VILNIUS, gruodžio 30 — Sputnik. Radviliškio rajone esančiame audinių ūkyje patvirtinta COVID-19 liga, praneša Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.
Tai antras šiais metais kailiniams žvėreliams užfiksuotas COVID-19 ligos atvejis Lietuvoje. Įtariama, kad koronavirusui imlius gyvūnus galėjo užkrėsti sergantys ūkio darbuotojai.
Iš Radviliškio r. ūkio, kuriame laikytos UAB "Fur Farm LT" priklausančios audinės, mėginiai buvo atrenkami nuo lapkričio mėnesio, pradiniai jų tyrimų rezultatai buvo neigiami. Vykdant tolimesnę stebėseną, gruodžio 30 dieną patvirtinta, kad audinių ūkyje laikomoms audinėms nustatytas SARS-CoV-2 virusas.
VMVT turimais duomenimis, koronavirusu buvo susirgę 6 šio ūkio darbuotojai, todėl tikėtina, kad jie galėjo virusą SARS-CoV-2 perduoti audinėms. Ūkyje šiuo metu laikoma apie 55 tūkst. veislei paliktų audinių.
VMVT, gavusi informaciją apie audinių ūkio darbuotojams nustatytą COVID-19 ligą, nuo gruodžio 21 d. sustiprino kontrolę ir apribojo ūkio veiklą: uždraustas gyvūnų, pašarų ir kitų gyvūninių produktų išvežimas, o gruodžio 30 d. priimtas sprendimas gaišinti tik tas audines, kurios įtariamos kaip galėjusios užsikrėsti ar turinčios koronaviruso simptomų.
Papildomi mėginiai tyrimams bus atrenkami iš besiribojančių narvų audinių ir artimą kontaktą su sergančiomis turėjusių gyvūnėlių.
Pirmuoju šalyje COVID-19 židiniu tapusiame Jonavos r. audinių ūkyje šiuo metu situacija yra stabili — audinių gaišimas ženkliai sumažėjęs, tačiau audinėms koronavirusas vis dar nustatomas. Šiame ūkyje žvėrelių migdymas kailiams jau pabaigtas, vykdoma tolesnė stebėsena ir gaišinamos ar jau nugaišintos audinės yra naikinamos.
Šios savaitės duomenimis, Jonavos r. ūkyje veisliniam branduoliui palikta beveik 20 tūkst. audinių, kurių sveikatos būklė toliau atidžiai stebima: kiekvieną savaitę imami stebėsenos mėginiai tiek iš kritusių audinių, tiek kraujo mėginiai koronaviruso antikūnams nustatyti.
Lietuvoje galioja draudimas įvežti gyvas audines iš 9 šalių, kuriose koronavirusas buvo nustatytas žvėrelių ūkiuose: Danijos, Švedijos, Graikijos, Ispanijos, Olandijos, Italijos, Prancūzijos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kanados.
VILNIUS, sausio 16 — Sputnik. Lietuvos ministrės pirmininkės patarėja sveikatos klausimais Živilė Simonaitytė paskelbė "Pfizer" ir "BioNTech" pranešimą, kuriame buvo pranešta apie vakcinų tiekimo į respubliką atkūrimą nuo sausio 25 dienos. Apie tai ji rašė savo Facebook puslapyje.
Vakar tapo žinoma, kad įmonės per kitas keturias savaites perpus sumažins vakcinų tiekimą Lietuvai. Po to šeši ES šalių ministrai, įskaitant Baltijos šalis, paprašė EK pagreitinti vakcinų pristatymą.
Živilės Simonaitytės cituojamoje ištraukoje teigiama, kad "Pfizer" ir "BioNTech" sukūrė planą padidinti gamybą Europoje ir per antrąjį ketvirtį išsiųsti žymiai daugiau vakcinos dozių.
"Dieną užbaigėme su žinia, kad tiekimas nuo sausio 25 dienos bus atstatytas", — sakoma pranešime.
Į situaciją reagavo ir Vilniaus universitetinės klinikinės ligoninės "Santaros" gydytojas, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto darbuotojas Vytautas Kasiulevičius.
"Sveikatos apsaugos ministerija kartu su kolegomis iš Latvijos, Estijos, Suomijos, Danijos ir Švedijos pademonstravo, kaip reikia ne verkti, o veikti. Pfizer sausio 25 dieną atstatys vakcinos tiekimo apimtis, vasario mėnesį praradimai bus kompensuoti.", — savo Facebook puslapyje rašė jis.
Naujausiais duomenimis, Lietuvoje nustatyta daugiau kaip 166 tūkstančiai koronaviruso atvejų, mirė daugiau nei 2,4 tūkstančio žmonių.
Karantinas šalyje galioja iki sausio 31 dienos. Numatytas priemones planuojama peržiūrėti sausio 17 dieną.
VILNIUS, sausio 16 — Sputnik. Per praėjusius metus Ignalinos atominėje elektrinėje buvo išmontuota 4 212 tonų įrangos bei 3 579 tonų betono atliekų, rašoma įmonės pranešime.
Virš 7 tūkst. tonų (7 411 tonų) radioaktyviųjų atliekų apdorota ir išvežta kaip neradioaktyvios atliekos bei galės būti realizuota aukcionuose.
Pabrėžiama, kad per visą jėgainės eksploatavimo nutraukimo laikotarpį nuo 2010 metų buvo išmontuota beveik 64 tūkst. tonų (63 957 tonos) įrangos ir betono atliekų. Iki eksploatavimo nutraukimo pabaigos 2038 m. IAE liko išmontuoti 108 tūkst. tonų (108 009 tonos) įrangos.
2020 metais buvo atliekami didelės apimties 2-jo bloko turbinų salės išmontavimo darbai, išmontuota 97 proc. turbinų salės įrangos. Didžioji dalis išmontuotos įrangos praėjusi užterštumo radionuklidais patikrinimą parduodama aukcionuose kaip metalo laužas. Likusi dalis išmontuotos įrangos laikinai saugoma įmonės teritorijoje iki pervežimo galutiniam dėjimui į atliekynus.
Išmontavimo ir dezaktyvavimo darbai atliekami pagal nustatytą darbų grafiką IAE personalo jėgomis. Darbai finansuojami Tarptautinio Ignalinos eksploatavimo nutraukimo rėmimo fondo ir Ignalinos programos lėšomis.
IAE buvo vykdomi ir nebenaudojamų statinių griovimo darbai. 2020 metais IAE teritorijoje nugriauta 11 nebenaudojamų statinių, iš kurių pagal kategoriją 3 priskiriami ypatingiems statiniams, 7 – neypatingiems ir 1 nesudėtingiems. 2021 m. planuojama nugriauti dar 11 nebenaudojamų statinių.
Ignalinos atominė elektrinė buvo uždaryta 2009 metais Europos Sąjungos reikalavimu. Tada prasidėjo jos eksploatacijos nutraukimo darbai.
Daugelis ekspertų pažymėjo, kad elektrinės uždarymas paskatino staigų elektros energijos kainų šuolį respublikos gyventojams, taip pat pakenkė Lietuvos ekonomikos konkurencingumui.
Išmontavimo darbus planuojama baigti 2038 metais.
IAE eksploatavimo nutraukimą lydi korupcijos skandalai. Pastaraisiais metais Ignalinoje pasikeitė keli direktoriai, vienas iš jų yra susijęs su neteisėtu elektrinės turto pardavimu.
Pirmą kartą istorijoje JAV prezidentui buvo paskelbta antroji apkalta. Trampas kaltinamas sukilimo kurstymu. Atstovų rūmų rezoliucijoje sakoma, kad jo veiksmai atitinka konstitucinę formuluotę "sunkūs nusikaltimai ir netinkamas elgesys".
Praėjusią savaitę Trampas Baltųjų rūmų mitinge paragino šalininkus vykti į Kapitolijų, kad jie "padėtų silpniems respublikonams" užginčyti rinkimų rezultatus, kurie tada buvo tvirtinami Kongrese.
Minia protestuotojų apgulė Kapitolijų, įsilaužė į pastatą ir nutraukė jungtinę Kongreso sesiją, kurioje buvo tvirtinama Džo Baideno pergalė prezidento rinkimuose. Žuvo penki žmonės.
Džo Baideno inauguracija numatyta sausio 20 dienai.
Po pranešimo apie JAV pasitraukimą iš branduolinio susitarimo su Iranu Trampas pasirašė dokumentą dėl sankcijų Iranui atkūrimo. Sankcijos visų pirma reiškia Irano vyriausybės turto įšaldymą. Ribojamosios priemonės nėra susijusios su branduoline programa, bet ir su balistinių raketų programa, taip pat su JAV kaltinimais Iranui dėl tarptautinio terorizmo palaikymo.
2020 metais Bagdado tarptautinio oro uosto rajone per amerikiečių bepiločio orlaivio ataką žuvo islamo revoliucinės gvardijos korpuso (IRGC) elito padalinio vadas Irano generolas Qasem Soleimani. Įsakymas dėl pašalinimo priskiriamas Trampui. Vėliau Amerikos prezidentas sakė, kad Soleimani buvo tiesiogiai ir netiesiogiai susijęs su milijonų žmonių mirtimi.
2019 metų rugsėjo mėnesį prasidėjo pirmosios apkaltos Trampui procedūra, kurios priežastis buvo Trampo pokalbis su Ukrainos prezidentu Vladimiru Zelenskiu 2019 metų liepos mėnesį. Tariamai prezidentas pasiūlė Ukrainos lyderiui "paslaugą už paslaugą" — finansinę pagalbą mainais į tyrimą dėl Džo Baideno, kuris tuo metu buvo jo tikėtinas varžovas 2020 metų prezidento rinkimuose, šeimos.
JAV prezidentas Donaldas Trampas priešrinkiminiame mitinge Orlando-Sanfordo tarptautiniame oro uoste Floridoje. 2020 metų rinkimų lenktynėse Trampas susirėmė su Džo Baidenu. Rinkimai buvo neįprasti dėl pandemijos — daugelis rinkėjų turėjo balsuoti paštu, o pats Trampas persirgo COVID-19.
2018 metais Trampas Helsinkyje susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Tai buvo pirmosios visavertės dviejų lyderių derybos po Trampo inauguracijos.
2017 metais Trampas Pekine susitiko su Kinijos ministru pirmininku Li Keqiangu. Tada Trampas teigiamai įvertino savo vizito rezultatus ir išreiškė viltį, kad šalys ir toliau stiprins bendradarbiavimą bei kartu spręs iššūkius.
JAE ir Bahreinas sudarė taiką su Izraeliu, kurį prieš juos, tarp arabų šalių padarė tik Egiptas su Jordanija. Pasirašyti susitarimą tarpininkavo Trampas. Baltuosiuose rūmuose įvyko "Abrahamic Accords" pasirašymo ceremonija.
2018 metais Jeruzalėje atidaryta JAV ambasada. Tam ten atvyko delegacija iš Vašingtono, kurioje dalyvavo Ivanka Tramp. Pats Amerikos prezidentas ten dalyvavo per vaizdo konferenciją. Tada Izraelio užsienio reikalų ministerija pranešė, kad po JAV dar trys šalys ketina perkelti savo ambasadas į Jeruzalę. Tarptautinė bendruomenė suvokė šį veiksmą nevienareikšmiškai.
2019 metų birželį Trampas susitiko su KLDR lyderiu Kim Jong Unu demilitarizuotoje zonoje prie Pietų ir Šiaurės Korėjos sienos. Abiejų šalių vadovų susitikimas šioje vietoje įvyko pirmą kartą istorijoje. Trampas taip pat tapo pirmuoju JAV prezidentu, apsilankiusiu Šiaurės Korėjoje.
2017 metais Trampas įsakė uždrausti pabėgėlius iš šešių šalių, kuriose gyvena daugiausia musulmonų — Irano, Libijos, Sirijos, Somalio, Sudano ir Jemeno. Taip pat pasikeitė kriterijai, pagal kuriuos išduodamos vizos. Migracijos draudimas sukėlė daug protestų JAV.
Per sulaikymą Mineapolyje, Minesotoje, 2020 metų gegužės mėnesį vienas iš policijos pareigūnų naudojo užraktą ir nesureagavo į Džordžo Floido žodžius, kad jis negali kvėpuoti. Floidas neteko sąmonės ir mirė ligoninėje. Protestų banga užplūdo visą šalį. Trampas atsisakė atleisti policiją ar sumažinti finansavimą.
Atskyrimo sienos statyba pasienyje su Meksika tapo vienu pagrindinių Donaldo Trampo rinkimų programos taškų 2016 metais. 2019 metų pradžioje JAV prezidentas Donaldas Trampas šalyje įvedė nepaprastąją padėtį, kad būtų galima pastatyti sieną prie Meksikos sienos. Ir tada jis paskelbė papildomus tarifus meksikietiškoms prekėms, kad paskatintų savo kaimynę pradėti kovą su nelegalia migracija.
Naujaisiais metais, sausio 6 dieną, Trampas Vašingtone vykusiame mitinge kvietė rėmėjus vykti į JAV Kapitolijų, kad jie "padėtų silpniems respublikonams" užginčyti prezidento rinkimus. Minia apgulė Kapitolijų, įsiveržė į pastatą ir pradėjo riaušes, nutraukdama bendrą Kongreso sesiją, kuriojebuvo tvirtinama Džo Baideno pergalė.
Jau sausio 13 dieną JAV Atstovų Rūmai balsavo už rezoliuciją dėl apkaltos Trampui. Taigi Donaldas Trampas tapo pirmuoju JAV prezidentu, kuriam du kartus buvo paskelbta apkalta. Artimiausiu metu dokumentas bus pateiktas Senatui. JAV Atstovų rūmų pirmininkė Nancy Pelosi teigė, kad Trampas kelia aiškią ir aktualią grėsmę šaliai.