Žuvintas

Pakeistos Žuvinto biosferos rezervato apsaugos nuostatos

(atnaujinta 15:59 2020.12.31)
Tuo pačiu bus pakeistas ir Vandens telkinių, kuriuose plaukiojimas tam tikro tipo priemonėmis draudžiamas ar ribojamas, sąrašas

VILNIUS, gruodžio 31 — Sputnik. Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos pasiūlytiems Žuvinto biosferos rezervato nuostatų pakeitimams, praneša Aplinkos ministerija.

Pažymima, kad priimti sprendimus nutraukti limituotą žvejybą Žuvinto ežere, o Žaltyčio ežere — uždrausti plaukioti bet kokiomis plaukiojimo priemonėmis ir apriboti mėgėjų žvejybą.

"Skubėjome priimti šiuos teisės aktus, kad užtikrintume itin jautrios, išskirtinių gamtinių vertybių saugomos teritorijos — Žuvinto biosferos rezervato — apsaugą. Pirmenybė teikiama gamtos išsaugojimo, o ne naudojimo interesams", — teigia aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Pabrėžiama, kad Vyriausybei patvirtinus patikslintus Žuvinto biosferos rezervato nuostatus, jau parengtais aplinkos ministro įsakymais bus pakeistos Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės ir Limituotos žvejybos vidaus vandenyse organizavimo ir vykdymo, limituotos žvejybos reguliavimo priemonių ir sąlygų nustatymo, paskelbimo ir atšaukimo tvarka.

Tuo pačiu bus uždrausta iki šiol praktikuota limituota žvejyba Žuvinto ežere. Žaltytyje bus leidžiama žvejoti tik ant ledo, o šiltuoju laiku tik nuo kranto biosferos rezervato tvarkymo plane nustatytose vietose. 

Bus pakeistas ir Vandens telkinių, kuriuose plaukiojimas tam tikro tipo plaukiojimo priemonėmis draudžiamas ar ribojamas, sąrašas.

Tegai:
Aplinkos ministerija, pakrančių apsauga, Žuvintas
Dar šia tema
Manoma, kad incidento Būtingės terminale metu išsiliejo iki 2 t žaliavinės naftos
Įvardytas preliminarus žalos dėl išsiliejusios naftos vertinimas
Sniego valytuvas

"Grinda" praneša: laukia dar dvi paros intensyvaus snygio

(atnaujinta 17:27 2021.01.26)
Bendrovė pažymi, kad esant tokiam intensyviam snygiui, visų gatvių idealiai nuvalyti yra neįmanoma, todėl prašo vilniečių kantrybės

VILNIUS, sausio 26 — Sputnik. "Grinda" praneša, kad Vilniuje kelininkai ruošiasi dar dvi dienas valyti kelius ir prašo gyventojų būti kantrių.

Orai ir klimatas Lietuvoje pranešė, kad šįryt sniego dangos storis Vilniuje pasiekė 15 cm.  

"Mobilizuota visa žiemos tarnyba. Kokia situacija? Sudėtinga, žinoma. Vis dėlto sninga  be sustojimo. Visą naktį dirbome be jokių pertraukų. Šiuo metu mūsų laukia dar dvi sudėtingos ir bemiegės paros", — rašo "Grinda" savo paskyroje Facebook.  

Reaguodami į orų pokyčius, Vilniaus "Grindos" žiemos tarnybos darbuotojai prevenciškai druska bei smėlio ir druskos mišiniais barsto prižiūrimus maršrutus, ypatingą dėmesį skiriant atkarpoms, kuriose tikimybė susidaryti nepalankioms eismo sąlygoms didžiausia — miškingoms ir arčiau vandens telkinių esančioms vietovėms, tiltams, viadukams. Specializuota gatvių priežiūros technika budi įkalnėse, kuriose eismo trikdžiai labiausiai apsunkintų judėjimą mieste.

Iš viso "Grinda" prižiūri 1 690 sostinės gatvių. Bendrovė pažymi, kad esant tokiam intensyviam snygiui, jų visų idealiai nuvalyti yra neįmanoma, todėl prašo vilniečių kantrybės. 

Prognozuojama, kad Lietuvoje gausiai snigs iki sausio 28 dienos. 

Tegai:
Grinda
Dar šia tema
Sinoptikų teigimu, šią savaitę šalies gyventojai sulauks šlapdribos ir sniego
Dėl iškritusio sniego be elektros liko apie 6 tūkst. namų ūkių
Dienos metu eismo sąlygas sunkins šlapdriba ir sniegas
Klaipėdos uostas

Klaipėdos uostas ieško darbuotojo uosto kapitono pareigoms užimti

(atnaujinta 13:52 2021.01.26)
Pabrėžiama, kad įmonė, su kuria pasirašyta sutartis, įsipareigojo per maždaug pusantro mėnesio, atlikusi kandidatų paiešką bei vertinimą, pateikti reikalavimus atitinkančių kandidatų sąrašą

VILNIUS, sausio 26 — Sputnik. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pasirašė sutartį su personalo atrankos įmone "Amber team" dėl kandidatų paieškos į Klaipėdos uosto kapitono pareigas, teigiama Klaipėdos uosto pranešime.

Vilnius
© Sputnik / Александр Липовец

"Klaipėdos uosto kapitono darbas yra ypač atsakingas ir svarbus. Jis užtikrina uosto veiklą, susijusią su laivyba, priima atsakingus sprendimus, taip pat jo atsakomybė yra uosto priežiūra, hidrografiniai, navigaciniai dalykai ir kita. Dėl to siekiame, kad uosto kapitonas būtų parinktas labai atsakingai", — sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

Jo teigimu, nuspręsta samdyti įmonę, kuri atrinktų bazinį galimų kandidatų sąrašą. Paskui, vadovaujantis Vyriausybės nutarimu, bus skelbiamas konkursas, kurio metu ir bus parinktas uosto kapitonas.

Pabrėžiama, kad įmonė, su kuria pasirašyta sutartis, įsipareigojo per maždaug pusantro mėnesio, atlikusi kandidatų paiešką bei vertinimą, pateikti reikalavimus atitinkančių kandidatų sąrašą. Sutarties trukmė, įskaitant konsultavimo paslaugą konkurso metu — trys mėnesiai.

Pažymima, kad reikalavimai uosto kapitonui yra apibrėžti Klaipėdos uosto įstatyme ir pareiginiuose nuostatuose. Pagal Uosto įstatymą, uosto kapitono pareigas gali eiti laivavedys, mokantis valstybinę ir anglų kalbas bei turintis aukštąjį jūrinį išsilavinimą ir ne trumpesnį kaip penkerių metų plaukiojimo jūrų laivo, kurio bendroji talpa 3 000 ir daugiau tonų, kapitonu stažą.

Šiuo metu laikinai Klaipėdos uosto kapitono pareigas eina kapitonas Gintaras Paluckas, pastaruoju metu dirbęs Uoto direkcijos laivų eismo tarnyboje.

Tegai:
Lietuva, Klaipėdos uostas
Pinigai

Paaiškėjo, koks bus poveikis smulkiąjam ir vidutiniam Baltijos šalių verslui po "Brexit"

(atnaujinta 16:19 2021.01.26)
Pabrėžiama, kad dažniau įmonės "Brexit" pasekmes įvertino neutraliai — taip mano 33% Latvijoje, 26% Estijoje ir net 46% Lietuvoje apklaustų vadovų

VILNIUS, sausio 26 — Sputnik. Tik viena iš dešimties Baltijos šalių smulkių ir vidutinių įmonių (SVĮ) prognozuoja neigiamą "Brexit" poveikį jų veiklai, pabrėžiama "Luminor" banko 2020 metų gruodžio mėnesį atlikta apklausa.

Pabrėžiama, kad dažniau įmonės "Brexit" pasekmes įvertino neutraliai — taip mano 33% Latvijoje, 26% Estijoje ir net 46% Lietuvoje apklaustų vadovų.

Pažymima, kad 39 procentai Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo vadovų teigė, kad "Brexit" neturės įtakos jų verslui, nes įmonė nebuvo plėtojama JK. Daugiau nei pusė apklaustų Baltijos šalyse MVĮ teigė, kad neketina plėsti savo verslo 2021 m. Dėl nenuspėjamų pasaulinių įvykių, įskaitant "Brexit", pasekmes.

Pagal 2020 metų apklausą, COVID-19 pandemija šiuo metu yra labiau neaiški verslui nei "Brexit". Taigi 67 proc. Lietuvos, 52 proc. Latvijos ir 48 proc. Estijos MVĮ mano, kad ilgalaikiai su pandemija susiję apribojimai neigiamai paveiks jų verslo tvarumą.

"Brexit" vertinimui įtakos greičiausiai turėjo prasidėjusi COVID‑19 pandemija — palyginti su ja, visa kita atrodo nelabai reikšminga. Šiais metais smulkus ir vidutinis verslas labiau nerimauja dėl veiklos finansavimo galimybių. „Luminor“ pradėjo bendradarbiauti su Europos investicijų banku ir Europos investicijų fondu — atvėrėme 660 milijonų eurų paskolų portfelį skirtą mažoms ir vidutinėms įmonėms, kuris, tikimės, padės mūsų klientams plėsti veiklą, vykdyti investicinius projektus ar papildyti apyvartinį kapitalą", — teigė "Luminor" banko Verslo klientų skyriaus vadovas Vytis Žegužauskas.

Pažymima, kad "Luminor" banko apklausa buvo atlikta 2020 metų gruodį, bendradarbiaujant su rinkos tyrimų kompanija "Norstat". Apklausos dalyviai — 750 Baltijos šalių SVĮ vadovai arba finansų vadovai.

Tegai:
vidutinis verslas, smulkusis verslas, verslas, Brexit, ekonomika