Siunta su vakcina nuo COVID-19

Lietuvoje nuo COVID-19 paskiepyta daugiau nei 2 tūkst medicinos darbuotojų

Pirmosios vakcinos dozės į respubliką atkeliavo savaitgalį, tuo pat metu buvo pradėta skiepyti medicinos darbuotojus

VILNIUS, gruodžio 28 — Sputnik. Lietuvoje pirmąją vakcinavimo dieną nuo COVID-19 buvo paskiepyta daugiau nei du tūkstančiai medicinos darbuotojų, praneša Sveikatos apsaugos ministerijos spaudos tarnyba.

Šeštadienio vakarą šalis gavo farmacijos kompanijų "BioNTech" ir "Pfizer" sukurtą vakciną. Buvo pristatyta 9 750 dozių. Vakcinacija prasidėjo sekmadienį, 08:00.

Penki vakcinacijos centrai — Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos, Klaipėdos universitetinės ligoninė, Respublikinė Šiaulių ligoninė, Respublikinė Panevėžio ligoninė — gautą vakciną paskirstė savo regione esančioms, COVID-19 liga sergančių pacientų gydymu besirūpinančioms, stacionarioms sveikatos priežiūros įstaigoms.

Vakcinacija buvo pradėta vienu metu Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio ligoninėse. Planuojama, kad visi šalies medikai bus paskiepyti per pirmąjį kitų metų ketvirtį.

Pirmosios vakcinos dozės buvo skirtos COVID-19 skyriuose dirbantiems darbuotojams, skubiosios pagalbos-priėmimo skyriuose paslaugas teikiantiems darbuotojams ir kitiems, kurie turi didelę riziką susirgti COVID-19 liga.

Pirmąją vakcinavimo dieną paskiepyta 2 270 medicinos darbuotojų: Vilniuje — 700, Kaune — 440, Klaipėdoje — 160, Šiauliuose — 120, Panevėžyje — 850 asmenų. Procedūra vyko 26 skiepijimo punktuose. 

"Medikams šis skiepas labai svarbus, nes juo bus pradėtas reguliuoti žmonių į gydymo įstaigas srautas, o medikai vėl galės grįžti į įprastą gyvenimą, galės gydyti ir kitas infekcines ligas, kurių dabar tarsi nebėra", — teigė Respublikinės Šiaulių ligoninės Infekcinių ligų skyriaus vedėjas Aidas Kaušas.

Priminta, kad Lietuva yra sudariusi sutartis su šešiais vakcinų gamintojais ir iš jų ketina įsigyti daugiau nei 7 mln. vakcinos dozių. Jų turėtų užtekti paskiepyti bent 70 proc. šalies gyventojų. Pasak specialistų, tokia paskiepytų gyventojų dalis užtikrintų kolektyvinį imunitetą nuo koronaviruso.

Šalyje iš viso nustatyta daugiau nei 130 tūkstančių koronaviruso infekcijos atvejų. Pasveiko daugiau kaip 61 tūkstantis pacientų, o 1 254 mirė.

Tegai:
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), vakcina, koronavirusas, Lietuva
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (1185)
Dar šia tema
Imunologas įvertino vakcinų veiksmingumą prieš naują koronaviruso mutaciją
Lietuvių kelionės į užsienį sumažėjo daugiau nei dviem trečdaliais
Ekspertas: COVID-19 pandemija sumažino sergamumą kitomis infekcijomis
Sniegas Vilniuje, archyvinė nuotrauka

Į gelbėjimo darbus ugniagesiai vakar skubėjo šimtus kartų

(atnaujinta 12:00 2021.01.28)
Ugniagesiai gelbėtojai vyko šalinti ant važiuojamosios kelio dalies ir ant automobilių užgriuvusius medžius, nukėlė juos nuo pastatų ir elektros laidų

VILNIUS, sausio 28 — Sputnik. Trečiadienį Lietuvos ugniagesiai gelbėtojai atliko 242 gelbėjimo darbus, iš jų 203 kartus vyko šalinti ant važiuojamosios kelio dalies, pastatų, automobilių ir elektros laidų užvirtusių medžių ir jų šakų, praneša spaudos tarnyba. 

Daugiausia tokių įvykių buvo Vilniaus apskrityje — 62, Kauno — 54, Alytaus — 41, Utenos — 27, Panevėžio — 14, Marijampolės — 5.

Ugniagesiai gelbėtojai 174 kartus vyko šalinti ant važiuojamosios kelio dalies nuvirtusių medžių, dar 25 kartus — ant automobilių užgriuvusius medžius, 4 kartus juos nukėlė nuo pastatų ir elektros laidų.

Ryte buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, Žaliųjų ežerų gatvėje, medis nuvirto ant maršrutinio autobuso. Ugniagesiams teko skubiai jį nukelti ir supjaustyti.

Ugniagesiai gelbėtojai vakar ne kartą skubėjo ir iš pusnių traukti specialiųjų tarnybų automobilių. Greitosios medicinos pagalbos automobiliai užklimpo Prienų rajono Balbieriškio seniūnijoje, Kupiškio rajono Alizavos miestelyje ir kt. 

Ugniagesiai ne tik traukė iš pusnynų medikų automobilius, bet ir padėjo išnešti ligonius ir įkelti juos į automobilius. Kazlų Rūdos savivaldybėje, Ąžuolų Būdos kaime, jiems teko talkinti policijos pareigūnams, ištraukiant užklimpusį jų automobilį.  

Nuo šios savaitės pradžios Lietuvoje vyrauja gausus sniegas. Vakar apie 14 tūkstančių namų liko be elektros, nes sniegas nutraukė laidus.

Tegai:
ugniagesiai, sniegas
Dar šia tema
Sudėtingos eismo sąlygos išlieka dalyje Lietuvos
Gerumas per Kalėdas: ugniagesiai išgelbėjo į šulinį įkritusį katiną
Lietuvoje be elektros liko apie 14 tūkst. namų ūkių
Vilniuje fiksuojamas naujas sniego rekordas
Greitoji pagalba

Kaune, tilto statybų aikštelėje, įvyko nelaimė: vienas žmogus žuvo, dar 4 sužeisti

(atnaujinta 11:17 2021.01.28)
Visi darbai aikštelėje sustabdyti, nelaimei tirti bendrovėje sudaroma speciali darbo grupė, kuri įvertins visas įvykio aplinkybes

VILNIUS, sausio 28 — Sputnik. Kaune, tilto per Nerį statybų aikštelėje, įvyko nelaimė — griuvus tilto konstrukcijai žuvo žmogus. 

Incidentas įvyko trečiadienį, apie 14:08, Islandijos plente. Kaip praneša Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, statybos aikštelėje buvo nukritę metaliniai pastoliai, ant vyro buvo užkritusi slankiojanti metalinė sija. Vyrui konstatuota mirtis. 

Įvykio metu nukentėjo 4 asmenys, vieną iš jų ugniagesiai gelbėtojai nukėlė nuo pastolių ir perdavė GMP medikams. Du žmonės sunkios būklės ir vienas lengvai sužeistas išvežti į gydymo įstaigą. Ketvirtam vyrui suteikta medicininė pagalba vietoje. 

Bendrovė "Kauno tiltai" pareiškė užuojautą žuvusio kolegos šeimai. Bendrovė taip pat informuoja, kad trys darbuotojai, sužeisti per įvykusią nelaimę Kaune, po gydytojų apžiūros išleisti gydytis namo. 

Nelaimei tirti bendrovėje sudaroma speciali darbo grupė, kuri įvertins visas įvykio aplinkybes. Visi darbai aikštelėje sustabdyti. 

Policijos pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 176 str. 1 d.

Tegai:
Kaunas
Dar šia tema
Pernai mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe sumažėjo 15%
Latvija "slapta" atsisakė šimtų tūkstančių "Pfizer" vakcinos dozių 
Ukrainos piliečiai įtariami nelegaliai gabenę darbuotojus į Lietuvą
NATO ir Rusijos vėliavos

Karo ekspertas paaiškino NATO generalinio sekretoriaus žodžius apie Rusijos "agresiją"

(atnaujinta 12:18 2021.01.28)
Pasak jo, tokiu būdu aljansas ketina įtraukti Maskvą į naujas ginklavimosi varžybas ir išprovokuoti gynybos išlaidų padidėjimą

VILNIUS, sausio 28 — Sputnik. Karo ekspertas Aleksandras Žilinas pakomentavo NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo pareiškimą apie Rusijos "agresyvius veiksmus".

Pasak jo, tokiu būdu aljansas ketina tempti Maskvą į naujas ginklavimosi varžybas ir išprovokuoti gynybos išlaidų padidėjimą.

"Pagrindinis viso to, kas vyksta prieš Rusiją, tikslas yra sukurti sąlygas mums priimti bet kokį ultimatumą iš Vakarų, kaip tai darėme valdant Gorbačiovui", — komentare "Ura.ru" sakė jis.

Anksčiau Stoltenbergas, kreipdamasis į NATO generalinio štabo vadovus, paragino sąjungininkus toliau didinti išlaidas gynybai, visų pirma investuoti į šiuolaikinius pokyčius, kad ateityje sėkmingai galėtų įveikti tokius globalius iššūkius kaip "agresyvūs Rusijos veiksmai, terorizmas ir Kinijos augimas".

Rusija sureagavo į Stoltenbergo pareiškimą. Federacijos tarybos Informacijos politikos ir ryšių su žiniasklaida komisijos pirmininkas Aleksejus Puškovas savo Twitter paskyroje pabrėžė, jog laikas generaliniam sekretoriui suvokti, kad pasaulis, paremtas trijose ar keturiose Vakarų sostinėse sukurtomis taisyklėmis, artėja prie pabaigos.

"Yra per mažai žmonių, norinčių laikytis šių taisyklių, kurios pagrįstos ne tarptautine teise, o tik stipriųjų teisėmis. Juo labiau, kad tai buvusio stipriojo teisės", — pažymėjo senatorius.

Anksčiau Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, susitikęs su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu, sakė, kad NATO turėtų imtis priemonių toliau stiprinti rytinį flangą.

Tegai:
Rusija, NATO