Baltijos jūra

Lietuvoje pranešta apie naftos išsiliejimo likvidaciją

(atnaujinta 16:05 2020.12.29)
Anksčiau buvo apskaičiuota dėl pirmadienio įvykio gamtai padaryta žala. Ji siekė beveik 12 tūkstančių eurų

VILNIUS, gruodžio 29 — Sputnik. Dėmė, susidariusi dėl naftos išsiliejimo Būtingės terminale, išsisklaidė, praneša "TASS" su nuoroda į Jūrų gelbėjimo koordinavimo centro vadą Eugenijų Valikovą.

Pasak Valikovo, laivai bei Lietuvos kariuomenės sraigtasparnis antradienį neaptiko naftos dėmių ar jos likučių. Tokiu būdu, anot jo, laikoma, kad teršalų dėmes sunaikino pati gamta.

Gruodžio 28 d. rytą Lietuvoje buvo pranešta, kad dėl nutrūkusios žarnos Būtingės terminale Baltijos jūroje išsiliejo naftos produktai. Atsirado vieno kvadratinio kilometro ploto dėmė.

Specialistai buvo išsiųsti į vietą pašalinti teršalų. Iš Klaipėdos rinkti teršalų į nelaimės vietą buvo išsiųstas laivas "Šakiai".

Aplinkos apsaugos departamento duomenimis, 480 litrų arba 1,2 g /1 kv. m. — toks naftos teršalų kiekis pasklido Baltijos jūroje po incidento. Anksčiau buvo manoma, kad išsiliejo iki dviejų tonų naftos.

Tegai:
aplinkos tarša, nafta, Baltijos jūra, Lietuva
Dar šia tema
Būtingės terminale nutrūkus žarnai į aplinką išsiliejo naftos produktai
Manoma, kad incidento Būtingės terminale metu išsiliejo iki 2 t žaliavinės naftos
Vilnius

Visoje Lietuvoje fiksuojamas padidėjęs oro užterštumas

(atnaujinta 15:01 2021.01.18)
Pagrindinės kietųjų dalelių aplinkos ore padidėjimo priežastys — šalyje vyraujančios teršalų sklaidymuisi nepalankios meteorologinės sąlygos

VILNIUS, sausio 18 — Sputnik. Nuo praėjusio penktadienio dėl šaltų orų suintensyvėjus kūrenimui šildant patalpas, fiksuojamas aplinkos oro užterštumo kietosiomis dalelėmis (KD10) padidėjimas visuose šalies miestuose. Apie tai pranešė Aplinkos apsaugos agentūra.

Sausio 17 dieną kietųjų dalelių KD10 koncentracija Šiauliuose, Panevėžyje, Jonavoje bei Kaune viršijo paros ribinę vertę (50 µg/m3).

Pagrindinės kietųjų dalelių aplinkos ore padidėjimo priežastys — šalyje vyraujančios teršalų sklaidymuisi nepalankios meteorologinės sąlygos (labai šalti orai, silpnas vėjas, kritulių trūkumas, temperatūros svyravimai) bei dėl to aplinkos ore besikaupiantys teršalai, išmetami vykstant intensyviai šiluminės energijos gamybai, tiek energetikos įmonėse, tiek individualiuose namuose.

Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, sausio 18-19 dienomis meteorologinės sąlygos vis dar bus nepalankios teršalų sklaidai, todėl manoma, jog KD10 paros ribinės vertės viršijimai bus fiksuojami ir artimiausiomis dienomis.

Gyventojams rekomenduojama apriboti fizinę veiklą lauke, turintiems lėtinių kvėpavimo takų, širdies ir kraujagyslių ligų — vengti buvimo lauke. Santykinai žemesnės kietųjų dalelių koncentracijos fiksuojamos apie vidurdienį, todėl patalpų vėdinimą geriausia atlikti tik dienos metu.

Tegai:
oro tarša, Lietuva
Dar šia tema
Lietuva sukūrė gyventojų aprūpinimo vandeniu planą "nelaimės BelAE" atveju
Lietuvoje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl į Baltijos jūrą išsiliejusios naftos
NVSC priminė, kaip tinkamai apsirengti atšalus orams
Vakcinavimas, archyvinė nuotrauka

Lietuva atsidūrė tarp ES šalių lyderių pagal skiepijimo tempus

(atnaujinta 14:32 2021.01.18)
Praejusio šeštadienio duomenimis, Lietuvoje buvo paskiepyta apie 47 tūkst. žmonių, 100 šalies gyventojų teko 1,72 paskiepytieji

VILNIUS, sausio 18 — Sputnik. Lietuva išlieka 5-oje vietoje tarp Europos Sąjungos šalių pagal šalies gyventojų skiepijimo tempus, praneša Sveikatos apsaugos ministerija su nuoroda į Europoje veikiančio analizės centro "Politico" atlikta analizę.

Sausio 16 dienos duomenimis, Lietuvoje buvo paskiepyta 46 924 žmonės, tai yra 100 šalies gyventojų teko 1,72 paskiepytieji. 

Tarp ES valstybių minėtas rodiklis aukštesnis tik Danijoje (2,88), Maltoje (2,15), Slovėnijoje (1,99) ir Italijoje (1,86).

Estijoje 100 gyventojų tenka 1,37 paskiepyti žmonės, Latvijoje – 0,83, o Lenkijoje — 1,21.

Tuo pat metu, sprendžiant pagal paskiepytų žmonių skaičių, pirmauja Italija (1,123,02 gyventojų), Vokietija (1,048,160 gyventojų), Ispanija (768,950 gyventojų), Lenkija (457,303) ir Prancūzija (413,046).

Be to, pagal vakcinacijos apimtis gerokai išsiskiria ES jau nepriklausanti Jungtinė Karalystė. Čia sausio 16 dienos duomenimis nuo koronaviruso paskiepyti 4,3 mln. gyventojų, arba 6,34 proc. šalies gyventojų.

Gruodžio 27 dieną penkiose šalies gydymo įstaigose "BioNTech" ir "Pfizer" sukurta COVID-19 vakcina pradėti skiepyti pirmieji medikai. Lietuvoje pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze paskiepyti 47 tūkst. 498 žmonės. Sausio 17 dieną prasidėjo pakartotinis vakcinavimas tiems asmenims, kurie buvo paskiepyti pirmaisiais skiepais praėjusių metų pabaigoje.

Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 167 tūkst. 992 žmonės, 104 tūkst. 297 asmenys pasveiko, 60 tūkst. 14 – tebeserga.  

Tegai:
ES, Lietuva
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Profesorius pasisakė prieš karantino pratęsimą Lietuvoje
Santaros klinikos Vilniuje pradėjo antrąjį skiepijimo nuo koronaviruso etapą
Mokslininkas nurodė SAM vakcinacijos plano spragas