Bažnyčia, archyvinė nuotrauka

Bažnyčia persigalvojo: susibūrimo į iškilmingas pamaldas nebus

(atnaujinta 23:40 2021.01.06)
Anksčiau Vyskupų konferencija skelbė, kad nuo sausio 11 dienos atnaujinamos viešos pamaldos su tikinčiaisiais

VILNIUS, sausio 6 — Sputnik. Lietuvos vyskupų konferencija pakeitė savo poziciją ir nusprendė kol kas neatnaujinti pamaldų, dalyvaujant tikintiesiems.

Sprendimą konferencija paskelbė savo tinklalapyje.

Anksčiau buvo paskelbta, kad pamaldos su tikinčiaisiais bus atnaujintos nuo sausio 11 dienos, laikantis visų vyriausybės nustatytų saugumo priemonių. Tačiau po to, kai šį sprendimą sukritikavo kai kurie politikai, Lietuvos vyskupai persigalvojo.

"Šiuo sunkiu laiku Kalėdų šventes sutikome kitaip nei įprastai. Saugodami vieni kitų sveikatą ir gyvybę, atsisakėme įprasto susibūrimo į iškilmingas pamaldas. Dėkojame visiems už supratimą, kantrybę ir už atsakingą laikyseną", — rašoma pranešime.

Spaudos tarnyba pabrėžia, kad baigiantis metams visi tikėjosi, jog bus galimybė sugrįžti į tvarką, kuri bažnyčiose galiojo karantino metu iki praeitų metų gruodžio 16-os dienos, kai pamaldose, laikantis būtinų saugumo reikalavimų, dalyvaudavo ribotas skaičius žmonių.

Sprendimą grąžinti pamaldas sukritikavo Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas. Jis stebisi Lietuvos vyskupų konferencijos sprendimu, nes, jo nuomone, tokiu sprendimu tikintieji statomi į akivaizdų pavojų. Be to, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė irgi viešai išreiškė norą, kad sprendimas dėl pamaldų būtų atšauktas.

Naujausiais duomenimis, Lietuvoje nustatyta daugiau kaip 152 tūkstančiai koronaviruso atvejų, mirė daugiau nei du tūkstančiai pacientų.

Naujas visuotinis karantinas Lietuvoje
© Sputnik
Naujas visuotinis karantinas Lietuvoje
Tegai:
COVID-19, koronavirusas, bažnyčia
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (1140)
Kamala Harris

Šimonytė pasveikino JAV viceprezidentę Kamalą Harris inauguracijos proga

(atnaujinta 12:26 2021.01.22)
Tuo pačiu Šimonytė padėkojo Jungtinėms Valstijoms už tvirtą paramą sunkioje Lietuvos laisvės kovoje

VILNIUS, sausio 22 — Sputnik. Premjerė Ingrida Šimonytė pasveikino JAV viceprezidentę Kamalą Harris inauguracijos proga ir palinkėjo stiprybės bei sėkmės naujajai administracijai ir jai asmeniškai, teigiama premjerės spaudos tarnyba.

"Ši proga primena didžiulę mūsų žmonių ir tautų draugystės ir laisvės vertę, taip pat ilgalaikius Jungtinių Amerikos Valstijų ir Lietuvos santykius, stiprinamus gausios ir energingos Amerikos lietuvių bendruomenės. Šiuos ryšius  kiekvieną dieną tvirtina maži ir dideli žingsniai, kuriuos žengiame politinio dialogo, saugumo ir gynybos, energetikos ir ekonominio bendradarbiavimo bei daugelyje kitų sričių", — sakė ji.

Tuo pačiu Šimonytė padėkojo Jungtinėms Valstijoms už tvirtą paramą sunkioje Lietuvos laisvės kovoje.

Pabrėžiama, kad JAV atsisakė pripažinti Baltijos šalių okupaciją ir tai darė tol, kol 1990 metais buvo atkurta Lietuvos  nepriklausomybė.

Šimonytė išsakė padėkos žodžius ir už greitą JAV atsaką kartu su NATO sąjungininkais užtikrinat saugumą Lietuvoje ir regione.

Taip pat premjerė pakvietė JAV viceprezidentę apsilankyti Lietuvoje, kai pandemijos sąlygos tai leis.

Tegai:
Kamala Harris, Ingrida Šimonytė
Vakcinacija nuo COVID-19

EVA ir Norvegijos institucijos pakomentavo mirtys po vakcinacijos nuo COVID-19

(atnaujinta 10:57 2021.01.22)
Lietuvoje nėra registruota nė vieno mirties atvejo, susijusio su neseniai įvykusia vakcinacija nuo COVID-19 ligos

VILNIUS, sausio 22 — Sputnik. Viešojoje erdvėje pasirodžius informacijai apie Norvegijoje fiksuotas 23 netrukus po vakcinavimo įvykusias mirtis, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) praneša, kad Europos vaistų agentūros (EVA) ir Norvegijos atsakingųjų institucijų vertinimu, minėtos mirtys nėra susijusios su vakcina.

Pranešama, kad visi paskiepyti žmonės buvo 80-90 metų slaugos namų gyventojai ir sirgo sunkiomis, turinčiomis įtakos išgyvenamumui, ligomis. 

"Atsižvelgiant į situaciją, kad buvo skiepijama ta populiacijos dalis, kurioje ir taip fiksuojamas didelis mirtingumas, tėra sutapimas, kad paskiepijus viena ar kita vakcina buvo sulaukta mirčių praėjus nedaug laiko po vakcinacijos", - rašoma pranešime.

Anot VVKT Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus vyresniosios patarėjos Rugilės Pilvinienės, kalbant apie Norvegijos atvejį, reikėtų atkreipti ypatingą dėmesį į tai, kad tikėtina, jog seni žmonės, kurie yra bene labiausiai COVID-19 ligos pažeidžiama visuomenės grupė, gali sirgti sunkiomis ligomis, ribojančiomis jų gyvenimo trukmę. Tai tokios ligos kaip toli pažengusios stadijos vėžys, širdies nepakankamumas, insultas, miokardo infarktas ir pan. 

"Atsakingosios Norvegijos institucijos skelbia, kad šalyje tarp maždaug 226 000 vyresnių nei 80 metų asmenų per savaitę yra fiksuojama apie 440 mirties atvejų. Atsižvelgiant į situaciją, kad buvo skiepijama ta populiacijos dalis, kurioje ir taip fiksuojamas didelis mirtingumas, natūralu, kad paskiepijus viena ar kita vakcina buvo sulaukta mirčių praėjus nedaug laiko po vakcinacijos", - pažymi Pilvinienė.

Situacija Lietuvoje

Lietuvoje nėra registruota nė vieno mirties atvejo, susijusio su neseniai įvykusia vakcinacija nuo COVID-19 ligos, teigia VVKT atstovė. Tačiau nepageidaujamų reakcijų į vakcinas fiksuojama.

"Pagrindiniai nuo COVID-19 ligos paskiepytų žmonių nusiskundimai po pirmosios vakcinos dozės, kurių sulaukė Tarnyba, tai – karščiavimas, galvos skausmas, vietinės alerginės reakcijos ar injekcijos vietos skausmas. Antrą vakcinos dozę kol kas yra gavę dar labai nedaug asmenų", – teigė Pilvinienė. 

Kaip rodo oficialios statistikos duomenys, tarp visų paskiepytųjų pirmą vakcinos dozę kol kas gavo dar labai nedidelis procentas (vos 1,7) vyresnių kaip 80 metų asmenų, nes pagal prioritetą pirmiausia Lietuvoje buvo skiepijami sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai (gydytojai, slaugytojai ir kitas medicinos personalas). 

Anot Pilvinienės, apie nepageidaujamas reakcijas į vakciną, kurias galėjo patirti garbaus amžiaus paskiepyti pacientai, VVKT pranešimų kol kas negavo.

Bendras patvirtintų atvejų konkretiems žmonėms skaičius nuo pandemijos pradžios yra 174 846, bendras COVID-19 mirčių skaičius yra 2 591. Per praėjusią parą pirmu skiepu vakcinuoti 722 žmonės, antru skiepu — 317. Iš viso pilnai vakcinuotų — 8 739 žmonės. Šiuo metu panaudota 66 144 dozių.

Tegai:
COVID-19, Norvegija
Dar šia tema
Kusturica planuoja pasiskiepyti Rusijos vakcina "Sputnik V"
"Bravo, Rusija!". Prancūzai pasisakė apie "Sputnik V" registraciją ES
STT praneša apie galimą vakcinos nuo COVID-19 juodosios rinkos formavimąsi
Nausėda paragino sudaryti ilgalaikį vakcinų tiekimo į ES grafiką
Lietuva palaiko ES vakcinos nuo COVID-19 sertifikatų idėją