Alytus, archyvinė nuotrauka

Šarknickas: COVID-19 sergamumu pirmaujantis Lietuvoje Alytus liko borto

(atnaujinta 16:01 2020.12.27)
Seimo narys klausia, kodėl šiuo metu pavojingiausio mieste plintančio viruso klausimu Alytus liko tik šeštas? Sulaukė atsakymo, kad ministerija iš karto taip nusprendė. Esą vakcinas pirmiausia gaus tik didieji penki miestai, o ne labiausiai paveikti

VILNIUS, gruodžio 27 — Sputnik. Alytus pirmauja pagal sergamumą COVID-19 Lietuvoje, tačiau vakcina Dzūkijos sostinei bus pristatyta tik gruodžio 29 dieną, savo Facebook paskyroje rašo parlamentaras Robertas Šarknickas.

"Nenoriu išskirti nei vieno miesto, bėda viena visiems COVID-19. Turime visi gelbėtis, nesibūriuoti, padėti medikams, slaugytojams ir patys sau. Tačiau nėra taip lengva suvokti, kodėl didžiausiu COVID-19 sergamumu pirmaujantis Lietuvoje Alytus liko už borto?" — klausė Seimo narys.

Šarknickas įsitikinęs, jog Alytui buvo būtina skirti nors nedidelį kiekį vakcinos, tačiau kuo skubiau.

"Net 109 "kovidines" lovas turintis Alytus su sveikata rizikuojančiais medikais, slaugytojais palauks? Tokia išvada formuojasi, vertinant ministro sprendimus. Sveikatos ministre, mums pradžiai bent dešimt vakcinų iš tūkstančių būtų buvę labai reikalingi. Būtų kur kas daugiau saugumo, išvengta medikų, slaugytojų atkritimų. Ačiū medikams, slaugytojams už alinantį darbą, viliuosi, kad ši labai nesuprantama ir nepaaiškinama klaida neatneš blogos lemties. Laikau kumščius iki 29 dienos, būkite sveiki ir saugūs." — sako parlamentaras.

Seimo narys teigia bendravęs su Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės pavaduotoju Dmitrij Kačiurin ir klausęs, kodėl šiuo metu pavojingiausio mieste plintančio viruso klausimu Alytus liko tik šeštas? Sulaukė atsakymo, kad ministerija iš karto taip nusprendė. Esą vakcinas pirmiausia gaus tik didieji penki miestai, o ne labiausiai paveikti.

"Mažų mažiausiai įvardinčiau, kad tai — nežmogiška", — sako Šarknickas.

Su COVID-19 pacientais dirbančių medikų vakcinavimas pradėtas sekmadienį, 8:00 val. ryte, ligoninėse Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. 

Šalies ligoninėse gydoma 2 300 COVID-19 pacientų, 194 iš jų — reanimacijoje, šeštadienį pranešė Statistikos departamentas. Deguonis reikalingas 1 362 ligoniams, dirbtinė plaučių ventiliacija — 170.

Šiuo metu ligoninėse užimta 6 991 iš 16 624 lovų, iš 684 reanimacijos lovų užimtos 414. Iš 635 lovų, kur gali būti taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija, užimtos 286. Taip pat užimtos 2 112 iš 6 390 lovų, kuriose galimas deguonies tiekimas.

Užsikrėtimo COVID-19 rizikos įvertinimas
© Sputnik
Užsikrėtimo COVID-19 rizikos įvertinimas
Tegai:
Alytus, koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (1185)
Sniegas Vilniuje, archyvinė nuotrauka

Į gelbėjimo darbus ugniagesiai vakar skubėjo šimtus kartų

(atnaujinta 12:00 2021.01.28)
Ugniagesiai gelbėtojai vyko šalinti ant važiuojamosios kelio dalies ir ant automobilių užgriuvusius medžius, nukėlė juos nuo pastatų ir elektros laidų

VILNIUS, sausio 28 — Sputnik. Trečiadienį Lietuvos ugniagesiai gelbėtojai atliko 242 gelbėjimo darbus, iš jų 203 kartus vyko šalinti ant važiuojamosios kelio dalies, pastatų, automobilių ir elektros laidų užvirtusių medžių ir jų šakų, praneša spaudos tarnyba. 

Daugiausia tokių įvykių buvo Vilniaus apskrityje — 62, Kauno — 54, Alytaus — 41, Utenos — 27, Panevėžio — 14, Marijampolės — 5.

Ugniagesiai gelbėtojai 174 kartus vyko šalinti ant važiuojamosios kelio dalies nuvirtusių medžių, dar 25 kartus — ant automobilių užgriuvusius medžius, 4 kartus juos nukėlė nuo pastatų ir elektros laidų.

Ryte buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, Žaliųjų ežerų gatvėje, medis nuvirto ant maršrutinio autobuso. Ugniagesiams teko skubiai jį nukelti ir supjaustyti.

Ugniagesiai gelbėtojai vakar ne kartą skubėjo ir iš pusnių traukti specialiųjų tarnybų automobilių. Greitosios medicinos pagalbos automobiliai užklimpo Prienų rajono Balbieriškio seniūnijoje, Kupiškio rajono Alizavos miestelyje ir kt. 

Ugniagesiai ne tik traukė iš pusnynų medikų automobilius, bet ir padėjo išnešti ligonius ir įkelti juos į automobilius. Kazlų Rūdos savivaldybėje, Ąžuolų Būdos kaime, jiems teko talkinti policijos pareigūnams, ištraukiant užklimpusį jų automobilį.  

Nuo šios savaitės pradžios Lietuvoje vyrauja gausus sniegas. Vakar apie 14 tūkstančių namų liko be elektros, nes sniegas nutraukė laidus.

Tegai:
ugniagesiai, sniegas
Dar šia tema
Sudėtingos eismo sąlygos išlieka dalyje Lietuvos
Gerumas per Kalėdas: ugniagesiai išgelbėjo į šulinį įkritusį katiną
Lietuvoje be elektros liko apie 14 tūkst. namų ūkių
Vilniuje fiksuojamas naujas sniego rekordas
Greitoji pagalba

Kaune, tilto statybų aikštelėje, įvyko nelaimė: vienas žmogus žuvo, dar 4 sužeisti

(atnaujinta 11:17 2021.01.28)
Visi darbai aikštelėje sustabdyti, nelaimei tirti bendrovėje sudaroma speciali darbo grupė, kuri įvertins visas įvykio aplinkybes

VILNIUS, sausio 28 — Sputnik. Kaune, tilto per Nerį statybų aikštelėje, įvyko nelaimė — griuvus tilto konstrukcijai žuvo žmogus. 

Incidentas įvyko trečiadienį, apie 14:08, Islandijos plente. Kaip praneša Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, statybos aikštelėje buvo nukritę metaliniai pastoliai, ant vyro buvo užkritusi slankiojanti metalinė sija. Vyrui konstatuota mirtis. 

Įvykio metu nukentėjo 4 asmenys, vieną iš jų ugniagesiai gelbėtojai nukėlė nuo pastolių ir perdavė GMP medikams. Du žmonės sunkios būklės ir vienas lengvai sužeistas išvežti į gydymo įstaigą. Ketvirtam vyrui suteikta medicininė pagalba vietoje. 

Bendrovė "Kauno tiltai" pareiškė užuojautą žuvusio kolegos šeimai. Bendrovė taip pat informuoja, kad trys darbuotojai, sužeisti per įvykusią nelaimę Kaune, po gydytojų apžiūros išleisti gydytis namo. 

Nelaimei tirti bendrovėje sudaroma speciali darbo grupė, kuri įvertins visas įvykio aplinkybes. Visi darbai aikštelėje sustabdyti. 

Policijos pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 176 str. 1 d.

Tegai:
Kaunas
Dar šia tema
Pernai mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe sumažėjo 15%
Latvija "slapta" atsisakė šimtų tūkstančių "Pfizer" vakcinos dozių 
Ukrainos piliečiai įtariami nelegaliai gabenę darbuotojus į Lietuvą
NATO ir Rusijos vėliavos

Karo ekspertas paaiškino NATO generalinio sekretoriaus žodžius apie Rusijos "agresiją"

(atnaujinta 12:18 2021.01.28)
Pasak jo, tokiu būdu aljansas ketina įtraukti Maskvą į naujas ginklavimosi varžybas ir išprovokuoti gynybos išlaidų padidėjimą

VILNIUS, sausio 28 — Sputnik. Karo ekspertas Aleksandras Žilinas pakomentavo NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo pareiškimą apie Rusijos "agresyvius veiksmus".

Pasak jo, tokiu būdu aljansas ketina tempti Maskvą į naujas ginklavimosi varžybas ir išprovokuoti gynybos išlaidų padidėjimą.

"Pagrindinis viso to, kas vyksta prieš Rusiją, tikslas yra sukurti sąlygas mums priimti bet kokį ultimatumą iš Vakarų, kaip tai darėme valdant Gorbačiovui", — komentare "Ura.ru" sakė jis.

Anksčiau Stoltenbergas, kreipdamasis į NATO generalinio štabo vadovus, paragino sąjungininkus toliau didinti išlaidas gynybai, visų pirma investuoti į šiuolaikinius pokyčius, kad ateityje sėkmingai galėtų įveikti tokius globalius iššūkius kaip "agresyvūs Rusijos veiksmai, terorizmas ir Kinijos augimas".

Rusija sureagavo į Stoltenbergo pareiškimą. Federacijos tarybos Informacijos politikos ir ryšių su žiniasklaida komisijos pirmininkas Aleksejus Puškovas savo Twitter paskyroje pabrėžė, jog laikas generaliniam sekretoriui suvokti, kad pasaulis, paremtas trijose ar keturiose Vakarų sostinėse sukurtomis taisyklėmis, artėja prie pabaigos.

"Yra per mažai žmonių, norinčių laikytis šių taisyklių, kurios pagrįstos ne tarptautine teise, o tik stipriųjų teisėmis. Juo labiau, kad tai buvusio stipriojo teisės", — pažymėjo senatorius.

Anksčiau Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, susitikęs su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu, sakė, kad NATO turėtų imtis priemonių toliau stiprinti rytinį flangą.

Tegai:
Rusija, NATO