Britanija

PSO vadovas perspėjo apie naujus iššūkius dėl koronaviruso 2021 metais

(atnaujinta 10:43 2020.12.29)
PSO vadovas atkreipė dėmesį į būtinybę teikti pagalbą žmonėms, pavargusiems nuo pandemijos, ir keistis epidemiologine informacija su JT ir kitomis šalimis

VILNIUS, gruodžio 29 — Sputnik. PSO vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas pareiškė, kad 2021 metais pasaulis susidurs su naujais iššūkiais, tarp jų ir su sukeltais koronaviruso. Jis tai pasakė per spaudos konferenciją Ženevoje.

Pasak jo, "ateinančiais metais prognozuojamos <...> naujos problemos — pavyzdžiui, naujos COVID-19 atmainos". Be to, kaip praneša "AP", Ghebreyesusas atkreipė dėmesį į būtinybę teikti pagalbą žmonėms, pavargusiems nuo pandemijos.

PSO vadovas taip pat paragino keistis epidemiologine informacija su JT ir kitomis šalimis.

Gruodžio viduryje tapo žinoma apie "britų" SARS-CoV-2 mutaciją. Manoma, kad ši padermė yra 70 proc. užkrečiamesnė nei įprastas viruso variantas, tačiau kol kas trūksta duomenų apie jo poveikį mirštamumui ar ligos eigai. Užsikrėtimo virusu VUI-202012/01 atvejai, be Jungtinės Karalystės, jau nustatyti dar keliose šalyse.

Tegai:
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (1109)
Dar šia tema
Biologė įvertino vakcinų veiksmingumą nuo naujų COVID-19 padermių
Jokios nuomos: SAM atnaujino rekomendacijas karantino laikotarpiui
Medikas: skiepijimas Lietuvoje turėtų būti nukreiptas į rizikos grupes
Premjerė Ingrida Šimonytė, archyvinė nuotrauka

Šimonytė papasakojo, kada gali pasikeisti karantino apribojimai

(atnaujinta 18:49 2021.01.18)
Lietuvoje nustatomų COVID-19 atvejų skaičius sumažėjo beveik triskart – nuo 3 tūkst. iki 1 tūkst., o teigiamų atvejų procentinė dalis sumažėjo perpus

VILNIUS, sausio 18 — Sputnik. Nutarimas dėl karantino sąlygų iki sausio pabaigos galios toks, koks yra, išskyrus mažus pakeitimus, dalis ribojimų gali būti modifikuoti nuo vasario mėnesio, pirmadienį vykusiame Vyriausybes pasitarime teigė premjerė Ingrida Šimonytė.

Šiandien Vyriausybes pasitarime vyriausiasis COVID-19 analitikas Aistis Šimaitis pranešė apie situacijos gerėjimą. Anot Šimaičio, nustatomų atvejų skaičius sumažėjo beveik triskart – nuo 3 tūkst. iki 1 tūkst., o teigiamų atvejų procentinė dalis sumažėjo perpus.

"Tai staigus kritimas, aišku, tai atsispindi ir sergamume. Mes dabar esame lapkričio pradžios lygyje. Prieš pandemijos antrai bangai smarkiai įsibėjant spalio mėnesį, atvejų skaičius buvo apie 200 ir mes neblogai tvarkėmes tame lygyje", – kalbėjo analitikas.

Pasak Šimaičio, šiuo metu Lietuva yra įveikusi pusiaukelę "važiuojant į apačią" nustatomų atvejų kreivėje, tačiau sakyti, kad situacija yra visiškai kontroliuojama, dar negalima.

"Dinamika, pagal visus parametrus, kuriuos sekame, yra palanki, bet tai nereiškia, kad galime atsipalaiduoti, tai reiškia, kad esame teisingame kelyje", – teigė premjerė Ingrida Šimonytė.

Ji pažymėjo, kad nutarimas dėl karantino sąlygų iki sausio 31-osios galios toks, koks yra, išskyrus pakeitimus dėl pagalbos moksleiviams ir socialinių burbulų žmonėms, kurie yra vieniši. Be to, priklausomai nuo to, kaip seksis rasti sprendimus ir kaip atrodys atvejų dinamika ateinančiomis savaitėmis, dalis ribojimų gali būti modifikuoti nuo vasario mėnesio.

Anot premjerės, nors situacija su COVID-19 gerėja, vis dar kyla nemažų iššūkių. Tarp jų – nepakankamai greiti vakcinacijos tempai. 

Oro uostas Maskvoje
© Sputnik / Владимир Астапкович

"Vakcinavimas, kuris atrodo kaip išeities strategija, neįsibėgėja taip, kaip mums visiems norėtųsi. Labiausiai dėl gamybinių pajėgumų apribojimų ir dėl to, kad kartais viduryje mūšio ima ir pasikeičia kažkokie parodymai ir tuomet tenka, kaip praėjusią savaitę, ES lygiu kelti klausimus, kodėl gamintojas keičia savo pradinius planus", — pasitarime kalbėjo ministrė.

Pasak Šimonytės, tam, kad būtų palaikomas tinkamas vakcinavimo tempas, būtinas daug geresnis vakcinų tiekimas nei matomas šiomis savaitėmis arba bus matomas artimiausiu metu.

Siūlo skiepyti mokinius 

Vyriausybės pasitarime sveikatos ekspertai pasiūlė svarstyti galimybę vakcinuoti mokinius, Vyriausybės pasitarime vienas iš sveikatos ekspertų pasiūlymų buvo svarstyti galimybę prieš grįžtant mokytis kontaktiniu būdu į mokyklas nuo COVID-19 vakcinuoti mokinius, kuriems daugiau nei 16 metų. 

Savo ruožtu Sveikatos tarybos narė profesorė Ramunė Kalėdienė, prieš švelninant karantino sąlygas siūlo pirmiausia galvoti apie ikimokyklinukus, priešmokyklinukus, pradinukus, abiturientus, ir tik vėliau apie kitų klasių vaikus.

Kembridžo universiteto ligoninės gydytojas Tumas Beinortas, kuris taip pat dalyvavo pasitarime, siūlo, kad prieš grįžtant į mokyklas tiek vaikams, tiek darbuotojams turėtų būti atliekamas PGR testas, taip leidžiant grįžti į mokyklas tik žmonėms, kurių testas buvo neigiamas. 

Pasitarime dalyvavęs psichologas Paulius Skruibis atkreipė dėmesį į neigiamą mokyklos uždarymo poveikį psichinei mokinių būklei. Skruibis rėmėsi Vilniaus universiteto mokslininkų tyrimų, kuris parodė, kad per pirmąjį karantiną daugiau nei trečdalio vaikų emocinė būsena pablogėjo.

"Taip, mokyklų uždarymas visuro plitimą mažina, bet pasekmės yra svarios", – kalbėjo Skruibis. 

Statistikos departamento duomenimis, bendras COVID-19 atvejų skaičius šalyje siekia 167 992, nuo infekcijos mirė 2 469 žmonės.  Šalyje  nuo koronaviruso paskiepyta daugiau nei 47 tūkst. žmonių.

Tegai:
karantinas, Ingrida Šimonytė
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (1109)
Dar šia tema
Simbolinio mygtuko paspaudimas. Kaip politikai Lietuvos likimą sprendžia
Lietuva atsidūrė tarp ES šalių lyderių pagal skiepijimo tempus
LSMU Kauno ligoninėje pasibaigė darbuotojų skiepijimas pirmąja COVID-19 vakcinos doze
Vakcinavimas, archyvinė nuotrauka

LSMU Kauno ligoninėje pasibaigė darbuotojų skiepijimas pirmąja COVID-19 vakcinos doze

(atnaujinta 15:05 2021.01.18)
Iš viso nuo rudens COVID-19 infekcija užsikrėtė per 700 LSMU Kauno ligoninės darbuotojų, šiuo metu serga mažiau kaip 100 darbuotojų

VILNIUS, sausio 18 — Sputnik. LSMU Kauno ligoninėje pasibaigė visuotinis darbuotojų skiepijimas pirmąja COVID-19 vakcinos doze, praneša ligoninė savo puslapyje Facebook.

Infekcijų kontrolės skyriaus vadovės Ritos Butylkinos duomenimis, iš viso paskiepyta apie 1700 personalo darbuotojų. 

"Džiaugiuosi šiame procese puikiai, atsakingai dirbusiomis įvairių padalinių slaugytojomis, kurios vakcinuoja, vykdo apskaitą, sudarinėja skiepijimo grafikus, taip pat infektologais, teikiančiais konsultacijas, stebinčiais pasiskiepijusius žmones", – pastebi Butylkina.

Iš viso nuo rudens COVID-19 infekcija užsikrėtė per 700 LSMU Kauno ligoninės darbuotojų. Tik sausį sergamumas pradėjo mažėti ir šiuo metu serga jau mažiau kaip 100 darbuotojų, kai dar praėjusį mėnesį buvo fiksuota beveik pustrečio šimto vienu metu sergančių specialistų, slaugos personalo.

Šiuo metu ligoninėje gydoma apie 180 COVID-19 pacientų. “Vis dar labai daug, bet šis skaičius bent jau nedidėja”, - teigiama pranešime. Kartu ligoninės atstovai pažymi, kad nuo gruodžio antros pusės iki sausio pradžios sveikatos apsaugos įstaigoje būta vienu metu net 240 ir daugiau ligonių. 

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje nuo koronaviruso paskiepyta daugiau nei 47 tūkst. žmonių. Sausio 17 dieną Santaros klinikose prasidėjo antrasis skiepijimo nuo koronaviruso etapas. Antroji vakcinos dozė skiriama gydytojams, kurie jau gavo pirmąją dozę.

Bendras COVID-19 atvejų skaičius šalyje siekia 167 992, nuo infekcijos mirė 2 469 žmonės.

Karantinas šalyje įvestas iki sausio 31 dienos.

Tegai:
COVID-19
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (1109)
Dar šia tema
Profesorius papasakojo apie COVID-19 mutacijų pobūdį
Mokslininkai išsiaiškino, ar persirgę COVID-19 gali užkrėsti kitus
PSO papasakojo, kada gali baigtis COVID-19 pandemija
Ledo ritulis, archyvinė nuotrauka

Baltarusija neteko teisės rengti pasaulio ledo ritulio čempionatą

(atnaujinta 19:23 2021.01.18)
2021 metų Pasaulio ledo ritulio čempionatas turėtų vykti Minske ir Rygoje gegužės 21 – birželio 6 dienomis 

VILNIUS, sausio 18 — Sputnik. Baltarusija neteko teisės rengti 2021 pasaulio ledo ritulio čempionatą, praneša Tarptautinės ledo ritulio federacija. Šią žinią patvirtino IIHF.

"Mums yra labai nemalonu nutraukti bendrą čempionato organizavimą Minske ir Rygoje. Viso šio proceso metu mes bandėme parodyti, kad čempionatas gali tapti sutaikymo įrankiu ir nuraminti socio–politines problemas, su kuriomis susiduria Baltarusija. IIHF vis dar mano, kad čempionatas neturi būti naudojamas bet kurios politinės pusės palaikymui, tačiau turime pripažinti, kad organizuoti šį renginį Minske būtų netinkama", – teigė IIHF prezidentas Rene Faselis.

Sausio 11 dieną Faselis atvyko į Minską, kur susitiko su Baltarusijos prezidentu Aleksandru Lukašenka aptarti pasirengimą artėjančiam čempionatui. Vėliau IIHF vadovas sakė, kad galutinis sprendimas dėl 2021 metų Pasaulio ledo ritulio čempionato Baltarusijoje bus priimtas per kelias dienas. Faselis pažymėjo, kad kažkas darė spaudimą rėmėjams raginant atsisakyti remti turnyrą, jei jis nebus perkeltas iš Baltarusijos.

Pasaulio ledo ritulio čempionatas turėjo vykti nuo gegužės 21 iki birželio 6 dienos Minske ir Rygoje. Anksčiau Baltarusijos opozicija siekė tarptautinių sankcijų Baltarusijos valdžios institucijoms, ragino boikotuoti arba atšaukti čempionatą Minske ir siųntė atitinkamus kreipimusis į IIHF.

Tegai:
Ryga, Minskas, Baltarusija
Dar šia tema
Tichanovskaja Lietuvoje paprašė tikslinių sankcijų Baltarusijos įmonėms
Dvi Lietuvos įmonės kreipėsi į tarptautinį teismą dėl Baltarusijos 
Tichanovskaja apkaltino Lukašenką dėl situacijos su sanatorija Lietuvoje