su Jėzumi Kristumi ir krikščionybe. Ir pandemija iš tikrųjų pagilino šią spragą", — aiškina religijotyrininkas Romanas Lunkinas.

Мужчина в костюме Санта-Клауса держит собаку в Варшаве, Польша
© REUTERS / KACPER PEMPEL
Kalėdų Seneliu apsirengęs vyras laiko šunį Varšuvoje, Lenkijoje

Kita vertus, pandemijos metu įvyko skirstymas į "aktyvius tikinčiuosius" ir tuos, kurie reguliariai nelanko bažnyčios. Pasak Lunkino, pamaldų draudimai labai suvienijo nuolatinius parapijiečius. Jie siekia, kad būtų laikomasi jų teisių, taip pat ir stačiatikių valstybėse. Pavyzdžiui, antrą savaitę Graikijoje vyksta protestai.

"Aktyvūs parapijiečiai rado kitokių bendravimo su dvasininkais ir vienas su kitu formų. Dėl to jų religingumas kyla", — pažymi ekspertas.

Likusi dalis, jo įsitikinimu, dar labiau atitolo nuo religijos. COVID apribojimai — dar viena priežastis neiti į šventyklą. Tas pats, pasak Lunkino, galioja ir Rusijai, kur Kalėdos yra "toli gražu ne pirmoji pagal svarbą šventė po Naujųjų metų": tos pačios Velykos yra svarbesnės.

Световая Рождественская инсталляция в Варшаве, Польша
KACPER PEMPEL
Kalėdinė instaliacija Varšuvoje, Lenkijoje

Taigi, prieštaringa pasaulinė tendencija stiprėja. Viena vertus, Kalėdos tampa populiaria švente įvairiose šalyse. Kita vertus, vis daugiau žmonių pamiršta, kam iš tikrųjų šventė yra skirta.

Tegai:
koronavirusas, šventė, JAV, Europa, ES, Kalėdos
Temos:
Linksmų Kalėdų! (223)
Vakcina nuo koronaviruso EpiVacCorona, archyvinė nuotrauka

Ko tikėtis "EpiVacCorona". Viskas apie peptidinę COVID-19 vakciną

(atnaujinta 14:19 2021.01.22)
Vakciną "EpiVacCorona" sukūrė Valstybinis virusologijos ir biotechnologijos mokslo centras "Vektor", ji buvo užregistruota "Rospotrebnadzor" spalį

VILNIUS, sausio 22 — Sputnik. Pasak "EpiVacCorona" sukūrusio Novosibirsko centro "Vektor", vakcinos imunologinis efektyvumas yra šimtas procentų. Tai sintetinis preparatas, susidedantis iš mažų SARS-CoV-2 smaigalio baltymo, COVID-19 sukėlėjo, fragmentų. Dabar vakciną bando daugiau nei trys tūkstančiai savanorių. Tuo pat metu ji pateko į civilinę apyvartą. Pranešama, kad ji turi labai mažai šalutinių poveikių, todėl vakcina tinka ir vyresnio amžiaus žmonėms. Ką reikia žinoti apie ją norintiems pasiskiepyti — RIA Novosti autorės Tatjanos Pičuginos medžiagoje.

Iš ko susideda "EpiVacCorona"?

Iš trijų trumpų SARS-CoV-2 koronaviruso smaigalio baltymų fragmentų, kurie yra prijungti prie baltymų nešiklio. Šie fragmentai vadinami peptidais, iš čia ir vakcinos pavadinimas — peptidinė. Baltymų nešiklis apima nukleokapsidinio baltymo, kuris supa koronaviruso RNR, fragmentus. Aliuminio hidroksidas veikia kaip medžiaga, sustiprinanti imuninį atsaką — pagalbinė priemonė. Taip pat yra pagalbinių junginių ir vandens. Visi komponentai yra sintetiniai.

Kokie peptidai yra vakcinoje?

Kaip pranešta RIA Novosti Valstybiniame tyrimų centre "Vektor", vakcinos peptiduose daugiausia yra B ląstelių epitopų, baltymų nešiklis yra T-pagalbinių epitopų šaltinis. Paaiškinkime, ką tai reiškia.

SARS-CoV-2 yra RNR molekulė, suvyniota į apvalkalą — nukleokapsidas. Visa tai yra lipidiniame maišelyje, iš išorės papuoštame, kaip karūna, dideliais smaigalių baltymais. Todėl ir kalbama apie koronavirusą.

Smaigaliai-baltymai padeda viruso dalelei prisijungti prie žmogaus ląstelės ir patekti į vidų. Daugybė tyrimų parodė, kad šie smaigaliai sukelia didžiausią imuninį atsaką organizme. Biologų terminologijoje smaigalys yra antigenas.

Šio baltymo molekulė yra labai didelė, joje yra specialių sričių — epitopų. Juos atpažįsta imuninės sistemos ląstelės ir jie suaktyvina kovos su infekcijomis mechanizmą.

"Yra B-epitopai ir T-epitopai. Pirmieji yra vadinami antigeniniais determinantais. Tai yra antigeno molekulės ruožai, kurie jungiasi su antikūnais. Bet pirmiausia šie ruožai jungiasi su B-limfocitų receptoriais ir pradeda jų transformacijos procesą į plazmos ląsteles, galinčias gaminti antikūnus", — sako profesorė Jekaterina Kolesanova, Orechovo biomedicininės chemijos tyrimų instituto peptidų inžinerijos laboratorijos vadovė.

Tačiau ne viskas taip paprasta. Antigenas įtraukiamas į B-limfocitą kartu su pūslele-endosoma ir ten suskaidomas į trumpus fragmentus. Baltymai, kurie sudaro pagrindinį antros klasės histosuderinamumo kompleksą, jungiasi prie endosomų. "Šie baltymai sugauna kai kuriuos antigeno fragmentus, paprastai 14-20 aminorūgščių likučių, panašius į organizmo-šeimininko baltymų fragmentus. Čia vyksta draugo ar priešo atpažinimas", — tęsia ekspertė.

Toliau pagrindinio histosuderinamumo komplekso baltymai kartu su antigeno fragmentais yra veikiami B-limfocitų paviršiuje. Ir čia juos jau atpažįsta specialios imuninės pagalbinės ląstelės — T-pagalbininkai. Jie jungiasi prie B-limfocitų ir juos aktyvina. "Kad vakcina sukeltų antikūnų gamybą, joje turi būti patogeno antigenų B ir T pagalbinių epitopų", — pabrėžia profesorė Kolesanova.

Kaip veikia vakcina?

Dėl skiepijimo baltymas nešėjas visus tris peptidus tiekia į žmogaus B-limfocitą. Jie ją suaktyvina, ir pradeda gamintis apsauginiai antikūnai - imunoglobulinai. Kiekvienas B epitopas yra atsakingas už unikalaus imunoglobulino sintezę. Pirmiausia susidaro M klasės (IgM) antikūnai, vėliau — IgG, tačiau jie kraujyje išlieka ilgiausiai, o tai rodo imunitetą.

"Vektor" patvirtina, kad skiepijantys antikūnai yra būdingi koronaviruso smaigalio baltymui. Imunizuotų savanorių kraujo serumai pasižymi virusus neutralizuojančiu aktyvumu. Tai reiškia, kad antikūnai sugeba ne tik atpažinti koronavirusą, bet ir jį sunaikinti.

Ar "EpiVacCorona" yra koronavirusas ar koks kitas virusas?

Ten nėra virusų ir jų dalių. Tuo vakcina ir skiriasi nuo vakcinos "Sputnik V", kurioje yra adenovirusų. "EpiVacCoron" neturi RNR, DNR, nėra gyvų ingredientų, konservantų ar antibiotikų. Kompozicija išsamiai aprašyta "Rospotrebnadzor" svetainėje, taip pat internete pateikiamose vakcinos instrukcijose.

"EpiVacCorona" sudėtyje yra peptidų — baltymų fragmentų, identiškų koronavirusui. Jie buvo dirbtinai susintetinti ir prijungti prie nešiklio baltymo — chimerinio baltymo su SARS-CoV-2 koronaviruso nukleoproteinų (N-baltymų) elementais. Kaip matyti iš patento RU2738081, užregistruoto "Vektor", padeda jį sintetinti E. coli bakterija.

"N-baltymo genas yra susiliejęs su bakterijoje esančio maltozę surišančio baltymo (MBP), kuris labai gerai tirpsta vandenyje, genu. Abu jie sintetinami kaip vienas chimerinis baltymas. Su juo lengva dirbti", — aiškina Jekaterina Kolesanova. Pasirinkti peptidai cheminės reakcijos metu yra prijungiami prie chimerinio baltymo, kad susidarytų kovalentinis ryšys.

Kaip kuriama peptidinė vakcina?

Chemine peptidų sinteze — nuoseklaus grandinės pratęsimo iš atskirų aminorūgščių liekanų procesu.

"Jei peptidas yra trumpas — ne daugiau kaip nuo aštuonių iki dešimties liekanų, sintezė yra įmanoma tirpale. Jis yra ilgesnis, bet pigesnis. Kietosios fazės metodu sintetinami ilgesni peptidai — anksčiau grynai eksperimentiniai, bet dabar vis plačiau naudojami gamyboje, nes jie yra lengvai automatizuojami. Peptidas iš aštuonių aminorūgščių liekanos kietosios fazės metodu sintetinamas per dvi valandas, maksimaliai — per dieną, atsižvelgiant į mastą, aminorūgščių seką ir įrangos charakteristikas. Toliau — valymas, dažniausiai didelio efektyvumo skysčių chromatografija. Tai gana greita, nors ir nepigu", — sako Jekaterina Kolesanova.

Sintetiniai peptidai yra susieti (konjuguoti) su baltymu nešikliu. Tai reikalinga, be kita ko, norint gauti stabilias molekules. Kuo trumpesni peptidai, tuo greičiau jie suskaidomi.

"Konjugacijos metodas yra kompanijos paslaptis, pagrindinis dalykas yra nesutrikdyti epitopų struktūros ir, jei reikia, leisti jiems, patekus į organizmą arba į į antigeną pristatančios ląstelės vidų, atsiskirti nuo baltymo-nešiklio. Adjuvantas sukelia vietinę uždegiminę reakciją ir pritraukia antigeną pristatančias ląsteles į vakcinos injekcijos vietą" — sako tyrinėtoja.

Kaip suleidžiama vakcina?

Vakcina išleidžiama kaip suspensija ir švirkštu sušvirkščiama į peties raumenį. Peptidiniai preparatai nesukelia greito ir stipraus imuninio atsako, todėl "EpiVacCorona" skiriamas du kartus lygiomis dozėmis po 21 dienos pertrauką.

Koks šalutinis poveikis?

I-II fazės tyrimų savanoriai pranešė apie lengvą skausmą injekcijos vietoje, kuris greitai išnyko. Kitų nemalonumų nepastebėta.

Neoficialiame "Telegram" kanale #EpiVacCorona, kurį sukūrė dalyviai po registracijos (III fazė), jie praneša apie minimalų šalutinį poveikį: diskomfortą, paraudimą injekcijos vietoje dienos metu, stiprų peties skausmą. Niekas neturėjo aukšto karščiavimo, raumenų skausmų, arba nebuvo įmanoma patvirtinti ryšio su vakcina.

Kiek efektyvi yra "EpiVacCorona"?

"Yra imunologinis ir profilaktinis veiksmingumas. Pirmasis yra specifinių antikūnų gamyba. Remiantis klinikinių tyrimų I-II fazių rezultatais, visiems savanoriams susidarė specifiniai antikūnai. Prevencinis veiksmingumas yra paskiepytų asmenų apsauga nuo ligos. Tyrimai tęsiami atliekant klinikinius tyrimus po registracijos, duomenys bus vasario mėnesį", — komentavo "Rospotrebnadzor" spaudos tarnyba.

I-II fazės klinikiniai tyrimai dar nebaigti, patikslino Valstybinis tyrimų centras "Vektor". Yra tik tarpiniai rezultatai.

Šiuo metu atliekamas dvigubai aklas, atsitiktinių imčių tyrimas su placebo grupe. Žmonės yra atsitiktinai suskirstyti į grupes. Nei savanoriai, nei gydytojai nežino, kas gauna vakciną, o kas — fiziologinį tirpalą. Iš 3000 dalyvių 2897 buvo paskiepyti, o ketvirtadalis gavo placebą. Tyrimai bus baigti praėjus 180 dienų nuo paskutinio savanorio vakcinacijos.

Tuo pačiu metu atliekami 150 savanorių, vyresnių nei 60 metų, bandymai. Preliminarūs šios grupės duomenys taip pat bus paskelbti vasario mėnesį.

Kaip savarankiškai išbandyti vakcinos poveikį?

Atlikus kraujo tyrimą dėl koronaviruso S-baltymo IgG antikūnų ne anksčiau kaip praėjus 35–42 dienoms po pirmosios vakcinacijos. Tačiau ne visos testų sistemos gali pamatyti "EpiVacCorona" gaminamus antikūnus.

Anot "Rospotrebnadzor", tam tinka tik "SARS-CoV-2-IgG-Vektor" testų sistema, kurią sukūrė Valstybinis tyrimų centras "Vektor". "Jis turi didelį jautrumą ir specifiškumą nustatant antikūnus tam tikroms koronaviruso sritims, kurie naudojami vakcinoje "EpiVacCorona", sakoma agentūros svetainėje.

"Remiantis ribotos grupės stebėjimo duomenimis, buvo nustatyta, kad bandymų sistema "SARS-CoV-2-RBD-ELISA-Gamalėja" duoda daugumos imunizuotų peptidinės "EpiVacCorona" vakcinos teigiamą rezultatą. Remiantis gamintojo informacija, testų sistema yra reagentų rinkinys imuninei fermentų analizei", — patikslina "Vektor".

Be to, pasak kūrėjo, rekombinantinis S1 baltymas, kurį gamina "Sanyou Biopharmaceuticals", "mato" antikūnus prieš "EpiVacCorona" vakciną.

Remiantis III fazės savanorių bandytojų pastebėjimais, nepriklausomai išlaikius testus, IgG antikūnai buvo aptikti trims žmonėms, kurie pirmą kartą skiepyti praėjusių metų gruodį.

Kas dar kuria peptidines vakcinas nuo koronaviruso?

Peptidinės vakcinos visame pasaulyje yra eksperimentinėje stadijoje. Jų kūrimas ir patvirtinimas yra labai daug darbo reikalaujantys, todėl jie atsilieka nuo iRNR, vektorinių ir inaktyvuotų/nužudytų vakcinų. Rusija turi pakankamai išteklių ir kvalifikuoto personalo, kad pati galėtų išspręsti šią problemą.

PSO sausio 19 dienos sąraše, be "EpiVacCorona", yra dar dvi peptidinės vakcinos— kandidatės. Jos išbandomi su žmonėmis.

Tiubingeno universitete (Vokietija) sukurtą multipeptidinį "kokteilį" P-pVAC-SARS-CoV-2 sudaro šeši skirtingų koronaviruso baltymų peptidai ir patentuotas lipopeptidas XS15 kaip adjuvantas. Vykdomas I etapo testavimas.

Taivano bendrovės "United Biomedical Inc. Asia" ir Amerikos COVAXX preparatas UB-612 apima dviejų S-baltymų subvienetų (nukreiptų į B ląstelių atsaką) ir T-epitopų fragmentus iš membraninių ir nukleokapsidinių baltymų, kad susidarytų T-ląstelių atsakas. Vyksta II-III fazės bandymai.

Temos:
Vaistų ir vakcinos nuo COVID-19 sukūrimas
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

Nausėda: per 6 mėnesius Lietuva gaus daugiau kaip 4 mln dozių vakcinų nuo COVID-19

(atnaujinta 14:45 2021.01.22)
Per vasarį šalyje ketinama atidaryti bent 70 vakcinavimo centrų bei sukurti aiškią ir skaidrią registravimo sistemą

VILNIUS, sausio 22 — Sputnik. Per artimiausius šešis mėnesius Lietuva gaus daugiau kaip 4 milijonus dozių vakcinų nuo koronaviruso, pranešė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, remdamasis Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen.

"Vakar EVT Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Layen užtikrino, kad Lietuva per artimiausius 6 mėnesius gaus daugiau kaip 4 milijonus dozių vakcinų nuo koronaviruso. To užteks paskiepyti 2 milijonams šalies gyventojų ir įgyti kolektyvinį imunitetą", — rašo prezidentas savo paskyroje Facebook.

Šalies vadovas pranešė, kad per vasarį reikia atidaryti bent 70 vakcinavimo centrų, sukurti aiškią ir skaidrią registravimo sistemą bei užtikrinti, kad kiekvienas, norintis išvengti ligos, būtų paskiepytas.

"Nėra ir negali būti klausimo, ar Lietuvos valstybė tai gali padaryti. Privalome. Juk kalbame apie žmonių gyvybes. Jei apmaudžiai nesugebėsime pasinaudoti mums suteikta galimybe paskiepyti kritinį skaičių piliečių, turėsime atsakyti prieš Lietuvos žmones", — rašo jis.

Ketvirtadienį prezidentas dalyvavo nuotolinėje Europos Vadovų Tarybos (EVT) sesijoje, skirtoje koordinuotam ES atsakui į pandemijos plitimą. Posėdyje Nausėda akcentavo, kad būtina reikšmingai padidinti vakcinų tiekimo apimtis į visas ES šalis bei užtikrinti vakcinų tiekimo proceso skaidrumą ir atvirumą.

Šią savaitę Lietuva gavo penktąją farmacijos kompanijų "BioNTech" ir "Pfizer" pagamintų vakcinų partiją, tačiau mažesnį kiekį nei buvo sutarta anksčiau.

Praėjusios savaitės pabaigoje paaiškėjo, kad netolimoje ateityje Lietuva gaus perpus mažiau "BioNTech" ir "Pfizer" vakcinų, nei buvo planuota anksčiau. Buvo pranešta, kad planuojamas vaisto nuo koronaviruso tiekimo mažinamas visose Europos Sąjungos šalyse. Per ateinančias keturias savaites buvo planuota į Lietuvą pristatyti 108 810 vakcinos dozių, tačiau iš viso bus pristatytos 54 405 dozės.

Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, bendras patvirtintų COVID-19 atvejų skaičius nuo pandemijos pradžios yra 174 846, bendras mirčių skaičius yra 2 591. Per praėjusią parą pirmu skiepu vakcinuoti 722 žmonės, antru skiepu — 317. Iš viso pilnai vakcinuotų — 8 739 žmonės. Šiuo metu panaudota 66 144 dozės.

Tegai:
COVID-19, Lietuva, Gitanas Nausėda
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Prezidentas paragino stiprinti atsparumą kibernetinėms grėsmėms
Nausėda: Lietuva netoleruos grasinimų "Sausio 13-osios bylos" teisėjams
Nausėda paskelbė apie ekstremalių situacijų valdymo sistemos trūkumus
Koronavirusui skirta vakcina

Įvardyta sunkios COVID-19 eigos priežastis

(atnaujinta 15:29 2021.01.22)
Mokslininkai ketina išsiaiškinti autoantikūnų gamybos mechanizmą, kuris, jų nuomone, dar labiau padės gydyti ne tik COVID-19, bet ir kitų virusinių ligų pasekmes

VILNIUS, sausio 22 — Sputnik. Mokslininkai įvardijo naują sunkios koronaviruso eigos, susijusios su autoimunitetu, priežastis, rašo "Nature".

JAV
© Sputnik / Игорь Михалев

Pažymima, kad ekspertai nustatė "atvirkščių" antikūnų, kurie puola arba organizmo imuninės sistemos elementus, arba tam tikrus baltymus įvairiuose organuose, įskaitant širdį, vaidmenį.

"Skirtingai nuo citokinų audrų, kurios dažniau sukelia trumpalaikius sisteminius sutrikimus, autoantikūnai sukelia panašų, tačiau ilgalaikį pažeidimą", — sakė Jeilio universiteto imunologas Akiko Ivasakis.

Specialistai ištyrė 194 įvairaus sunkumo COVID-19 pacientus ir sveikatos priežiūros darbuotojus dėl įvairiausių autoantikūnų. Tyrimai parodė, kad SARS-CoV-2 gali sukelti autoantikūnų, kurie puola paties kūno audinius, gamybą. Kai kurie užkrėstieji parodė autoantikūnus baltymams kraujagyslėse, širdyje ir smegenyse, kurie dažnai siejami su koronaviruso poveikiu.

Mokslininkai ketina išsiaiškinti autoantikūnų gamybos mechanizmą, kuris, jų nuomone, dar labiau padės gydyti ne tik COVID-19, bet ir kitų virusinių ligų pasekmes.

Tegai:
koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje