Teismas, archyvinė nuotrauka

fiktyvius lietuvių kalbos egzaminus skirta 115 tūkst. eurų baudų

(atnaujinta 18:56 2020.12.30)
Buvusi Vilniaus rajono valstybinės kalbos mokėjimo ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminų kvalifikavimo komisijos pirmininkė pripažinta kalta dėl kyšininkavimo

VILNIUS, gruodžio 30 — Sputnik. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą dėl sudarytų galimybių užsieniečiams fiktyviai išlaikyti lietuvių kalbos mokėjimo ir Konstitucijos pagrindų egzaminus, nuosprendžiu kaltais dėl prekybos poveikiu pripažino šešis asmenis, praneša Specialiųjų tyrimų tarnybos spaudos tarnyba.

Teismas konstatavo, jog už neteisėtą atlygį užsienio piliečiams buvo sudarytos sąlygos fiktyviai, faktiškai nelaikant, išlaikyti lietuvių kalbos ir Konstitucijos pagrindų egzaminus — jų rezultatus vertinti teigiamai bei gauti šių egzaminų išlaikymo pažymėjimus, reikalingus teikiant prašymus Migracijos departamentui dėl leidimų nuolat gyventi Lietuvoje.

Bylos duomenimis, buvusi Vilniaus rajono valstybinės kalbos mokėjimo ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminų kvalifikavimo komisijos pirmininkė A. M. per tarpininkus sudarė galimybę užsieniečiams neteisėtai išlaikyti lietuvių kalbos mokėjimo ir Konstitucijos pagrindų egzaminus, reikalingus norint gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje. 

Buvusi Vilniaus rajono valstybinės kalbos mokėjimo ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminų kvalifikavimo komisijos pirmininkė A. M. pripažinta kalta dėl kyšininkavimo, o jai kyšį davusi J. P. — dėl papirkimo.

Teismas buvusiai Komisijos pirmininkei A. M. skyrė 50 tūkst. eurų baudą, iš jos konfiskuoti ir kaip kyšis gauti 900 eurų, J. P. skirta 40 tūkst. eurų bauda. Anksčiau ne kartą teistam A. G., žadėjusiam paveikti teisėsaugos pareigūnus, kad būtų nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl Komisijos pirmininkės veiksmų, teismas skyrė 3 metų realią laisvės atėmimo bausmę, iš jo konfiskuota 3,5 tūkst. eurų. 

Trims užsieniečiams, siekusiems fiktyviai gauti išlaikytų egzaminų pažymėjimus, skirtos baudos nuo 5 tūkst. iki 12,5 tūkst. eurų.

Iš viso šioje byloje skirta daugiau kaip 115 tūkst. eurų baudų.

Tegai:
lietuvių kalba, egzaminas
Dar šia tema
Antras per savaitę: Seimas leido Vytautą Gapšį patraukti baudžiamojon atsakomybėn
Kūčių vakarą gargždiškis užsidirbo protokolą ir kelių tūkstančių eurų baudą
Lietuvos karinio jūrų laivyno laivai

Lietuva perdavė Baltijos jūrų eskadrilės vadovavimą Latvijai

(atnaujinta 09:51 2021.01.21)
Šiais metais perdavimo ceremonija turėjo vykti nuotoliniu būdu dėl pasaulinės padėties dėl koronaviruso pandemijos

VILNIUS, sausio 21 — Sputnik. Baltijos jūros eskadrilės vadas "Baltron", Lietuvos karinių jūrų pajėgų vadas Andrius Širvys perdavė vadovavimą Latvijos karinių jūrų pajėgų karininkui Kristui Kristlibui, praneša Lietuvos krašto apsaugos ministerijos spaudos tarnyba.

Šiemet ceremonija vyko nuotoliniu būdu. Karinių jūrų pajėgų vadas kapitonas Giedrius Premeneckas pažymėjo, kad, nepaisant pandemijos, apribojimų ir iššūkių, "Baltron" sėkmingai dalyvavo tarptautinėse pratybose "Dynamic Move", "US BALTOPS" ir "SQUADEX".

Sausio 19 dieną, pasibaigus Baltijos jūrų eskadros "Baltron" vado kadencijai, Andrius Širvys perdavė komandą Latvijos karinio jūrų laivyno karininkui Kristui Kristlibui.

Nuo 1998 metų Lietuva, Latvija ir Estija, padedamos Vakarų šalių, pradėjo kurti bendras jūrų pajėgas, kurios vykdytų nesprogusių šaudmenų šalinimo operacijas Baltijos jūroje ir parengtų laivus bei štabo karininkus NATO operacijoms. 1998 metų rugpjūčio 28 dieną Taline atidarytas "Baltron" eskadras veikia remdamasis metiniais personalo mokymo ir dalyvavimo tarptautinėse pratybose planais, taip pat dalyvauja ieškant ir šalinant minas ir nesprogusius ginklus, likusius Baltijos jūros dugne nuo Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų.

Nuo 2014 metų Estija sustabdė savo dalyvavimą Baltijos laivyne, tačiau ir toliau dalyvauja bendrose pratybose su "Baltron".

Tegai:
Latvija, Lietuva, Baltijos šalys
Vakcina

SAM praneša, kad savivaldybėse skiriasi vakcinacijos pažanga

(atnaujinta 09:08 2021.01.21)
Pabrėžiama, kad savivaldybėms pristatomi COVID-19 vakcinos kiekiai priklauso nuo iš anksto pateikto vakcinų dozių poreikio, prieš kiekvienos siuntos pristatymą

VILNIUS, sausio 21 — Sputnik. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša, kad kiekviena iš savivaldybių, įvertinusi savo technines, žmogiškųjų išteklių, prioritetinių grupių dydžių bei kitas aplinkybes, vakcinavimo procesą organizuoja, kad šis atitiktų konkrečios savivaldybės poreikius.

"Savivaldybėms pristatomi COVID-19 vakcinos kiekiai priklauso nuo iš anksto pateikto vakcinų dozių poreikio, prieš kiekvienos siuntos pristatymą. Minėtus vakcinų poreikius savivaldybės sudaro vadovaujantis ministro įsakymu dėl prioritetinių grupių", — teigiama pranešime.

Pabrėžiama, kad kai kuriose savivaldybėse konkrečios prioritetinės grupės vakcinacija prasideda anksčiau nei likusioje respublikos dalyje.

SAM pranešime teigiama, jog taip yra dėl to, kad vakcinavimo dieną, atlikus antikūnų testą, paaiškėja, kad atėjusieji skiepytis jau yra persirgę koronavirusu arba numatytą vakcinavimo dieną asmuo negali atvykti. Tuo pačiu numatytą vakcinavimo dieną asmuo atsisako skiepytis.

Pažymima, kad savivaldybių sudaromų rezervinių asmenų sąrašai (pagal prioritetines grupes) yra skirtingos apimties, taip pat skiriasi savivaldybių gyventojų skaičius ir konkrečios prioritetinės grupės tam tikroje savivaldybėje dydis.

Praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 1 232 nauji COVID-19 atvejai, mirė 16 žmonių. Iš viso registruota 172 060 šios infekcinės ligos atvejų, 110 451 asmuo pasveiko, 57 823 — tebeserga. Mirė 2 514 žmonių.

Vakcinacija šalyje prasidėjo gruodžio pabaigoje. Pirmiausia skiepai buvo skirti medicinos darbuotojams. Naujausiais duomenimis, nuo viruso paskiepyti 47 498 Lietuvos gyventojai.

Tegai:
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), Lietuva, vakcinacija, vakcina
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Lietuvos vyriausybė sušvelnino sugriežtintas karantino taisykles
Tiсhanovskaja paprašė ES pagalbos dėl baltarusių vakcinacijos nuo COVID-19
Aleksandrovkos pasienio patikros punktas

Lenkija ir Ukraina nori pritraukti Lietuvą padėčiai pasienyje su Baltarusija spręsti

(atnaujinta 09:58 2021.01.21)
Pasak Ukrainos, padėtis Ukrainos ir Baltarusijos pasienyje ypač aktuali Kijevui "dėl nuolat aktyvėjančio Rusijos dalyvavimo įvykiuose Baltarusijoje"

VILNIUS, sausio 21 — Sputnik. Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas ir Lenkijos nacionalinio saugumo biuro vadovas Pavelas Solochas dalyvavo vaizdo konferencijoje apie padėtį Baltarusijoje, diskusijos metu Danilovas išreiškė įsitikinimą, kad reikia sukurti nuolatinę darbo grupę saugumo klausimais regione, į tai galimai įtraukiant Lietuvą. Apie tai pranešė RIA Novosti su nuoroda į Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybą.

"Savo įžanginėje kalboje Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas pažymėjo, kad dabartinė padėtis Baltarusijos Respublikoje yra nepaprastai svarbi ne tik Ukrainai ir Lenkijai, bet ir visai Europai, ypač atsižvelgiant į didėjančią Rusijos įtaką Baltarusijos politiniams ir socialiniams procesams", — sakoma pranešime.

Ministerija pabrėžė, kad šiame kontekste padėtis Ukrainos ir Baltarusijos pasienyje įgauna ypatingą svarbą Ukrainai "dėl nuolat aktyvėjančio Rusijos dalyvavimo įvykiuose Baltarusijoje". Danilovas pabrėžė, kad svarbu nuolat keistis informacija apie įvykius Baltarusijoje tarp Ukrainos ir Lenkijos žinybų.

"Šiame kontekste Danilovas išreiškė įsitikinimą, kad reikia sukurti nuolatinę darbo grupę Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos ir Lenkijos Respublikos nacionalinio saugumo biuro lygiu saugumo klausimais regione, vėliau galimai įtraukiant ir Lietuvą", — sakoma pranešime.

Vaizdo konferencijos dalyviai aptarė esamą situaciją Baltarusijoje ir galimus tolesnius įvykius, taip pat "Rusijos faktoriaus įtaką šios šalies vidaus procesams".

Aleksejus Puškovas
© Sputnik / Владимир Федоренко

Pabrėžiama, kad diskusijos dalyviai ypatingą dėmesį skyrė Baltarusijos valdžios institucijų poreikiui laikytis demokratinių standartų ir užtikrinti piliečių teises bei laisves.

Po rugpjūčio 9 dieną Baltarusijoje vykusių prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka (CRK duomenimis, jis surinko 80,1 proc. balsų), šalyje prasidėjo masiniai opozicijos protestai.

Protestams išsklaidyti saugumo pajėgos naudojo specialias priemones. Valdžia oficialiai patvirtino trijų protestuotojų mirtį. Protesto akcijos tebevyksta. Teisėsaugos pareigūnai deklaruoja sumažėjusį jų dalyvių skaičių ir persikėlimą iš gatvių į gyvenamųjų namų kiemus.

Tegai:
Lietuva, pasienis, Baltarusija, Ukraina