Vakcinacija Kauno klinikose

Lietuvoje nuo COVID-19 pradėti skiepyti sunkiomis ligomis sergantys pacientai

(atnaujinta 20:13 2021.01.07)
Vieni pirmųjų buvo paskiepyti Kauno klinikų Nefrologijos skyriaus pacientai, kuriems dėl sutrikusios inkstų funkcijos atliekamos hemodializės

VILNIUS, sausio 7 — Sputnik. Kauno klinikose nuo COVID-19 pradėti skiepyti pirmieji pacientai pagal sveikatos apsaugos ministro įsakyme nurodytus prioritetus. Apie tai pranešė gydymo įstaigos spaudos tarnyba.

Vieni pirmųjų paskiepyti Nefrologijos skyriaus pacientai, kuriems dėl sutrikusios inkstų funkcijos atliekamos hemodializės.

Pirmoji COVID-19 vakcina paskiepyta Kauno klinikų pacientė Gražina sako, kad išgirdusi apie pasiskiepijimo galimybę nudžiugo. Ji pareiškė, jog nė minutės nedvejojo, ir palinkėjo visiems kitiems, kurie turi tokią galimybę, pasiskiepyti.

Pacientė taip pat pasakė, kad yra laiminga ir jaučiasi gerai.

Sudėtingiausiomis ligomis sergančių pacientų skiepijimas yra svarbus vakcinacijos etapas, nes leis užtikrinti didesnį pacientų ir medicinos personalo saugumą įvairių procedūrų metu, pažymėjo medicinos įstaiga.

Значок пациентки, получившей вакцину от COVID-19
Vakcina nuo COVID-19 paskiepytos pacientės ženklelis

Pasak Nefrologijos klinikos Dializių sektoriaus vadovės prof. Editos Žiginskienės, šiems pacientams COVID-19 vakcina — ypač svarbi, kadangi beveik visi skyriaus pacientai serga sudėtingomis gretutinėmis ligomis.

"Žmonės į hemodializes atvyksta 3 kartus per savaitę, palatoje procedūros metu praleidžia 4 valandas. Tai — procedūra, užtikrinanti jų gyvybę, todėl nei karantino, nei pandemijos apribojimai jai įtakos neturi. Dėl savo gretutinių susirgimų šie žmonės turi didesnę riziką, užsikrėtus COVID-19 infekcija, susirgti sunkesne jos forma. Jeigu tokie pacientai susirgtų, hemodializės toliau būtų tęsiamos, bet jų gyvybei kiltų didelis pavojus", — pareiškė ji.
Пациентка, получившая вакцину от COVID-19 в клиниках Каунаса
Pacientės vakcinacija Kauno klinikose

Lietuva jau gavo tris vakcinų nuo koronaviruso partijas iš gamintojų "BioNTech" ir "Pfizer". Paskutinė atkeliavo sausio 4 d. Vakcinacija prasidėjo gruodžio pabaigoje. Pirmiausia skiepijamas medicinos personalas.

Nuo gruodžio 16 dienos Lietuvoje dėl koronaviruso pandemijos galioja griežtesnis karantino režimas. Iš pradžių valdžia jį įvedė iki sausio 3 dienos, tačiau metų pradžioje jis buvo pratęstas iki sausio 31 dienos imtinai.

Koronaviruso atvejų skaičius nuo pandemijos pradžios jau viršija 154 tūkst., iš viso mirė daugiau nei du tūkstančiai žmonių.

Naujas visuotinis karantinas Lietuvoje
© Sputnik
Naujas visuotinis karantinas Lietuvoje
Tegai:
COVID-19, vakcina, Lietuva, koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (1134)
Koronaviruso testas, archyvinė nuotrauka

COVID-19 Lietuvoje: per parą beveik 1300 naujų atvejų

(atnaujinta 10:50 2021.01.21)
Nuo COVID-19 Lietuvoje sausio 20 dieną mirė dar 32 žmonės, jauniausia auka buvo 40–49 metų amžiaus grupėje

VILNIUS, sausio 21 — Sputnik. Pastarąją parą Lietuvoje patvirtinti 1 274 nauji koronaviruso atvejai, pranešė Statistikos departamentas.

Bendras patvirtintų atvejų konkretiems žmonėms skaičius nuo pandemijos pradžios yra 173 819. 

Nuo COVID-19 ligos per parą mirė dar 32 žmonės. Be to, per praėjusią parą registruotos aštuonios COVID-19 mirtys, kurių faktinė data yra ankstesnė. Tokiu būdu mirusių nuo COVID-19 skaičius per praėjusią parą padidėjo 40. Bendras COVID-19 mirčių skaičius nuo pandemijos pradžios yra 2 554.

Pasveikusių asmenų skaičius yra 2 581, tebeserga šiuo metu 56 599.

Per praėjusią parą ištirti 10 106 ėminiai dėl įtariamo koronaviruso, iš viso ištirta 1 840 329.

Per praėjusią parą pirmu skiepu vakcinuoti 1 427 žmonės, antru skiepu — 1 632. Iš viso pilnai vakcinuotų — 8 262 žmonės. Šiuo metu panaudota 64 620 dozių.

Karantinas Lietuvoje galioja iki sausio pabaigos. Nuo sausio 21 dienos leidžiama susitikti dviem šeimoms arba dviem namų ūkiams, jeigu viename iš jų yra ne daugiau kaip vienas suaugęs asmuo arba vienas asmuo ir jo nepilnamečiai vaikai, arba namų ūkis, kuriame yra nuolatinės priežiūros ir slaugos reikalaujantis asmuo.

Tegai:
Lietuva, COVID-19, koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (1134)
Lietuvos karinio jūrų laivyno laivai

Lietuva perdavė Baltijos jūrų eskadrilės vadovavimą Latvijai

(atnaujinta 09:51 2021.01.21)
Šiais metais perdavimo ceremonija turėjo vykti nuotoliniu būdu dėl pasaulinės padėties dėl koronaviruso pandemijos

VILNIUS, sausio 21 — Sputnik. Baltijos jūros eskadrilės vadas "Baltron", Lietuvos karinių jūrų pajėgų vadas Andrius Širvys perdavė vadovavimą Latvijos karinių jūrų pajėgų karininkui Kristui Kristlibui, praneša Lietuvos krašto apsaugos ministerijos spaudos tarnyba.

Šiemet ceremonija vyko nuotoliniu būdu. Karinių jūrų pajėgų vadas kapitonas Giedrius Premeneckas pažymėjo, kad, nepaisant pandemijos, apribojimų ir iššūkių, "Baltron" sėkmingai dalyvavo tarptautinėse pratybose "Dynamic Move", "US BALTOPS" ir "SQUADEX".

Sausio 19 dieną, pasibaigus Baltijos jūrų eskadros "Baltron" vado kadencijai, Andrius Širvys perdavė komandą Latvijos karinio jūrų laivyno karininkui Kristui Kristlibui.

Nuo 1998 metų Lietuva, Latvija ir Estija, padedamos Vakarų šalių, pradėjo kurti bendras jūrų pajėgas, kurios vykdytų nesprogusių šaudmenų šalinimo operacijas Baltijos jūroje ir parengtų laivus bei štabo karininkus NATO operacijoms. 1998 metų rugpjūčio 28 dieną Taline atidarytas "Baltron" eskadras veikia remdamasis metiniais personalo mokymo ir dalyvavimo tarptautinėse pratybose planais, taip pat dalyvauja ieškant ir šalinant minas ir nesprogusius ginklus, likusius Baltijos jūros dugne nuo Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų.

Nuo 2014 metų Estija sustabdė savo dalyvavimą Baltijos laivyne, tačiau ir toliau dalyvauja bendrose pratybose su "Baltron".

Tegai:
Latvija, Lietuva, Baltijos šalys
JAV ir Rusijos vėliavos

Rusijos ambasadorius JAV įvertino galimybę susitarti su JAV dėl START-III pratęsimo

(atnaujinta 10:53 2021.01.21)
Jis pažymėjo, kad Donaldo Trampo administracija iškėlė nepriimtinas START-III pratęsimo sąlygas ir iš tikrųjų "vienintelį galiojantį Rusijos ir Amerikos susitarimą dėl branduolinių ginklų kontrolės pavertė politinių derybų objektu"

VILNIUS, sausio 21 — Sputnik. Maskva yra atvira dialogui dėl START-III pratęsimo su naujojo JAV prezidento Džo Baideno administracija, dar yra galimybė dėl to susitarti iki vasario 5 dienos, interviu RIA Novosti sakė Rusijos ambasadorius Vašingtone Anatolijus Antonovas.

Antonovas pažymėjo, kad Donaldo Trampo administracija iškėlė nepriimtinas START-III pratęsimo sąlygas ir iš tikrųjų "vienintelį galiojantį Rusijos ir Amerikos susitarimą dėl branduolinių ginklų kontrolės pavertė politinių derybų objektu".

"Nenuostabu, kad tokia pozicija galų gale vedė į aklavietę dvišales konsultacijas dėl START-III likimo. Ir nepaisant to, kad keliais klausimais mes nuėjome susitikti su Vašingtonu pusiaukelėje. Tikimės, kad dabartinė administracija vadovausis patikimesniais ir realistiškesniais principais", — sakė jis.

Diplomatas pabrėžė, kad Rusija yra atvira dialogui dėl START-III sutarties pratęsimo. "Kamuolys yra Vašingtono pusėje — laukiame konstruktyvių pasiūlymų", — pridūrė jis.

Donaldas Trampas anksčiau START-III paskelbė nepalankiu Vašingtonui susitarimu; jo administracija pasisakė už naujo dokumento sukūrimą dalyvaujant Kinijai derybose. START-III pratęsimo galimybė buvo leista, tačiau tam tikromis sąlygomis, įskaitant patikrinimo režimą. Rusija pasiūlė besąlygiškai pratęsti sutartį metams, išreikšdama savo pasirengimą prisiimti politinį įsipareigojimą Vašingtonui įšaldyti šiam laikotarpiui turimą branduolinių ginklų kiekį.

Kandidatas į valstybės sekretoriaus postą Antonis Blinkenas antradienį vykusiame Senato posėdyje sakė, kad Džo Baidenas ieško būdų pratęsti START su Rusija.

START-III sutartis tarp Rusijos ir JAV įsigaliojo 2011 metų vasario 5 dieną. Joje numatyta, kad kiekviena pusė sumažins savo branduolinį arsenalą taip, kad per septynerius metus ir ateityje bendras ginklų skaičius neviršytų 700 tarpžemyninių balistinių raketų, balistinių raketų ant povandeninių laivų ir sunkiųjų bombonešių, taip pat 1 550 kovinių galvučių ir 800 dislokuotų ir nedislokuotų raketų.

Šiandien START-III yra vienintelė aktyvi ginklų ribojimo sutartis tarp Rusijos ir JAV, tačiau ji baigia galioti 2021 metų vasario 5 dieną. Jei ji nebus pratęsta, pasaulyje nebus susitarimų, ribojančių didžiausių branduolinių jėgų arsenalus.

Tegai:
Rusija, JAV