Kompiuteris

Darbas namų: kaip tai paveikia ir kaip prie jo prisitaikyti

(atnaujinta 17:43 2020.12.26)
Pagrindinės produktyvumo sumažėjimo priežastys — nepakankamas bendradarbiavimas su kolegomis bei buitiniai rūpesčiai, taip pat technologinės įrangos trūkumas, motyvacijos stoka, vaikų priežiūra

VILNIUS, gruodžio 26 — Sputnik. Atskleista, kokia įtaka jaučiama ir kas padeda geriau prisitaikyti prie darbo iš namų, apie tai rašo "Swedbank" spaudos tarnyba.

Banko užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa rodo, kad trečdalio darbuotojų produktyvumas sumažėjo. Pagrindinės to priežastys — nepakankamas bendradarbiavimas su kolegomis bei buitiniai rūpesčiai, taip pat technologinės įrangos trūkumas, motyvacijos stoka, vaikų priežiūra.

Žemesnis produktyvumas kompensuojamas ilgesnėmis darbo valandomis — beveik pusė gyventojų sako, kad jų darbo diena pailgėjo.

Dažniausiai produktyvumo kritimu skundžiasi vaikus auginančios šeimos, moterys bei vyresnio amžiaus darbuotojai.
Net 41 proc. iš namų dirbusių sako, kad suprastėjo jų darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra. Darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra labiausiai nukentėjo darbuotojams, turintiems mažų vaikų, taip pat ir jauniems (18–30 metų) gyventojams, ypač gyvenantiems mieste. Moterys dvigubai dažniau nei vyrai nurodo, kad jų darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra suprastėjo.

Be to, žmonių kuriems sumažėjo stresas ir pagerėjo kūrybiškumas, buvo ne mažiau nei tų, kurie jautė neigiamą poveikį.

Kaip prisitaikyti prie darbo iš namų

Nespauskite savęs. Jei visą gyvenimą dirbome biure, o staiga prireikė išmokti prisitaikyti prie naujos realybės ir dirbti iš namų, nieko keista, kad patiriame sunkumų, greitai nerandame efektyviausių sprendimų.

Darbas namuose išmuša iš įprasto ritmo, neleidžia tinkamai susikaupti ar nubrėžti aiškios ribos tarp darbinių ir asmeninių reikalų. Tai gali sukelti daugiau nepasitenkinimo, nes atėjus dienos pabaigai manome, kad nepadarėme tiek, kiek planavome. Tačiau neturėtume savęs kaltinti ir spausti, nes tai tik sukels papildomą stresą.

Laikykitės darbo grafiko. Biure įprasta dirbti laikantis tam tikro darbo grafiko, kurio nereikėtų pamiršti ir dirbant namuose. Jei savo darbo dieną biure pradėdavome 08:00 ar 09:00, į tai turėtume atsižvelgti ir dirbdami iš namų.

Atskirkite erdves. Namuose turėtume pabandyti susikurti tokią aplinką, kuri primintų darbinę. Tai yra: turėti darbui skirtą darbo vietą, o ne dirbti iš bet kurio namų kampo, būti tinkamai apsirengus, o ne vilkint pižamą, su kuria pabudome, nepamiršti padaryti įprastos pietų pertraukos.

Pasiskirstykite vaikų priežiūrą. Dienotvarkę gali smarkiai pakoreguoti namuose esantys maži vaikai, kurie reikalauja priežiūros ar pagalbos su mokyklinėmis užduotimis. Tokiu atveju tikėtis, kad mums pavyks išlaikyti įprastą darbo produktyvumą, yra nerealu. Todėl savo darbo grafiką turėtume priderinti prie kitų šeimos narių poreikių, o su savo antra puse susitarti dėl vaikų priežiūros pakaitomis.

Nepamirškite išjungti kompiuterio. Dirbdami iš namų kartais galime prarasti "išėjimo" iš darbo jausmą, nes nebeuždarome biuro durų. Tačiau labai svarbu pasibaigus darbo valandoms išjungti kompiuterį, o ne palikti jį "miego" režime greta savęs bei netikrinti el. pašto telefone, jei tam nėra išskirtinių aplinkybių.

Tegai:
darbas, karantinas, koronavirusas, apklausa, Swedbank
Dar šia tema
Patarta, kaip atsikratyti streso dėl pinigų
Lietuviai perspėjami apie siuntų vėlavimą prieš Kalėdas
Gyventojai atsargiau vertina galimybę rasti darbą, jei jo netektų
Statybininkas

Pernai gauti 33 pranešimai apie mirtinus įvykius darbe

(atnaujinta 14:26 2021.01.22)
Be to, Valstybinės darbo inspekcija gavo 125 pranešimus apie įvykius darbe, kurių metu buvo sunkiai pakenkta darbuotojų sveikatai

VILNIUS, sausio 22 — Sputnik. Per 2020 metus Valstybinės darbo inspekcija gavo 33 pranešimus apie įvykius darbe, dėl kurių darbuotojai mirė, praneša spaudos tarnyba. 

Lyginant su 2019 metais mirtinų įvykių sumažėjo 6 atvejais. 

Tuo tarpu pranešimų apie įvykius darbe, kurių metu buvo sunkiai pakenkta darbuotojų sveikatai, skaičius išliko toks pats – 125 ir 2020 m., ir 2019 m.

Mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičius sumažėjo visų sektorių įmonėse, išskyrus miškininkystės sritį.

Per 2020 metus daugiausiai mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe įvyko transporto ir saugojimo įmonėse. Čia įvyko  8 mirtini atvejai, iš jų 5 darbuotojai žuvo eismo įvykių metu, ir 22 sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe, iš jų 4 sunkiai sužaloti eismo įvykių metu. 

Nelaimingi atsitikimai taip pat įvyko statybos (6 mirtini ir 24 sunkūs), apdirbamosios gamybos (4 mirtini ir 18 sunkių), žemės ūkio (3 mirtini ir 7 sunkūs), didmeninės ir mažmeninės prekybos (3 mirtini ir 21 sunkus), vandens tiekimo, nuotekų valymo, atliekų tvarkymo (3 mirtini ir 8 sunkūs) įmonėse.

Kritimas iš aukščio išlieka viena pagrindinių žūčių darbe priežasčių. Praėjusiais  metais nukritę iš aukščio žuvo 10 darbuotojų, dar 39 darbuotojai sunkiai nukentėjo ir susižalojo sveikatą. 

Taip pat darbuotojai buvo mirtinai traumuoti užvirtus gruntui, virstant nupjautam medžiui, užtroškus vamzdyne susikaupusiomis dujomis, atliekant techninių priemonių ar mechanizmų aptarnavimo ir remonto darbus, įjungus montuojamą įrenginį. Minėti veiksniai sąlygojo 16 darbuotojų žūtis.

Pernai ištirta 19 mirtinų ir 101 sunkus nelaimingas atsitikimas darbe. Kiti tyrimai dar nebaigti. Aiškinantis nelaimingų atsitikimų priežastis nustatyta, kad didesnę pusę mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų sąlygojo darbdavio neįgyvendinti darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai. 25 mirtini ir sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe įvyko dėl darbuotojų didelio neatsargumo ar darbuotojams nesilaikant saugos reikalavimų.

2020 metais įvykių darbe metu žuvo 2 neblaivūs darbuotojai ir buvo sunkiai pakenkta 6 neblaivių darbuotojų sveikatai. Per 2019 m. įvyko 4 mirtini ir 9 sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe, kurių metu nukentėjo neblaivūs darbuotojai.

Nors tarp sektorių, kuriuose mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe praėjusiais metais sumažėjo labiausiai, – apdirbamoji gamyba (nuo 9 iki 4 mirtinų atvejų), deja, pirmasis mirtinas įvykis darbe 2021 metaid įvyko šio sektoriaus įmonėje. Bandydamas sutaisyti neveikiančius vartus, įmonės vadovas užlipo metalinėmis kopėčiomis į maždaug 10 metrų aukštį. Kopėčias prilaikęs darbuotojas pamatė, kad viršuje užlipęs žmogus pradėjo purtytis (galimai dėl elektros srovės nuotėkio), krito nuo kopėčių ant betoninių grindų ir žuvo.

Tegai:
darbas
Dar šia tema
Nuo COVID-19 paskiepyta didžioji dalis socialinės globos įstaigų gyventojų ir darbuotojų
Biblioteka

Šiais metais abiturientams nereikės laikyti lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos

(atnaujinta 16:58 2021.01.22)
Atleistiems nuo įskaitos abiturientams ir buvusiems mokiniams jokio prašymo dėl atleidimo nuo įskaitos pateikti nereikia

VILNIUS, sausio 22 — Sputnik. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė atsižvelgusi į tebesitęsiantį karantiną, pasirašė įsakymą, kuriuo visi šių metų abiturientai atleidžiami nuo lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos, praneša ministerijos spaudos tarnyba.

Iki šiol visi abiturientai prieš privalomą lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą turėjo išlaikyti ir įskaitą. Be jos abiturientui šio egzamino nebuvo leidžiama laikyti. Įskaita būdavo organizuojama mokyklose vasario-balandžio mėnesiais. Šiemet visi abiturientai be įskaitos galės laikyti lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą.

Įskaitos taip pat nereikės laikyti ir ankstesnių metų buvusiems mokiniams, kurie šiemet yra pateikę prašymus laikyti lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą.

Atleistiems nuo įskaitos abiturientams ir buvusiems mokiniams jokio prašymo dėl atleidimo nuo įskaitos pateikti nereikia. Taip pat mokyklų vadovams nereikia priimti atskiro sprendimo dėl abiturientų atleidimo nuo šios įskaitos.

Tegai:
lietuvių kalba, abiturientai, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija
Dar šia tema
Vaikams iš sunkumų patiriančių šeimų siūloma leisti mokytis mokyklose
Baltarusiai sulauks paramos ir magistro studijoms Lietuvoje
Lietuvoje siūloma parengti etapinį COVID-19 ribojimų atlaisvinimų planą