Vilnius

Per metus Vilniuje išaugo gyventojų skaičius

(atnaujinta 14:48 2020.12.29)
Po pranešimo apie judėjimo tarp savivaldybių ribojimus, beveik 10 kartų išaugo ir pažymų apie deklaruotą gyvenamąją vietą užsakymai

VILNIUS, gruodžio 29 — Sputnik. Vilnius išlieka viena labiausiai augančių sostinių Baltijos šalyse, praneša miesto savivaldybės spaudos tarnyba.

Per 2020 metus Vilniuje gyvenamąją vietą deklaravo dar 10 tūkst. naujų vilniečių. Palyginti su praėjusiais metais — pastaruosius keletą metų iš eilės sostinė sulaukdavo po 8 000 naujų deklaruotų gyventojų.

Kaip pažymima savivaldybėje, pandemija ir karantinas dar labiau parodė, kodėl svarbu gyvenamąją vietą deklaruoti Vilniuje. Pavyzdžiui, tiems, kurie gyvena ir dirba sostinėje, tačiau nepatvirtina to oficialiu dokumentu, gali patirti sunkumų pasinaudoti sveikatos priežiūros paslaugomis, o įvedus judėjimo tarp miestų ribojimus, realiai gyvenantys ir dirbantys sostinėje, bet to nedeklaravę, patiria įvairių sudėtingų situacijų.

Po pranešimo apie judėjimo tarp savivaldybių ribojimus, beveik 10 kartų išaugo ir pažymų apie deklaruotą gyvenamąją vietą užsakymai: jei anksčiau per dieną Vilniaus savivaldybė gaudavo apie 40 prašymų, tai prieššventinėmis dienomis — iki 400 per dieną. Spėjama, kad dalis prašymų galimai susiję su judėjimu į kitus miestus per šventes, ieškant būdų, kaip išvykti, o po to vėl sugrįžti atgal.

Tuo tarpu gimimų ir santuokų skaičius Vilniaus mieste keitėsi ne taip stipriai: susituokė 4 787 poros, užregistruoti 9 778 gimimai, palyginus su praėjusiais metais, santuokų įregistruota vos 20 proc. mažiau, o gimimų — 12 proc. mažiau.

Iki šių metų gruodžio 1-osios sostinėje gyvenamą vietą yra deklaravę 585 335 vilniečiai, kai 2019 metais — 575 789.

Judėjimo draudimas tarp savivaldybių Vyriausybės sprendimu įvestas nuo gruodžio 16-osios iki sausio 3-iosios siekiant sumažinti COVID-19 plitimą. Žmonėms keliauti galima darbo tikslais, vykstant pas gydytoją ar į laidotuves. Automobiliu gali važiuoti ne daugiau dviejų asmenų arba drauge gyvenantys asmenys.

Tegai:
koronavirusas, karantinas, gyventojai, Vilnius
Dar šia tema
Pareigūnai įvardijo 10 smagiausių pasiaiškinimų, kuriuos išgirdo iš nusiteikusių keliauti
FNTT pareigūnai tikrins karantino režimo reikalavimų laikymąsi
Dėl pandemijos ir "Brexit" šiemet sumažėjo emigrantų perlaidų srautas
Koronaviruso testas, archyvinė nuotrauka

COVID-19 Lietuvoje: per parą beveik 1300 naujų atvejų

(atnaujinta 10:50 2021.01.21)
Nuo COVID-19 Lietuvoje sausio 20 dieną mirė dar 32 žmonės, jauniausia auka buvo 40–49 metų amžiaus grupėje

VILNIUS, sausio 21 — Sputnik. Pastarąją parą Lietuvoje patvirtinti 1 274 nauji koronaviruso atvejai, pranešė Statistikos departamentas.

Bendras patvirtintų atvejų konkretiems žmonėms skaičius nuo pandemijos pradžios yra 173 819. 

Nuo COVID-19 ligos per parą mirė dar 32 žmonės. Be to, per praėjusią parą registruotos aštuonios COVID-19 mirtys, kurių faktinė data yra ankstesnė. Tokiu būdu mirusių nuo COVID-19 skaičius per praėjusią parą padidėjo 40. Bendras COVID-19 mirčių skaičius nuo pandemijos pradžios yra 2 554.

Pasveikusių asmenų skaičius yra 2 581, tebeserga šiuo metu 56 599.

Per praėjusią parą ištirti 10 106 ėminiai dėl įtariamo koronaviruso, iš viso ištirta 1 840 329.

Per praėjusią parą pirmu skiepu vakcinuoti 1 427 žmonės, antru skiepu — 1 632. Iš viso pilnai vakcinuotų — 8 262 žmonės. Šiuo metu panaudota 64 620 dozių.

Karantinas Lietuvoje galioja iki sausio pabaigos. Nuo sausio 21 dienos leidžiama susitikti dviem šeimoms arba dviem namų ūkiams, jeigu viename iš jų yra ne daugiau kaip vienas suaugęs asmuo arba vienas asmuo ir jo nepilnamečiai vaikai, arba namų ūkis, kuriame yra nuolatinės priežiūros ir slaugos reikalaujantis asmuo.

Tegai:
Lietuva, COVID-19, koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Lietuvos karinio jūrų laivyno laivai

Lietuva perdavė Baltijos jūrų eskadrilės vadovavimą Latvijai

(atnaujinta 09:51 2021.01.21)
Šiais metais perdavimo ceremonija turėjo vykti nuotoliniu būdu dėl pasaulinės padėties dėl koronaviruso pandemijos

VILNIUS, sausio 21 — Sputnik. Baltijos jūros eskadrilės vadas "Baltron", Lietuvos karinių jūrų pajėgų vadas Andrius Širvys perdavė vadovavimą Latvijos karinių jūrų pajėgų karininkui Kristui Kristlibui, praneša Lietuvos krašto apsaugos ministerijos spaudos tarnyba.

Šiemet ceremonija vyko nuotoliniu būdu. Karinių jūrų pajėgų vadas kapitonas Giedrius Premeneckas pažymėjo, kad, nepaisant pandemijos, apribojimų ir iššūkių, "Baltron" sėkmingai dalyvavo tarptautinėse pratybose "Dynamic Move", "US BALTOPS" ir "SQUADEX".

Sausio 19 dieną, pasibaigus Baltijos jūrų eskadros "Baltron" vado kadencijai, Andrius Širvys perdavė komandą Latvijos karinio jūrų laivyno karininkui Kristui Kristlibui.

Nuo 1998 metų Lietuva, Latvija ir Estija, padedamos Vakarų šalių, pradėjo kurti bendras jūrų pajėgas, kurios vykdytų nesprogusių šaudmenų šalinimo operacijas Baltijos jūroje ir parengtų laivus bei štabo karininkus NATO operacijoms. 1998 metų rugpjūčio 28 dieną Taline atidarytas "Baltron" eskadras veikia remdamasis metiniais personalo mokymo ir dalyvavimo tarptautinėse pratybose planais, taip pat dalyvauja ieškant ir šalinant minas ir nesprogusius ginklus, likusius Baltijos jūros dugne nuo Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų.

Nuo 2014 metų Estija sustabdė savo dalyvavimą Baltijos laivyne, tačiau ir toliau dalyvauja bendrose pratybose su "Baltron".

Tegai:
Latvija, Lietuva, Baltijos šalys
Трубы для газопровода Северный поток - 2

Ekspertas įvertino Europos Parlamento galimybes sustabdyti "Nord Stream-2"

(atnaujinta 10:56 2021.01.21)
Europos Parlamentas planuoja reikalauti iš Europos Sąjungos nutraukti dujotiekio "Nord Stream-2" statybas ir įvesti sankcijas Rusijos Federacijai dėl Rusijos tinklaraštininko Aleksejaus Navalno arešto

VILNIUS, sausio 21 — Sputnik. Europos Parlamento rezoliucijos yra patariamojo pobūdžio, "Nord Stream-2" likimas priklausys nuo Vokietijos pozicijos, RIA Novosti sakė "Fitch" gamtos išteklių ir žaliavinių prekių grupės direktorius Dmitrijus Marinčenka.

Europos Parlamentas planuoja reikalauti iš Europos Sąjungos nutraukti dujotiekio "Nord Stream-2" statybas ir įvesti sankcijas Rusijos Federacijai dėl Rusijos tinklaraštininko Aleksejaus Navalno arešto, anksčiau pranešė Vokietijos laikraštis, remdamasis rezoliucijos projektu. Ketvirtadienį dokumentas bus svarstomas Europos Parlamente.

"Europos Parlamento rezoliucijos yra rekomendacinio pobūdžio, galų gale viskas priklauso nuo Vokietijos pozicijos, kuri vis dar bando atskirti "Nord Stream-2" klausimą nuo geopolitikos", — sakė Marinčenka.

Vokietijos ministrų kabineto atstovo spaudai pavaduotoja Martina Fietz trečiadienį sakė, kad Vokietijos ministrų kabinetas atkreipė dėmesį į naujas JAV sankcijas prieš "Nord Stream-2" ir vamzdžių klojimo laivą "Fortuna" ir kad Berlynas laikosi ankstesnės pozicijos dėl šio projekto. Anksčiau Vokietijos vyriausybė ne kartą pareiškė, kad atmeta ekstrateritorines sankcijas, o patį "Nord Stream-2" projektą laiko komerciniu, o ne politiniu.

"Tačiau dabartinė padėtis gali turėti įtakos "Nord Stream-2", — sakė Marinčenka.

"Nieko negalima atmesti, rezoliucija ir įtempta geopolitinė padėtis padidina riziką projektui", — sakė jis.

"Nord Stream-2" numato iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją nutiesti dvi dujotiekio, kurio bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, linijas. Šiam projektui aktyviai priešinasi JAV, kurios ketina tiekti savo suskystintas gamtines dujas ES, taip pat Ukraina ir daugybė Europos šalių. JAV 2019 metų gruodžio mėnesį įvedė sankcijas dujotiekiui, dėl ko Šveicarijos "Allseas" buvo priversta nutraukti klojimą.

2020 metų gruodžio mėnesį vamzdžių klojimo laivas "Fortuna" Vokietijos vandenyse paklojo 2,6 kilometro vamzdžių. Todėl, pasak "Nord Stream 2 AG" (projekto operatorius), iš viso jo dviejų linijų ilgio (2 460 kilometrų) liko neužbaigta maždaug 148 kilometrai dujotiekio — 120 kilometrų liko Danijos vandenyse ir apie 28 kilometrai Vokietijos vandenyse. Danijos valdžios institucijos susitarė dėl galimybės naudoti "Fortuną" nuo sausio 15 dienos, Vokietijos leidimas šiam laivui galioja iki gegužės pabaigos.

Tuo tarpu sausio mėnesį JAV išplėtė sankcijas prieš "Nord Stream-2", įtraukdamos į sąrašą bandymų, tikrinimo ir sertifikavimo paslaugas tekiančias įmones, taip pat paslaugas ar įrenginius, skirtus laivų krovimui atnaujinti. Netrukus po to Norvegijos bendrovė "DNV GL" paskelbė nutraukianti visą veiklą, susijusią su dujotiekio patikrinimu, ir negalės jo patvirtinti. O sausio 19 d. JAV įvedė sankcijas laivui "Fortuna" ir jo savininkei — "KBT-Rus" kompanijai.

Nord Stream-2
© Sputnik
"Nord Stream-2"
Tegai:
sankcijos, Aleksejus Navalnas, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Žiniasklaida paskelbė "Nord Stream-2" statybų užbaigimo datą
Paaiškėjo "Nord Stream-2" statybų grafikas
"Nord Stream-2" operatorius pranešė apie dalyvių reakciją į JAV sankcijas