URM neturi duomenų apie Norvegijoje nukentėjusius lietuvius
(atnaujinta 14:51 2020.12.30)
Trečiadienio ryte Norvegijos Asko miestelyje nuslinko purvo nuošliauža, vietovėje vykdoma gyventojų evakuacijaVILNIUS, gruodžio 30 — Sputnik. Lietuvos užsienio reikalų ministerija neturi duomenų, kad dėl nuošliaužos Norvegijoje būtų nukentėję piliečiai.
Gruodžio 30 dieną už 30 km nuo Norvegijos sostinės Oslo esančiame Asko miestelyje nuslinko purvo nuošliauža.
"Užsienio reikalų ministerija kol kas neturi informacijos, kad dėl nuošliaužos būtų nukentėję Lietuvos piliečiai", — teigiama pranešime.
Pietų Norvegijoje esančiame Asko miestelyje trečiadienio rytą nuslinko purvo nuošliauža. Įvykio vietoje vyksta gelbėjimo darbai.
At least 5 to 9 in hospital, several houses destroyed, up to 200 evacuated after large landslide in Gjerdrum "near" Oslo https://t.co/1eV2BuLOLY pic.twitter.com/kLyHBTw0OF
— Alexander Hansen (@AlexanderXV) December 30, 2020
Norvegijos policija informuoja, kad šiuo metu vietovėje vykdoma gyventojų evakuacija, yra dingusių žmonių, keli nukentėjusieji išvežti į ligoninę.
Tegai:
COVID-19 Lietuvoje: per parą — beveik 1300 naujų atvejų
(atnaujinta 10:50 2021.01.21)
Nuo COVID-19 Lietuvoje sausio 20 dieną mirė dar 32 žmonės, jauniausia auka buvo 40–49 metų amžiaus grupėjeVILNIUS, sausio 21 — Sputnik. Pastarąją parą Lietuvoje patvirtinti 1 274 nauji koronaviruso atvejai, pranešė Statistikos departamentas.
Bendras patvirtintų atvejų konkretiems žmonėms skaičius nuo pandemijos pradžios yra 173 819.
Nuo COVID-19 ligos per parą mirė dar 32 žmonės. Be to, per praėjusią parą registruotos aštuonios COVID-19 mirtys, kurių faktinė data yra ankstesnė. Tokiu būdu mirusių nuo COVID-19 skaičius per praėjusią parą padidėjo 40. Bendras COVID-19 mirčių skaičius nuo pandemijos pradžios yra 2 554.
Pasveikusių asmenų skaičius yra 2 581, tebeserga šiuo metu 56 599.
Per praėjusią parą ištirti 10 106 ėminiai dėl įtariamo koronaviruso, iš viso ištirta 1 840 329.
Per praėjusią parą pirmu skiepu vakcinuoti 1 427 žmonės, antru skiepu — 1 632. Iš viso pilnai vakcinuotų — 8 262 žmonės. Šiuo metu panaudota 64 620 dozių.
Karantinas Lietuvoje galioja iki sausio pabaigos. Nuo sausio 21 dienos leidžiama susitikti dviem šeimoms arba dviem namų ūkiams, jeigu viename iš jų yra ne daugiau kaip vienas suaugęs asmuo arba vienas asmuo ir jo nepilnamečiai vaikai, arba namų ūkis, kuriame yra nuolatinės priežiūros ir slaugos reikalaujantis asmuo.
Lietuva perdavė Baltijos jūrų eskadrilės vadovavimą Latvijai
(atnaujinta 09:51 2021.01.21)
Šiais metais perdavimo ceremonija turėjo vykti nuotoliniu būdu dėl pasaulinės padėties dėl koronaviruso pandemijosVILNIUS, sausio 21 — Sputnik. Baltijos jūros eskadrilės vadas "Baltron", Lietuvos karinių jūrų pajėgų vadas Andrius Širvys perdavė vadovavimą Latvijos karinių jūrų pajėgų karininkui Kristui Kristlibui, praneša Lietuvos krašto apsaugos ministerijos spaudos tarnyba.
©
Sputnik / Виталий Аньков
Šiemet ceremonija vyko nuotoliniu būdu. Karinių jūrų pajėgų vadas kapitonas Giedrius Premeneckas pažymėjo, kad, nepaisant pandemijos, apribojimų ir iššūkių, "Baltron" sėkmingai dalyvavo tarptautinėse pratybose "Dynamic Move", "US BALTOPS" ir "SQUADEX".
Sausio 19 dieną, pasibaigus Baltijos jūrų eskadros "Baltron" vado kadencijai, Andrius Širvys perdavė komandą Latvijos karinio jūrų laivyno karininkui Kristui Kristlibui.
Nuo 1998 metų Lietuva, Latvija ir Estija, padedamos Vakarų šalių, pradėjo kurti bendras jūrų pajėgas, kurios vykdytų nesprogusių šaudmenų šalinimo operacijas Baltijos jūroje ir parengtų laivus bei štabo karininkus NATO operacijoms. 1998 metų rugpjūčio 28 dieną Taline atidarytas "Baltron" eskadras veikia remdamasis metiniais personalo mokymo ir dalyvavimo tarptautinėse pratybose planais, taip pat dalyvauja ieškant ir šalinant minas ir nesprogusius ginklus, likusius Baltijos jūros dugne nuo Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų.
Nuo 2014 metų Estija sustabdė savo dalyvavimą Baltijos laivyne, tačiau ir toliau dalyvauja bendrose pratybose su "Baltron".
Tegai:
Ekspertas įvertino Europos Parlamento galimybes sustabdyti "Nord Stream-2"
(atnaujinta 10:56 2021.01.21)
Europos Parlamentas planuoja reikalauti iš Europos Sąjungos nutraukti dujotiekio "Nord Stream-2" statybas ir įvesti sankcijas Rusijos Federacijai dėl Rusijos tinklaraštininko Aleksejaus Navalno areštoVILNIUS, sausio 21 — Sputnik. Europos Parlamento rezoliucijos yra patariamojo pobūdžio, "Nord Stream-2" likimas priklausys nuo Vokietijos pozicijos, RIA Novosti sakė "Fitch" gamtos išteklių ir žaliavinių prekių grupės direktorius Dmitrijus Marinčenka.
Europos Parlamentas planuoja reikalauti iš Europos Sąjungos nutraukti dujotiekio "Nord Stream-2" statybas ir įvesti sankcijas Rusijos Federacijai dėl Rusijos tinklaraštininko Aleksejaus Navalno arešto, anksčiau pranešė Vokietijos laikraštis, remdamasis rezoliucijos projektu. Ketvirtadienį dokumentas bus svarstomas Europos Parlamente.
"Europos Parlamento rezoliucijos yra rekomendacinio pobūdžio, galų gale viskas priklauso nuo Vokietijos pozicijos, kuri vis dar bando atskirti "Nord Stream-2" klausimą nuo geopolitikos", — sakė Marinčenka.
Vokietijos ministrų kabineto atstovo spaudai pavaduotoja Martina Fietz trečiadienį sakė, kad Vokietijos ministrų kabinetas atkreipė dėmesį į naujas JAV sankcijas prieš "Nord Stream-2" ir vamzdžių klojimo laivą "Fortuna" ir kad Berlynas laikosi ankstesnės pozicijos dėl šio projekto. Anksčiau Vokietijos vyriausybė ne kartą pareiškė, kad atmeta ekstrateritorines sankcijas, o patį "Nord Stream-2" projektą laiko komerciniu, o ne politiniu.
"Tačiau dabartinė padėtis gali turėti įtakos "Nord Stream-2", — sakė Marinčenka.
"Nieko negalima atmesti, rezoliucija ir įtempta geopolitinė padėtis padidina riziką projektui", — sakė jis.
"Nord Stream-2" numato iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją nutiesti dvi dujotiekio, kurio bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, linijas. Šiam projektui aktyviai priešinasi JAV, kurios ketina tiekti savo suskystintas gamtines dujas ES, taip pat Ukraina ir daugybė Europos šalių. JAV 2019 metų gruodžio mėnesį įvedė sankcijas dujotiekiui, dėl ko Šveicarijos "Allseas" buvo priversta nutraukti klojimą.
2020 metų gruodžio mėnesį vamzdžių klojimo laivas "Fortuna" Vokietijos vandenyse paklojo 2,6 kilometro vamzdžių. Todėl, pasak "Nord Stream 2 AG" (projekto operatorius), iš viso jo dviejų linijų ilgio (2 460 kilometrų) liko neužbaigta maždaug 148 kilometrai dujotiekio — 120 kilometrų liko Danijos vandenyse ir apie 28 kilometrai Vokietijos vandenyse. Danijos valdžios institucijos susitarė dėl galimybės naudoti "Fortuną" nuo sausio 15 dienos, Vokietijos leidimas šiam laivui galioja iki gegužės pabaigos.
Tuo tarpu sausio mėnesį JAV išplėtė sankcijas prieš "Nord Stream-2", įtraukdamos į sąrašą bandymų, tikrinimo ir sertifikavimo paslaugas tekiančias įmones, taip pat paslaugas ar įrenginius, skirtus laivų krovimui atnaujinti. Netrukus po to Norvegijos bendrovė "DNV GL" paskelbė nutraukianti visą veiklą, susijusią su dujotiekio patikrinimu, ir negalės jo patvirtinti. O sausio 19 d. JAV įvedė sankcijas laivui "Fortuna" ir jo savininkei — "KBT-Rus" kompanijai.
©
Sputnik
"Nord Stream-2"