VILNIUS, gruodžio 28 — Sputnik. Nuo sausio 1 dienos onkologinėmis ligomis sergantys asmenys su 80 proc. nuolaida galės įsigyti tolimojo, vietinio ar reguliaraus susisiekimo bilietą važiuoti autobusais, traukiniais, reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais, praneša Pagalbos onkologiniams ligoniams asociaciacijos (POLA) spaudos tarnyba.
"Kadangi su POLA kortele nuolaidą įsigyti priemiestinio ir vietinio susisiekimo autobusais jau taikė 11 savivaldybių, žinome, kad būtent nuolaida transportui onkologiniams pacientams ypač aktuali ir reikalinga. Onkologiniai pacientai yra gydomi tik 5 didžiuosiuose miestuose, į kuriuos suvažiuoja iš visos Lietuvos. Atsižvelgiant į tai, kad aktyvaus gydymo ciklas trunka nuo 6 mėn. iki kelių metų, transporto lengvatos ženkliai prisidės prie šių pacientų socialinės gerovės, leis sutaupytas lėšas skirti gydymui, gyvenimo kokybės gerinimui", — pažymi POLA direktorė Neringa Čiakienė.
Norėdami pasinaudoti viešojo transporto lengvata ir įsigyjant bilietą, onkologiniai pacientai turės pateikti POLA kortelę ir asmens dokumentą.
Pabrėžiama, kad pasibaigus karantinui, POLA kortelę bus galima užsisakyti ne tik internetu, bet ir gauti susisiekus su vienu iš organizacijos savanorių 32 Lietuvos miestuose. Šiuo metu POLA kortele naudojasi 17 tūkst. onkologinių pacientų.
VILNIUS, sausio 22 — Sputnik. Per 2020 metus Valstybinės darbo inspekcija gavo 33 pranešimus apie įvykius darbe, dėl kurių darbuotojai mirė, praneša spaudos tarnyba.
Lyginant su 2019 metais mirtinų įvykių sumažėjo 6 atvejais.
Tuo tarpu pranešimų apie įvykius darbe, kurių metu buvo sunkiai pakenkta darbuotojų sveikatai, skaičius išliko toks pats – 125 ir 2020 m., ir 2019 m.
Mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičius sumažėjo visų sektorių įmonėse, išskyrus miškininkystės sritį.
Per 2020 metus daugiausiai mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe įvyko transporto ir saugojimo įmonėse. Čia įvyko 8 mirtini atvejai, iš jų 5 darbuotojai žuvo eismo įvykių metu, ir 22 sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe, iš jų 4 sunkiai sužaloti eismo įvykių metu.
Nelaimingi atsitikimai taip pat įvyko statybos (6 mirtini ir 24 sunkūs), apdirbamosios gamybos (4 mirtini ir 18 sunkių), žemės ūkio (3 mirtini ir 7 sunkūs), didmeninės ir mažmeninės prekybos (3 mirtini ir 21 sunkus), vandens tiekimo, nuotekų valymo, atliekų tvarkymo (3 mirtini ir 8 sunkūs) įmonėse.
Kritimas iš aukščio išlieka viena pagrindinių žūčių darbe priežasčių. Praėjusiais metais nukritę iš aukščio žuvo 10 darbuotojų, dar 39 darbuotojai sunkiai nukentėjo ir susižalojo sveikatą.
Taip pat darbuotojai buvo mirtinai traumuoti užvirtus gruntui, virstant nupjautam medžiui, užtroškus vamzdyne susikaupusiomis dujomis, atliekant techninių priemonių ar mechanizmų aptarnavimo ir remonto darbus, įjungus montuojamą įrenginį. Minėti veiksniai sąlygojo 16 darbuotojų žūtis.
Pernai ištirta 19 mirtinų ir 101 sunkus nelaimingas atsitikimas darbe. Kiti tyrimai dar nebaigti. Aiškinantis nelaimingų atsitikimų priežastis nustatyta, kad didesnę pusę mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų sąlygojo darbdavio neįgyvendinti darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai. 25 mirtini ir sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe įvyko dėl darbuotojų didelio neatsargumo ar darbuotojams nesilaikant saugos reikalavimų.
2020 metais įvykių darbe metu žuvo 2 neblaivūs darbuotojai ir buvo sunkiai pakenkta 6 neblaivių darbuotojų sveikatai. Per 2019 m. įvyko 4 mirtini ir 9 sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe, kurių metu nukentėjo neblaivūs darbuotojai.
Nors tarp sektorių, kuriuose mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe praėjusiais metais sumažėjo labiausiai, – apdirbamoji gamyba (nuo 9 iki 4 mirtinų atvejų), deja, pirmasis mirtinas įvykis darbe 2021 metaid įvyko šio sektoriaus įmonėje. Bandydamas sutaisyti neveikiančius vartus, įmonės vadovas užlipo metalinėmis kopėčiomis į maždaug 10 metrų aukštį. Kopėčias prilaikęs darbuotojas pamatė, kad viršuje užlipęs žmogus pradėjo purtytis (galimai dėl elektros srovės nuotėkio), krito nuo kopėčių ant betoninių grindų ir žuvo.
VILNIUS, sausio 22 — Sputnik. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė atsižvelgusi į tebesitęsiantį karantiną, pasirašė įsakymą, kuriuo visi šių metų abiturientai atleidžiami nuo lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos, praneša ministerijos spaudos tarnyba.
Iki šiol visi abiturientai prieš privalomą lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą turėjo išlaikyti ir įskaitą. Be jos abiturientui šio egzamino nebuvo leidžiama laikyti. Įskaita būdavo organizuojama mokyklose vasario-balandžio mėnesiais. Šiemet visi abiturientai be įskaitos galės laikyti lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą.
Įskaitos taip pat nereikės laikyti ir ankstesnių metų buvusiems mokiniams, kurie šiemet yra pateikę prašymus laikyti lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą.
Atleistiems nuo įskaitos abiturientams ir buvusiems mokiniams jokio prašymo dėl atleidimo nuo įskaitos pateikti nereikia. Taip pat mokyklų vadovams nereikia priimti atskiro sprendimo dėl abiturientų atleidimo nuo šios įskaitos.