Vardadienį švenčia Gedganta, Gedgantas, Gedgantė, Melanija, Melanijus, Mingailė, Silva, Silvas, Silvestra, Silvestras, Silvija ir Silvijus.
Naujųjų metų datą sausio 1-ąją nustatė Romos imperatorius Julijus Cezaris 46 m. pr. m. e. 1582 m. po popiežiaus Grigaliaus XIII padarytos kalendoriaus reformos Naujieji metai sausio 1 dieną pradėti švęsti visuose katalikiškuose kraštuose. Julijaus ir Grigaliaus kalendoriai skiriasi 13 dienų.
Sausio 1-oji, kaip Naujųjų metų diena, Lietuvoje pradėta švęsti pagal krikščioniškojo Vakarų pasaulio tradicijas ne anksčiau kaip XIX a.
Gruodžio 31-oji vadinama Blogų minčių atsikratymo diena, mat įžengiant į Naujuosius metus visą blogį reikia palikti, kad jis nesektų iš paskos.
Lietuvoje yra paprotys pririšus už virvės seną kelmą pertempti per visą kaimą (centrinę miesto gatvę), kad jis sugertų visą blogį, o po to sudeginti.
1983 — pradėjo veikti Ignalinos atominė elektrinė;
1920 — Kaune, Valstybės teatre, įvyko pirmojo operos spektaklio — Džiuzepės Verdžio "Traviata" — premjera, kurioje pagrindinę Alfredo partiją atliko lietuvių tenoras Kipras Petrauskas;
2004 metais uždarytas 21 metus veikęs Ignalinos atominės elektrinės pirmasis blokas. Ignalinos AE pradėjo veikti 1983 m.;
2009 — uždarytas ir antrasis (paskutinis) IAE blokas.
1491 metais gimė Žakas Kartjė, pirmasis prancūzų keliautojas ir botanikas, tyrinėjęs Šiaurės Ameriką (mirė 1557 m.).
1905 metais mirė Aleksandras Stepanovičius Popovas, įžymus rusų fizikas prisidėjęs prie radijo atsiradimo (g. 1859 m.).
1911 metais už darbus su radioaktyviomis medžiagomis Nobelio premija antrą kartą įteikta prancūzų fizikei Marijai Kiuri (Marie Curie);
1998 metais Europos Sąjungos finansų ministrai paskelbė neatšaukiamus kursus, kuriais 11 valstybių valiutos bus keičiamos į bendrą valiutą eurą;
1999 metais Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas paskelbė apie savo atsistatydinimą ir įpėdiniu paskyrė ministrą pirmininką Vladimirą Putiną.
VILNIUS, sausio 17 — Sputnik. Santaros klinikoje prasidėjo antrasis koronaviruso skiepijimo etapas. Apie tai Facebook pranešė gydymo įstaigos spaudos tarnyba.
Antroji vakcinos dozė skiriama gydytojams, kurie jau gavo pirmąją dozę.
Anksčiau paskiepytiems šios klinikos gydytojams buvo nustatytas koronavirusas. Santaros klinikos Vilniuje Infekcijos centro vadovė Ligita Jančorienė paaiškino, kad rizika susirgti sumažėja praėjus 12 dienų po pirmosios vakcinacijos. Tuo pačiu atsparumą virusui, kurį gamintojai žadėjo — iki 95 proc., Galima pasiekti tik praėjus septynioms dienoms po antrosios vakcinos dozės.
Pasak Infekcijos centro vadovės, Santaros klinikose nuspręsta, kad tiems, kurie gavo pirmąją vakciną, bus tiriami antikūnai. Remiantis šiais duomenimis, bus priimtas sprendimas dėl antrosios dozės.
Gydymo įstaigos duomenimis, pirmąja doze paskiepyta 4,5 tūkst. darbuotojų.
Nuo pandemijos pradžios Lietuvoje buvo užregistruota daugiau nei 167 tūkstančiai COVID-19 atvejų, mirė per 2,4 tūkstančio žmonių.
Šalyje nuo koronaviruso jau paskiepyta daugiau nei 46 tūkst. žmonių.
VILNIUS, sausio 17 — Sputnik. Kelių eismo įvykio metu Šakių rajone buvo sužeisti du nepilnamečiai vaikai, pranešė Lietuvos policija.
Šeštadienį, apie 15.10 val., šalia Bridžių kaimo, magistralės Pilviškiai-Šakiai-Jurbarkas 26-ame kilometre, automobilis "Audi 80", vairuojamas 1961 metais gimusio vyro, sankryžoje nepraleido "Volkswagen Passat" ir susidūrė su juo.
"VW Passat" vairavo 1983 metais gimęs vyras. Jis nepažeidė taisyklių, nes judėjo pagrindiniu keliu. Automobilyje, be jo, buvo moteris, gimusi 1988 metais ir du maži vaikai — 2018 metais gimęs berniukas ir 2015 metais gimusi mergaitė.
Per eismo įvykį buvo sužeisti visi automobilyje "VW Passat" sėdintys žmonės. Jie gavo medicininę pagalbą ir buvo išsiųsti gydytis ambulatoriškai.
Policija pradėjo administracinį tyrimą.
VILNIUS, sausio 17 — Sputnik. Rusija sukūrė vakciną "Sputnik V" ir pademonstravo gebėjimą savarankiškai sukurti vaistą, galintį nuslopinti koronaviruso pandemiją, rašo ispanų leidinys Prancūzijos laikraštis "Monde diplatique".
Straipsnio autorius Federikas Kuzka mano, kad Vakarai į šio narkotiko atsiradimą reagavo skeptiškai ir abejingai dėl nežinojimo apie Rusijos mokslo tradicijas.
"Vedamas kalbinių, kultūrinių ir politinių skirtumų, Rusijos iniciatyvos įtariai vertina šį neišmanymą", — sakė Kuzka.
Žurnalistas pabrėžė, kad vakcinos "Sputnik V" sukūrimas yra visos istorinės mokslo raidos Rusijoje grandinės rezultatas. Tačiau, jo nuomone, Vakarų "pasakotojai" daugelį metų neigė Rusijos pasiekimus ir dabar nustemba dėl paskelbto vaisto.
"Skirtingai nuo tokių šalių kaip JAV ir Europos Sąjunga, kur farmacijos laboratorijos primeta savo vaistus astronominėmis kainomis, Rusija nesivaiko pinigų", — nuomonę išsakė straipsnio autorius.
Jis pridūrė, kad "Sputnik V" dabar plinta visame pasaulyje ir galbūt po 50 metų niekas neatsimins vakarietiškų įtarimų dėl Rusijos vakcinos.
Rugpjūčio mėnesį Sveikatos apsaugos ministerija užregistravo pirmąją pasaulyje vakciną COVID-19 profilaktikai, kurią sukūrė Gamalėjaus elektrochemijos tyrimų centras. Jis buvo pavadintas "Sputnik V". Vaistas sukurtas remiantis ištirta ir patikrinta žmogaus adenovirusinių vektorių platforma, kurios svarbūs privalumai yra saugumas, veiksmingumas ir ilgalaikių neigiamų pasekmių nebuvimas.