Sausio 1-oji

Kokia šiandien diena: sausio 1-osios šventės

(atnaujinta 18:36 2020.12.31)
Sausio 1-ąją prasideda Naujieji metai. Šią dieną 1714-aisiais gimė lietuvių poetas Kristijonas Donelaitis, 1982-aisiais Stokholme įvyko paskutinis legendinės švedų grupės "ABBA" koncertas, o 2015-aisiais Lietuva oficialiai įsivedė eurą

2021 metų sausio 1 dieną saulė teka 08:42, leidžiasi 16:02, dienos ilgis — 07 val. 20 min.

Savo vardadienį šiandien švenčia Arvaidas, Arvaida, Arvaidė, Arvaldas, Arvaldė, Arvė, Eufrozija, Eufrozina, Mečislovas, Mečys, Mečius.

Sausio 1-ąją prasideda Naujieji metai.

Dabartinį metų skaičiavimą pagal Romos imperatoriaus Julijaus Cezario (102-44 m. pr. m. e.) pavedimą sudarė egiptiečių astronomas ir matematikas Sozigenas. Kalendorius įsigaliojo nuo 46 metų sausio 1 d. prieš Kristaus gimimą.

Tada metai turėjo 365,25 paros. Likutis per 128 metus sudarydavo apie vienos paros skirtumą. Tai buvo trūkumas. Iš pradžių metai buvo skaičiuojami "nuo pasaulio sukūrimo". Metų pradžia buvo laikomas kovo mėnuo, skirtas karo dievui Marsui. Kovo 1-oji kaip Naujųjų metų pradžia kai kuriose Vakarų Europos valstybėse buvo laikoma iki VIII a., Rusijoje — iki XV a., Anglijoje — iki 1752 m.

Sausio pirmąją kaip Naujųjų metų pradžią katalikiškoje Europoje pradėta švęsti tik 1691 m., popiežiui Inocentui išleidus XII bulę.

Dabar pasitikdami Naujuosius metus žmonės tradiciškai kelia taurę šampano, dainuoja "Ilgiausių metų". Įvairiose pasaulio šalyse Naujieji metai ateina šiek tiek skirtingu laiku, mat jų pradžia laikoma 00:00 val.

Be to, sausio 1-ąją minima Lietuvos vėliavos diena.

1919 m. sausio 1 d. Gedimino pilies bokšte Lietuvos trispalvę kaip laisvos Lietuvos ženklą iškėlė Lietuvos savanorių būrys. Pakelta vėliava buvo palydėta šūviais, o po to savanoriai sudainavo Lietuvos himną.

Antrą kartą Lietuvos trispalvė suplevėsavo 1920 m. rugpjūčio 26 d. Trečią kartą Lietuvos trispalvė iškelta virš Gedimino bokšto tik 1988 m. spalio 7 d. ir nuo to laiko tebeplevėsuoja iki šiol.

Kasmet, sausio 1 dieną, minint Lietuvos vėliavos dieną, Vilniuje ant Gedimino kalno rengiama iškilminga vėliavos pakeitimo ceremonija.

Šią dieną švenčiama ir Pasaulinė taikos diena.

Katalikai sausio 1-ąją mini Švč. Mergelę Mariją, Dievo Gimdytoją
Dievo Gimdytojos titulais Marijai Bažnyčios suteiktas Efeso susirinkime (431). Susirinkimo nutarimuose teigiama, kad Emanuelis yra tikras Dievas ir kad palaimintoji Mergelė Marija yra tikrai Dievo Motina — Theotokos (gr. Theos — Dievas, tokos — suteikianti gyvybę), nes ji pagimdė Kristų, kuris yra Dievo Žodis, kūnišką.

Biblinis pagrindas šiam titului — mano Viešpaties motina (Lk 1, 13). Apaštalo Pauliaus laiškuose apie Mergelę Mariją kalbama netiesiogiai — atėjus laiko pilnatvei, Dievas atsiuntė savo Sūnų, gimusį iš moters, pavaldų įstatymui (Gal 4, 4). Evangelijose, daugiausia Evangelijoje pagal Luką, taip pat kalbama apie Marijos motinystę.

Apie Mariją, kaip Dievo Motiną, pradėta diskutuoti ankstyvuoju patristiniu laikotarpiu. Vienas ankstyviausių svarių liudijimų yra akatisto himnas — pirmasis viešas liturgijai pritaikytas tekstas. Jame giedama apie Dievo Motiną. Marijos apmąstymas supažindindavo su Dievo paslaptimis ir išaukštindavo pačią Mariją kaip Dievo Motiną — visų žmonių palaimos šaltinį. Atanazo himnas "Tavo apgynimo šaukiamės, šventoji Dievo Gimdytoja" (Sub tuum praesidium confugimus sancta Dei genetrix 2 a.) buvo vienas pirmųjų Dievo Gimdytojos garbinimo pavyzdžių. Augustinas rašė, kad Dievas sukūrė Mergelę, kurią pasirinko būti Kristaus Motina. Grigalius Nazianzietis, norėdamas Apolinarui Laodikiečiui įrodyti Kristaus tikrąją žmogystę, taip pat tvirtino Marijos tikrąją motinystę.

Sausio 1-oji Lietuvos istorijoje

1467 metais gimė Žygimantas Senasis, Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius, Kazimiero Jogailaičio ir Elžbietos Habsburg sūnus. Mirė 1548 metais.

1714 metais gimė Kristijonas Donelaitis, lietuvių poetas, klasikas, poemos "Metai" autorius. Mirė 1780 metais.  

1746 metais gimė Ksaveras Bogušas, lietuvių publicistas, rašęs lenkų kalba, visuomenės veikėjas, pedagogas. Mirė 1820 metais.

1889 metais gimė kompozitorius, pedagogas, dirigentas Juozas Tallat-Kelpša. Mirė 1949 metais.

1911 metais gimė kompozitorius, vargonininkas, chorvedys, pedagogas Zigmas Aleksandravičius. Mirė 1965 metais.

1919 metais Gedimino pilies bokšte pirmą kartą iškelta Lietuvos trispalvė vėliava.

1923 metais nutrauktas atsiskaitymas ostpinigiais. 

926 metais Pakruojo rajone gimė Lietuvos krepšininkas ir krepšinio treneris Kazys Petkevičius. Mirė 2008 metais Kaune.

1937 metais gimė poetas Virgilijus Kaziūnas. Mirė 1977 metais.

1941 metais gimė literatūrologas, lietuvių literatūros istorikas ir kritikas, humanitarinių mokslų daktaras Petras Bražėnas.

1946 metais gimė poetas, dramaturgas, aktorius, režisierius, meno vadovas Juozas Marcinkevičius.

1946 metais gimė rašytojas, poetas, prozininkas Gasparas Aleksa.

1991 metais prasidėjo Klaipėdos universiteto — vienintelio universiteto šalies vakaruose — akademinė veikla.

2002 metais Lietuvos bankai pradėjo prekiauti eurais — naująja ES valiuta.

2006 metais eidamas 82 metus, mirė poetas, vertėjas ir žurnalistas Petras Keidošius.

2007 metais Lietuvoje viešojo maitinimo įstaigose, klubuose, diskotekose įsigaliojo draudimas rūkyti.

2014 metais Lietuva tapo nenuolatine Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nare dvejų metų kadencijai.

2015 metais Lietuva oficialiai įsivedė eurą.

Sausio 1-oji pasaulio istorijoje

1502 metais keliautojas Amerigas Vespučis atplaukė į Guanabaros įlanką ir pavadino šią vietovę Rio de Žaneiru (Sausio upe).

1531 metais oficialiai įkurtas Brazilijos miestas Rio de Žaneiras.

1622 metais Romos katalikai Naujuosius pradėjo skaičiuoti nuo sausio 1 dienos.

1785 metais Didžiojoje Britanijoje pirmą kartą išleistas laikraščio "The Times" pirmtakas — "Daily Universal Register".

1803 metais Danija tapo pirmąja pasaulio šalimi, uždraudusia importuoti vergus.

1804 metais po sukilimo prieš prancūzus paskelbta Haičio nepriklausomybė.

1808 metais Siera Leonė tapo Britanijos kolonija.

1863 metais JAV panaikinta vergija.

1919 metais gimė JAV rašytojas Džeromas Selindžeris.

1925 metais Norvegijos sostinė, nuo 1674 metų vadinta Kristiana, susigrąžino Oslo vardą.

1959 metais Kuboje valdžią paėmė Fidelis Kastro.

1960 metais Prancūzijos bankas išleido naują 20 centų vertės franką.

1965 metais įkurta Palestinos Išsivadavimo Organizacija (PIO).  

1982 metais Stokholme įvyko paskutinis legendinės švedų grupės "ABBA" koncertas.

1990 metais sulaukęs 70 metų amžiaus, mirė vakarų Vokietijos Krašto Apsaugos ministras Gerhardas Šrioderis.

1999 metais vienuolikoje Europos šalių įvestas euro piniginis vienetas.

Tegai:
Naujieji metai, Lietuva, šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai (187)
Vilnius

Nedarbas Lietuvoje perkopė 16 procentų

(atnaujinta 13:05 2021.01.16)
Sausio pradžioje, palyginti su gruodžio 1 diena, registruotas nedarbas išaugo 0,6 proc., o palyginti su praėjusių metų sausio pradžia — 7,4 proc.

VILNIUS, sausio 16 — Sputnik. Oficialus nedarbas sausio pradžioje siekė rekordinį rodiklį ir perkopė 16 procentų, rašo Užimtumo tarnyba.

UŽT duomenimis, sausio 1-ąją šalyje buvo 277,1 tūkst. bedarbių — jie sudarė 16,1 proc. visų darbingo amžiaus gyventojų.

Sausio pradžioje, palyginti su gruodžio 1 diena, registruotas nedarbas išaugo 0,6 proc., o palyginti su praėjusių metų sausio pradžia — 7,4 proc.

Gruodžio mėnesį, palyginti su lapkričio mėnesiu, darbo jėgos paklausa mažėjo beveik ketvirtadaliu — Užimtumo tarnyboje registruota 22,5 tūkst. darbo pasiūlymų, arba 23,7 proc. mažiau nei lapkritį.

Paklausiausi darbo rinkoje gruodį buvo krovikai, pakuotojai, valytojai, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojai, pardavėjai, statybininkai montuotojai, reklamos ir rinkodaros specialistai.

Labiausiai per mėnesį išaugo mėsininkų, žuvų darinėtojų, darbininkų izoliuotojų, pakuotojų poreikis, o mažiau reikėjo administratorių, nekvalifikuotų statybininkų, žemės ir miškų ūkio mašinų operatorių.

Užimtumas gruodį suteiktas 25,7 tūkst. darbo neturinčių asmenų. Dėl sezoniškumo ir karantino darbą radusių asmenų skaičius, palyginti su lapkričiu, sumažėjo 15 proc.

Tegai:
nedarbas, Užimtumo tarnyba
Dar šia tema
Šiemet laikinų darbų pasiūla kalėdiniu laikotarpiu daug mažesnė nei ankstesniais metais
Dėl karjeros pokyčių lietuviai renkasi ateityje perspektyvias profesijas
Lietuvoje nedarbas per metus išaugo 7,1 %
Mergina

Įvardytos dažniausios pradedančiųjų investuotojų klaidos

(atnaujinta 16:21 2021.01.16)
Vakarų valstybėse investavimas į vertybinius popierius yra populiariausia alternatyva kaupiantiems lėšas būstui, senatvei, vaikų išsilavinimui ar tiesiog norintiems turėti "pasyvias pajamas"

VILNIUS, sausio 16 — Sputnik. Investicijos į nekilnojamąjį turtą lietuviams yra kone priimtiniausias investavimo būdas, o į vertybinius popierius yra investavęs tik mažiau nei kas dešimtas lietuvis, rašo "Swedbank" spaudos tarnyba.

Tiesa, praėjusiais metais aktyviai į akcijas investuojančių gyventojų skaičius augo, o banko klientai sudarė penkis kartus daugiau sandorių nei prieš metus. Todėl specialistai papasakojo, kokias svarbiausias pamokas reikėtų išmokti ir kokių klaidų vengti pradedančiam investuoti.

Didelė grąža ir aukšta rizika — neišskiriama pora

Pirmoji pamoka — nebūna didelės grąžos be didelės rizikos. Jei kažkas bando įrodyti, kad galite uždirbti dviženklę grąžą be jokios papildomos rizikos — netikėkite tokiais pasiūlymais. Įvairiausios finansinės piramidės ir kitokios sukčiavimo platformos uždirba pinigus jų kūrėjams. 

"Dažniausiai tokiais egzotiškais pasiūlymais susigundoma norint greitai praturtėti — juk laukti pamažu kapsinčios investicinės grąžos taip nuobodu, visko norisi čia ir dabar. Tačiau toks nekantrumas investavimo procese yra pragaištingas ir veda prie perteklinės rizikos prisiėmimo, egzotikos paieškų ir, galiausiai, finansinių nuostolių", — rašoma pranešime.

Neinvestuokite pinigų, kurių neturite

Antroji pamoka — investuokite tik tas lėšas, kurias turite. Galimybė investuoti pasiskolintus pinigus arba didesnę pinigų sumą, nei jūs turite, yra pradedančiojo investuotojo kelias į neigiamų patirčių ir praradimų pasaulį. 

Vis dažniau investavimo platformos suteikia galimybę pasinaudoti finansiniu svertu — kartais labai dideliu — ir tokiu būdu, galimai, uždirbti didelę grąžą iš nedidelių vertybinių popierių kainų pokyčių. Statistika rodo, kad absoliučiai daugumai investuotojų net ir po kelių sėkmingų bandymų tai baigiasi praradimais ir nuostoliais.

Diversifikacija

Trečioji pamoka — tai diversifikacija arba investavimas į daugiau nei vieną instrumentą, kai investavimui skirtos lėšos paskirstomos į skirtingus vertybinius popierius, rinkas, įmones, instrumentus. 

Emocijos — nuolatinis palydovas, bet prastas patarėjas

Ketvirtoji pamoka — žmonės yra neracionalios būtybės, besivadovaujančios ne logika, bet jausmais ir emocijomis, taip pat ir investavimo procese.

Vilnius
© Sputnik / Владислав Адамовский

Atskira ekonomikos mokslo šaka, taip vadinama elgsenos ekonomika, analizuoja įvairiausius kognityvinius šališkumus arba sistemines klaidas, kurias žmonės daro ieškodami informacijos, apdorodami ją ir priimdami sprendimus. 

Pavyzdžiui, pastebėta, kad priėmę sprendimą įsigyti kažkokios įmonės akcijų, investuotojai ieško ir seka informaciją, patvirtinančią jų priimto sprendimo teisingumą, tačiau ignoruoja naujienas ir nuomones, kurios rodo, kad buvo padaryta klaida. Emocijas ir kognityvinius šališkumus suvaldyti nelengva, bet reikia mokytis juos pažinti ir pažaboti.

Dvi emocijos — baimė ir godumas — tūno visų investuotojų galvose, ir abi jos yra brangių klaidų priežastis. Jei jaučiate poreikį kas valandą stebėti, vyksta finansų rinkose ir kaip pasikeitė jūsų investicinio portfelio vertė, tai jau ženklas, kad esate perteklinės rizikos kelyje. Investavimas turi būti periodinis, nuosaikus ir netgi nuobodus, o adrenalino ieškoti reikėtų kitose gyvenimo srityse. 

Ne viskas paaiškinama logika ir ekonomikos dėsniais

Penktoji pamoka — priešingai nei galite perskaityti kai kuriuose vadovėliuose, rinkos nėra nei efektyvios, nei racionalios, o sunkiai logika, dėsniais ir patirtimi paaiškinami reiškiniai slypi kiekviename žingsnyje.

Šiemet matėme, kaip Elonui Maskui paraginus savo sekėjus naudotis žinučių siuntimo platforma "Signal", niekuo su ja nesusijusios įmonės "Signal Analytics" akcijos pabrango daugiau nei 10 kartų ir bent kelias dienas liko gerokai aukštesniame lygyje nei prieš šį nesusipratimą.

Panaši istorija nutiko ir prieš šešerius metus, kai mėgėjai investuotojai, norėdami investuoti į "Twitter" akcijas, kuriomis dar net nebuvo prekiaujama biržose, akimirksniu 10 kartų pakėlė bankrutuojančios įmonės "Tweeter Entertainment" akcijų kainą.

Mėgėjų investuotojų antplūdis ir oportunistinės nuotaikos gali išpūsti labai didelius ir ilgai neišsileidžiančius burbulus. Tačiau jei burbulus pastebėti lengva, numatyti jų sprogimo momentą — daug sudėtingiau. Todėl nereikėtų nei išnaudoti jų pūtimosi efekto, nei bandyti juos susprogdinti. Tokiais atvejais geriausia stebėti ir mokytis, stebint iš šalies.

Deja, ne visos pamokos yra nemokamos ir išmokstamos tik skaitant knygas. Kaip ir daugelyje gyvenimo sričių, giluminės žinios ir išmintis atsiranda iš realios veiklos, šiuo atveju — investavimo darant klaidas ir iš jų mokantis. Tam, kad šių pamokų kaina nebūtų per didelė ir labai skausminga, reikia neužmiršti penkių pirmųjų investavimo pamokų.

Tegai:
investavimas, Swedbank
Dar šia tema
"Swedbank": testas parodė aukštą gyventojų finansinį intelektą
Atskleista į ką, pritrūkę pinigų, lietuviai kreipiasi pirmiausiai
Koronaviruso testas

Mokslininkai išsiaiškino, ar prasirgę COVID-19 gali užkrėsti kitus

(atnaujinta 16:10 2021.01.16)
Tyrimas prasidėjo birželį ir jo metu buvo ištirti 20 787 žmonės. Nustatyta, kad 6614 dalyvių turi antikūnų prieš koronavirusą

VILNIUS, sausio 16 — Sputnik. Tie, kurie sirgo COVID-19, įgauna imunitetą nuo viruso mažiausiai penkiems mėnesiams, tačiau gali likti ligos nešiotojais, rodo Anglijos visuomenės sveikatos (PHE) tyrimas, rašo RIA Novosti autorė Marija Tabak.

"Tyrime dalyvavę mokslininkai padarė išvadą, kad natūraliai įgytas imunitetas dėl ligos 83% labiau apsaugo nuo pakartotinės infekcijos nei tie, kurie nesusirgo. Imunitetas trunka mažiausiai penkis mėnesius nuo ligos momento", — teigiama pranešime.

Tai reiškia, kad žmonėms, susirgusiems per pirmąją koronaviruso bangą praėjusį pavasarį, jau yra rizika vėl susirgti.

"PHE taip pat įspėja, kad nors tie, kurie turi antikūnų, tam tikru mastu yra apsaugoti nuo užsikrėtimo COVID-19, pirminiai kito tyrimo etapo duomenys rodo, kad kai kurie iš šių žmonių sulaiko didelius viruso kiekius ir gali juos perduoti kitiems", — sakoma pranešime.

"Todėl labai svarbu, kad visi ir toliau laikytųsi taisyklių ir liktų namuose, net jei turėjo COVID-19, kad išvengtų viruso perdavimo kitiems", — sakė agentūra.

Tyrimas prasidėjo birželį ir jo metu buvo ištirti 20 787 žmonės. Nustatyta, kad 6614 dalyvių turi antikūnų prieš koronavirusą.

Tegai:
mokslininkai, koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje