Baltijos jūra

Manoma, kad incidento Būtingės terminale metu išsiliejo iki 2 t žaliavinės naftos

(atnaujinta 15:59 2020.12.28)
Pasak aplinkos ministro, didžiausią pavojų teršalai kelia jūroje žiemojantiems paukščiams, bet teršalų kiekis palyginti nedidelis, todėl gyvūnijai kyla minimali grėsmė

VILNIUS, gruodžio 28 — Sputnik. Aplinkosaugininkai tiria Būtingės naftos terminale įvykusį ekologinį incidentą, praneša Aplinkos ministerijos spaudo tarnyba.

Pirminiais duomenimis iš pakrovimo plūduro išsiliejo iki 2 tonų žaliavinės naftos.

Pagal teršalų dėmės sklaidos 1, 2 ir 3 parų prognozę, ši dėmė juda Latvijos teritorinių vandenų link ir per 3 ateinančias paras pakrantės nepasieks.

Baltijos jūra
© Sputnik / Владислав Адамовский

Kai bus nustatytas į jūrą patekusių teršalų kiekis, Aplinkos apsaugos departamentas apskaičiuos aplinkai padarytą žalą, kurią turės atlyginti terminalo valdytojas.

Kaip pažymėjo aplinkos ministras Simonas Gentvilas, žala aplinkai priklausys nuo meteorologinių veiksnių.

"Vėjas ir bangavimas yra palankios sąlygos, padedančios teršalams išsiskaidyti ir išgaruoti, kita vertus, gamtai pačiai susitvarkyti trukdo neaukšta temperatūra", — sakė ministras.

Pasak Gentvilo, didžiausią pavojų teršalai kelia jūroje žiemojantiems paukščiams, bet teršalų kiekis palyginti nedidelis, todėl gyvūnijai kyla minimali grėsmė.

Preliminariais duomenimis, dėl trūkusios plūduro žarnos į Baltijos jūrą pateko 1–2 tonos naftos produktų. Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras, už tokių incidentų likvidavimą atsakingas karinių jūrų pajėgų padalinys sraigtasparniu tikslina išsiliejusios teršalų dėmės plotą. Iš Klaipėdos surinkti teršalų į nelaimės vietą plaukia laivas "Šakiai".

Tegai:
nafta, aplinkos tarša, Baltijos jūra, Aplinkos ministerija
Dar šia tema
Klaipėdos jūrų uosto akvatorijoje buvo suvaldyta tarša
Nuledinimo projektui Vilniaus oro uoste skirta apie 3,5 mln. eurų ES fondo lėšų
Lietuvos prekybos tinklas sunaikins kiaušinius iš Ukrainos
Koronaviruso testas, archyvinė nuotrauka

COVID-19 Lietuvoje: per parą beveik 1300 naujų atvejų

(atnaujinta 10:50 2021.01.21)
Nuo COVID-19 Lietuvoje sausio 20 dieną mirė dar 32 žmonės, jauniausia auka buvo 40–49 metų amžiaus grupėje

VILNIUS, sausio 21 — Sputnik. Pastarąją parą Lietuvoje patvirtinti 1 274 nauji koronaviruso atvejai, pranešė Statistikos departamentas.

Bendras patvirtintų atvejų konkretiems žmonėms skaičius nuo pandemijos pradžios yra 173 819. 

Nuo COVID-19 ligos per parą mirė dar 32 žmonės. Be to, per praėjusią parą registruotos aštuonios COVID-19 mirtys, kurių faktinė data yra ankstesnė. Tokiu būdu mirusių nuo COVID-19 skaičius per praėjusią parą padidėjo 40. Bendras COVID-19 mirčių skaičius nuo pandemijos pradžios yra 2 554.

Pasveikusių asmenų skaičius yra 2 581, tebeserga šiuo metu 56 599.

Per praėjusią parą ištirti 10 106 ėminiai dėl įtariamo koronaviruso, iš viso ištirta 1 840 329.

Per praėjusią parą pirmu skiepu vakcinuoti 1 427 žmonės, antru skiepu — 1 632. Iš viso pilnai vakcinuotų — 8 262 žmonės. Šiuo metu panaudota 64 620 dozių.

Karantinas Lietuvoje galioja iki sausio pabaigos. Nuo sausio 21 dienos leidžiama susitikti dviem šeimoms arba dviem namų ūkiams, jeigu viename iš jų yra ne daugiau kaip vienas suaugęs asmuo arba vienas asmuo ir jo nepilnamečiai vaikai, arba namų ūkis, kuriame yra nuolatinės priežiūros ir slaugos reikalaujantis asmuo.

Tegai:
Lietuva, COVID-19, koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Lietuvos karinio jūrų laivyno laivai

Lietuva perdavė Baltijos jūrų eskadrilės vadovavimą Latvijai

(atnaujinta 09:51 2021.01.21)
Šiais metais perdavimo ceremonija turėjo vykti nuotoliniu būdu dėl pasaulinės padėties dėl koronaviruso pandemijos

VILNIUS, sausio 21 — Sputnik. Baltijos jūros eskadrilės vadas "Baltron", Lietuvos karinių jūrų pajėgų vadas Andrius Širvys perdavė vadovavimą Latvijos karinių jūrų pajėgų karininkui Kristui Kristlibui, praneša Lietuvos krašto apsaugos ministerijos spaudos tarnyba.

Šiemet ceremonija vyko nuotoliniu būdu. Karinių jūrų pajėgų vadas kapitonas Giedrius Premeneckas pažymėjo, kad, nepaisant pandemijos, apribojimų ir iššūkių, "Baltron" sėkmingai dalyvavo tarptautinėse pratybose "Dynamic Move", "US BALTOPS" ir "SQUADEX".

Sausio 19 dieną, pasibaigus Baltijos jūrų eskadros "Baltron" vado kadencijai, Andrius Širvys perdavė komandą Latvijos karinio jūrų laivyno karininkui Kristui Kristlibui.

Nuo 1998 metų Lietuva, Latvija ir Estija, padedamos Vakarų šalių, pradėjo kurti bendras jūrų pajėgas, kurios vykdytų nesprogusių šaudmenų šalinimo operacijas Baltijos jūroje ir parengtų laivus bei štabo karininkus NATO operacijoms. 1998 metų rugpjūčio 28 dieną Taline atidarytas "Baltron" eskadras veikia remdamasis metiniais personalo mokymo ir dalyvavimo tarptautinėse pratybose planais, taip pat dalyvauja ieškant ir šalinant minas ir nesprogusius ginklus, likusius Baltijos jūros dugne nuo Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų.

Nuo 2014 metų Estija sustabdė savo dalyvavimą Baltijos laivyne, tačiau ir toliau dalyvauja bendrose pratybose su "Baltron".

Tegai:
Latvija, Lietuva, Baltijos šalys
JAV ir Rusijos vėliavos

Rusijos ambasadorius JAV įvertino galimybę susitarti su JAV dėl START-III pratęsimo

(atnaujinta 10:53 2021.01.21)
Jis pažymėjo, kad Donaldo Trampo administracija iškėlė nepriimtinas START-III pratęsimo sąlygas ir iš tikrųjų "vienintelį galiojantį Rusijos ir Amerikos susitarimą dėl branduolinių ginklų kontrolės pavertė politinių derybų objektu"

VILNIUS, sausio 21 — Sputnik. Maskva yra atvira dialogui dėl START-III pratęsimo su naujojo JAV prezidento Džo Baideno administracija, dar yra galimybė dėl to susitarti iki vasario 5 dienos, interviu RIA Novosti sakė Rusijos ambasadorius Vašingtone Anatolijus Antonovas.

Antonovas pažymėjo, kad Donaldo Trampo administracija iškėlė nepriimtinas START-III pratęsimo sąlygas ir iš tikrųjų "vienintelį galiojantį Rusijos ir Amerikos susitarimą dėl branduolinių ginklų kontrolės pavertė politinių derybų objektu".

"Nenuostabu, kad tokia pozicija galų gale vedė į aklavietę dvišales konsultacijas dėl START-III likimo. Ir nepaisant to, kad keliais klausimais mes nuėjome susitikti su Vašingtonu pusiaukelėje. Tikimės, kad dabartinė administracija vadovausis patikimesniais ir realistiškesniais principais", — sakė jis.

Diplomatas pabrėžė, kad Rusija yra atvira dialogui dėl START-III sutarties pratęsimo. "Kamuolys yra Vašingtono pusėje — laukiame konstruktyvių pasiūlymų", — pridūrė jis.

Donaldas Trampas anksčiau START-III paskelbė nepalankiu Vašingtonui susitarimu; jo administracija pasisakė už naujo dokumento sukūrimą dalyvaujant Kinijai derybose. START-III pratęsimo galimybė buvo leista, tačiau tam tikromis sąlygomis, įskaitant patikrinimo režimą. Rusija pasiūlė besąlygiškai pratęsti sutartį metams, išreikšdama savo pasirengimą prisiimti politinį įsipareigojimą Vašingtonui įšaldyti šiam laikotarpiui turimą branduolinių ginklų kiekį.

Kandidatas į valstybės sekretoriaus postą Antonis Blinkenas antradienį vykusiame Senato posėdyje sakė, kad Džo Baidenas ieško būdų pratęsti START su Rusija.

START-III sutartis tarp Rusijos ir JAV įsigaliojo 2011 metų vasario 5 dieną. Joje numatyta, kad kiekviena pusė sumažins savo branduolinį arsenalą taip, kad per septynerius metus ir ateityje bendras ginklų skaičius neviršytų 700 tarpžemyninių balistinių raketų, balistinių raketų ant povandeninių laivų ir sunkiųjų bombonešių, taip pat 1 550 kovinių galvučių ir 800 dislokuotų ir nedislokuotų raketų.

Šiandien START-III yra vienintelė aktyvi ginklų ribojimo sutartis tarp Rusijos ir JAV, tačiau ji baigia galioti 2021 metų vasario 5 dieną. Jei ji nebus pratęsta, pasaulyje nebus susitarimų, ribojančių didžiausių branduolinių jėgų arsenalus.

Tegai:
Rusija, JAV