Santaros klinikose — pirmasis skiepas nuo koronaviruso

Santaros klinikose pirmasis skiepas nuo koronaviruso

(atnaujinta 11:21 2020.12.27)
Pirmiausiai Santaros klinikose bus skiepijami tie medicinos darbuotojai, kurie turi tiesioginį kontaktą su sergančiais koronavirusine infekcija

VILNIUS, gruodžio 27 — Sputnik. Šįryt, 8:00 valandą, Santaros klinikose "Pfizer/BioNTech" vakcina paskiepyta pirmoji medicinos darbuotoja, rašoma ligoninės svetainėje.

Pirmoji paskiepyta medikė — Santaros klinikų Infekcinių ligų centro slaugytoja Nijolė Ramonaitė. 

Pirmiausiai Santaros klinikose bus skiepijami tie medicinos darbuotojai, kurie turi tiesioginį kontaktą su sergančiais koronavirusine infekcija. Santaros klinikos yra pagrindinė koordinuojanti įstaiga Vilniaus regione, todėl bus atsakinga ir už atraminių ligoninių tiek Vilniaus mieste, tiek Lietuvos Rytų regione, medicinos personalo skiepijimą COVID-19 vakcina.

"Be šiuo metu Lietuvoje jau taikomų kovos su pandemija priemonių, labai svarbi yra dar viena dedamoji — skiepai. Vakcinacija visais laikais buvo mokslo pagrįsta priemonė, kuri padeda sukurti visuomeninį imunitetą ir tokiu būdu stabdyti įsismarkavusią pandemiją", — sakoma pranešime.

Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė prof. Ligita Jančorienė pabrėžė, kad 2020 metų gruodžio 27 diena — istorinis momentas, kai skiepijimas nuo COVID-19 infekcijos vyks visoje Europoje vienu metu.

Šalies ligoninėse gydoma 2 300 COVID-19 pacientų, 194 iš jų — reanimacijoje, šeštadienį pranešė Statistikos departamentas. Deguonis reikalingas 1 362 ligoniams, dirbtinė plaučių ventiliacija — 170.

Šiuo metu ligoninėse užimta 6 991 iš 16 624 lovų, iš 684 reanimacijos lovų užimtos 414. Iš 635 lovų, kur gali būti taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija, užimtos 286. Taip pat užimtos 2 112 iš 6 390 lovų, kuriose galimas deguonies tiekimas.

Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
© Sputnik
Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos

 

Tegai:
koronavirusas, Santaros klinikos, vakcinacija
Temos:
Vaistų ir vakcinos nuo COVID-19 sukūrimas (219)
Vakcinacija

Čmilytė-Nielsen su Nausėda diskutavo apie masinę vakcinaciją

(atnaujinta 12:38 2021.01.28)
Tuo pačiu ji teigia, kad konkretus planavimas turi būti aiškus ir nuoseklus kad jį būtų galima pasiekti, o esant palankiai situacijai — paspartinti

VILNIUS, sausio 28 — Sputnik. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen su prezidentu Gitanu Nausėda aptarė masinės vakcinacijos svarbą. Apie tai ji rašė savo Facebook paskyroje.

"Šių metų tikslas akivaizdus — kuo efektyvesnis ir platesnis skiepijimasis. Kiekvienas turime įvertinti rizikas ir priimti sprendimą. Esame atsakingi ne tik už save, bet ir už kitus. Šiandien apie tai kalbėjome su prezidentu Gitanu Nausėda. Žinau, kad pasiruošimai plataus masto vakcinavimui jau vyksta tiek ministerijų, tiek savivaldos lygmeniu", — rašė ji.

Ji taip pat pabrėžė, kad apie tai kalba ir su liberalų merais ir teigė, kad neturi jokio pagrindo netikėti EK įsipareigojimu padėti Lietuvai įsigyti tiek vakcinos dozių, kad iki vasaros pabaigos būtų galima paskiepyti 7 iš 10 dešimties šalies gyventojų.

Tuo pačiu ji teigia, kad konkretus planavimas turi būti aiškus ir nuoseklus kad jį būtų galima pasiekti, o esant palankiai situacijai — paspartinti.

"Manau, labai svarbu visuomenei nesukelti lūkesčių, kurie neįgyvendinami, nes tai gali skatinti nusivylimą, paveikti skiepyjimosi procesą ar net apsisprendimą skiepytis. Taip pat svarbu kelti maksimalų pasitikėjimą visose grandyse, kurios dalyvauja organizuojant ir vykdant skiepijimo procesus. Reikėtų įtraukti įvairių sričių — kultūros, verslo, sporto bei mokslo — lyderius, kuriais žmonės pasitiki tiek nacionaliniu mastu, tiek savivaldybėse, seniūnijose, miesteliuose ir kaimuose", — rašė ji.

Seimo pirmininkės teigimu, tik veikiant kartu bus galima pasiekti rezultatų.

Tegai:
Gitanas Nausėda, Viktorija Čmilytė-Nielsen
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Sniegas Vilniuje, archyvinė nuotrauka

Į gelbėjimo darbus ugniagesiai vakar skubėjo šimtus kartų

(atnaujinta 12:00 2021.01.28)
Ugniagesiai gelbėtojai vyko šalinti ant važiuojamosios kelio dalies ir ant automobilių užgriuvusius medžius, nukėlė juos nuo pastatų ir elektros laidų

VILNIUS, sausio 28 — Sputnik. Trečiadienį Lietuvos ugniagesiai gelbėtojai atliko 242 gelbėjimo darbus, iš jų 203 kartus vyko šalinti ant važiuojamosios kelio dalies, pastatų, automobilių ir elektros laidų užvirtusių medžių ir jų šakų, praneša spaudos tarnyba. 

Daugiausia tokių įvykių buvo Vilniaus apskrityje — 62, Kauno — 54, Alytaus — 41, Utenos — 27, Panevėžio — 14, Marijampolės — 5.

Ugniagesiai gelbėtojai 174 kartus vyko šalinti ant važiuojamosios kelio dalies nuvirtusių medžių, dar 25 kartus — ant automobilių užgriuvusius medžius, 4 kartus juos nukėlė nuo pastatų ir elektros laidų.

Ryte buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, Žaliųjų ežerų gatvėje, medis nuvirto ant maršrutinio autobuso. Ugniagesiams teko skubiai jį nukelti ir supjaustyti.

Ugniagesiai gelbėtojai vakar ne kartą skubėjo ir iš pusnių traukti specialiųjų tarnybų automobilių. Greitosios medicinos pagalbos automobiliai užklimpo Prienų rajono Balbieriškio seniūnijoje, Kupiškio rajono Alizavos miestelyje ir kt. 

Ugniagesiai ne tik traukė iš pusnynų medikų automobilius, bet ir padėjo išnešti ligonius ir įkelti juos į automobilius. Kazlų Rūdos savivaldybėje, Ąžuolų Būdos kaime, jiems teko talkinti policijos pareigūnams, ištraukiant užklimpusį jų automobilį.  

Nuo šios savaitės pradžios Lietuvoje vyrauja gausus sniegas. Vakar apie 14 tūkstančių namų liko be elektros, nes sniegas nutraukė laidus.

Tegai:
ugniagesiai, sniegas
Dar šia tema
Sudėtingos eismo sąlygos išlieka dalyje Lietuvos
Gerumas per Kalėdas: ugniagesiai išgelbėjo į šulinį įkritusį katiną
Lietuvoje be elektros liko apie 14 tūkst. namų ūkių
Vilniuje fiksuojamas naujas sniego rekordas