Pfizer / BioNTech koronaviruso vakcina, archyvinė nuotrauka

Lietuva prašo ES padėti Rytų partnerystės valstybėms įsigyti vakciną nuo COVID-19

(atnaujinta 23:39 2021.01.06)
2020-ųjų pabaigoje Europos Komisija skyrė 70 milijonų eurų, už kuriuos Vakarų Balkanų šalys galės įsigyti vakcinų prioritetinių grupių skiepijimui

VILNIUS, sausio 6 — Sputnik. Lietuva ir dar 12 Europos Sąjungos (ES) šalių trečiadienį, sausio 6 dieną, paragino Briuselį padėti rytinėms kaimynėms įsigyti vakcinas nuo koronaviruso, praneša Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM).

Lietuvos inicijuotą ES šalių laišką Europos Komisijai pasirašė Bulgarijos, Čekijos, Danijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Kroatijos, Rumunijos, Slovakijos, Suomijos, Švedijos ir  Vengrijos ministrai.

"ES nebus saugi tol, kol nebus saugios ir visos ES kaimynės, taip pat ir mūsų rytinės kaimynės. Tikiu, kad dabartinis vakcinos trūkumas yra laikinas ir palaipsniui visos ES šalys gaus suplanuotus vakcinų kiekius, o tuomet ras galimybių pasirūpinti ES partnerėmis — ne tik Vakarų Balkanuose, bet ir Rytų partnerystės bei kitose šalyse", — sakė laišką pasirašęs ministras Gabrielius Landsbergis.

Ministrai sako, kad šalys, dalyvaujančios ES Rytų partnerystės programoje, turėtų gauti tokią pačią pagalbą, kokia buvo pažadėta Vakarų Balkanų valstybėms.

"Rytų partnerystės šalių gyventojai puikiai supranta ir vertina bendradarbiavimo su ES naudą. Mūsų visų pareiga yra ne tik skatinti reformas šiose šalyse, bet ir ištiesti pagalbos ranką sunkioje kovoje su pandemija. Esame stiprūs tik veikdami išvien", — URM spaudos tarnyba cituoja Landsbergį.

Laiške EK taip pat primenama apie numatomą Rytų partnerystės šalių ir ES viršūnių susitikimą, kuris turėtų įvykti pirmoje šių metų pusėje. 

Aktyviausios Rytų partnerystės programos dalyvės yra Moldova, Gruzija ir Ukraina. Tai taip pat apima Armėniją, Azerbaidžaną ir Baltarusiją.

ES iki šiol patvirtino dvi koronaviruso vakcinas. Praėjusį mėnesį Bendrija pradėjo skiepyti gyventojus "BionTech" ir "Pfizer" vakcinomis, o "Moderna" vakcina buvo patvirtinta kaip tik šiandien, sausio 6 dieną.

Tegai:
ES, COVID-19, koronavirusas, Lietuva, vakcinacija, vakcina
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (1186)
Dar šia tema
Vakcina "AstraZeneca" paskiepytas pirmasis pasaulyje žmogus
Lietuvą pasiekė trečioji skiepų nuo COVID-19 siunta
Gamalėjaus centras atsakė į įtarimus dėl nepakankamo "Sputnik V" patikrinimo
Testai ir reagentai: kaip į Minską iš Rusijos pristatoma humanitarinė pagalba
Vakcinacija

Čmilytė-Nielsen su Nausėda diskutavo apie masinę vakcinaciją

(atnaujinta 12:38 2021.01.28)
Tuo pačiu ji teigia, kad konkretus planavimas turi būti aiškus ir nuoseklus kad jį būtų galima pasiekti, o esant palankiai situacijai — paspartinti

VILNIUS, sausio 28 — Sputnik. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen su prezidentu Gitanu Nausėda aptarė masinės vakcinacijos svarbą. Apie tai ji rašė savo Facebook paskyroje.

"Šių metų tikslas akivaizdus — kuo efektyvesnis ir platesnis skiepijimasis. Kiekvienas turime įvertinti rizikas ir priimti sprendimą. Esame atsakingi ne tik už save, bet ir už kitus. Šiandien apie tai kalbėjome su prezidentu Gitanu Nausėda. Žinau, kad pasiruošimai plataus masto vakcinavimui jau vyksta tiek ministerijų, tiek savivaldos lygmeniu", — rašė ji.

Ji taip pat pabrėžė, kad apie tai kalba ir su liberalų merais ir teigė, kad neturi jokio pagrindo netikėti EK įsipareigojimu padėti Lietuvai įsigyti tiek vakcinos dozių, kad iki vasaros pabaigos būtų galima paskiepyti 7 iš 10 dešimties šalies gyventojų.

Tuo pačiu ji teigia, kad konkretus planavimas turi būti aiškus ir nuoseklus kad jį būtų galima pasiekti, o esant palankiai situacijai — paspartinti.

"Manau, labai svarbu visuomenei nesukelti lūkesčių, kurie neįgyvendinami, nes tai gali skatinti nusivylimą, paveikti skiepyjimosi procesą ar net apsisprendimą skiepytis. Taip pat svarbu kelti maksimalų pasitikėjimą visose grandyse, kurios dalyvauja organizuojant ir vykdant skiepijimo procesus. Reikėtų įtraukti įvairių sričių — kultūros, verslo, sporto bei mokslo — lyderius, kuriais žmonės pasitiki tiek nacionaliniu mastu, tiek savivaldybėse, seniūnijose, miesteliuose ir kaimuose", — rašė ji.

Seimo pirmininkės teigimu, tik veikiant kartu bus galima pasiekti rezultatų.

Tegai:
Gitanas Nausėda, Viktorija Čmilytė-Nielsen
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (1186)
Sniegas Vilniuje, archyvinė nuotrauka

Į gelbėjimo darbus ugniagesiai vakar skubėjo šimtus kartų

(atnaujinta 12:00 2021.01.28)
Ugniagesiai gelbėtojai vyko šalinti ant važiuojamosios kelio dalies ir ant automobilių užgriuvusius medžius, nukėlė juos nuo pastatų ir elektros laidų

VILNIUS, sausio 28 — Sputnik. Trečiadienį Lietuvos ugniagesiai gelbėtojai atliko 242 gelbėjimo darbus, iš jų 203 kartus vyko šalinti ant važiuojamosios kelio dalies, pastatų, automobilių ir elektros laidų užvirtusių medžių ir jų šakų, praneša spaudos tarnyba. 

Daugiausia tokių įvykių buvo Vilniaus apskrityje — 62, Kauno — 54, Alytaus — 41, Utenos — 27, Panevėžio — 14, Marijampolės — 5.

Ugniagesiai gelbėtojai 174 kartus vyko šalinti ant važiuojamosios kelio dalies nuvirtusių medžių, dar 25 kartus — ant automobilių užgriuvusius medžius, 4 kartus juos nukėlė nuo pastatų ir elektros laidų.

Ryte buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, Žaliųjų ežerų gatvėje, medis nuvirto ant maršrutinio autobuso. Ugniagesiams teko skubiai jį nukelti ir supjaustyti.

Ugniagesiai gelbėtojai vakar ne kartą skubėjo ir iš pusnių traukti specialiųjų tarnybų automobilių. Greitosios medicinos pagalbos automobiliai užklimpo Prienų rajono Balbieriškio seniūnijoje, Kupiškio rajono Alizavos miestelyje ir kt. 

Ugniagesiai ne tik traukė iš pusnynų medikų automobilius, bet ir padėjo išnešti ligonius ir įkelti juos į automobilius. Kazlų Rūdos savivaldybėje, Ąžuolų Būdos kaime, jiems teko talkinti policijos pareigūnams, ištraukiant užklimpusį jų automobilį.  

Nuo šios savaitės pradžios Lietuvoje vyrauja gausus sniegas. Vakar apie 14 tūkstančių namų liko be elektros, nes sniegas nutraukė laidus.

Tegai:
ugniagesiai, sniegas
Dar šia tema
Sudėtingos eismo sąlygos išlieka dalyje Lietuvos
Gerumas per Kalėdas: ugniagesiai išgelbėjo į šulinį įkritusį katiną
Lietuvoje be elektros liko apie 14 tūkst. namų ūkių
Vilniuje fiksuojamas naujas sniego rekordas

Rusijos gynybos ministerija nufilmavo pilotų mokymus Su-34 treniruoklyje

(atnaujinta 13:38 2021.01.28)
Filmuotoje medžiagoje parodyta, kaip šturmanai specialiu treniruokliu praktikuoja paprastas ir sudėtingas akrobatinio skraidymo figūras

Jaunieji Čeliabinsko aviacijos šturmanų mokyklos filialo pilotai ir auklėtiniai nauju kompiuteriniu treniruokliu įvaldo bombonešius Su-34. Vaizdo įrašą paskelbė Rusijos gynybos ministerija. 

Filmuotoje medžiagoje parodyta, kaip šturmanai praktikuoja paprastą ir sudėtingą pilotažą, veiksmus ypatingose ​​situacijose, taip pat standartinių orlaivių ginklų naudojimą. 

Gynybos ministerija pranešė, kad po seanso treniruoklyje pilotai analizuoja savo klaidas, kad jau pavyktų jų išvengti ore. Po treniruotės treniruoklyje pilotai pradeda tikrus skrydžius bombonešiais Su-34. 

Su-34 yra daugiafunkcis viršgarsinis naikintuvas-bombonešis, pradėtas eksploatuoti 2014 metais. 

Išskirtinis orlaivio bruožas yra tas, kad jis gali veikti net ir esant labai priešiškai priešo oro gynybai ir elektroniniam karui. 

Tegai:
bombonešis, Rusija