Bendrovė Grigeo Klaipėda

Lietuvoje apskaičiuota žala aplinkai dėl "Grigeo Klaipėda" veiksmų

(atnaujinta 20:24 2021.01.07)
Praėjusių metų sausio viduryje įmonė atsidūrė skandalo centre. Paaiškėjo, kad įmonė nuotekas leido į Kuršių marias

VILNIUS, sausio 7 — Sputnik. Tyrimas dėl Kuršių marių užteršimo, susijusio su bendrovės "Grigeo Klaipėda" veiksmais, pasiekė finišo tiesiąją. Apie tai spaudos konferencijoje pareiškė Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė Gina Skersinskytė.

Tikimasi, kad netrukus bus užbaigti galutiniai procesiniai veiksmai. Anot prokurorės, žala jau įvertinta ir apskaičiuota, tačiau tiksli suma dar neįvardijama.

"Kadangi kaip matyti žala gamtai yra pagrindinis ginčo objektas, pati įmonė samdėsi ekspertus, kurie padarė tam tikrą tyrimą ir pateikė išvadas, kad žala gamtai nėra padaryta. Mes manome kitaip ir mūsų specialistai pagal metodikas paskaičiavo žalą ir ji yra nemaža", — pasakė Skersinskytė.

Su bendrove "Grigeo" susijusi byla

Praėjusių metų sausio viduryje "Grigeo" atsidūrė skandalo centre. Paaiškėjo, kad įmonė į Kuršių marias išleido nuotekas, dėl to buvo padaryta rimta žala aplinkai. Vyksta ikiteisminis tyrimas.

Šiuo metu byloje yra devyni įtariamieji, iš kurių aštuoni yra fiziniai asmenys, įmonės darbuotojai, ir vienas juridinis asmuo, tačiau sąrašas gali būti išplėstas.

Tegai:
Lietuva, aplinkos tarša, žala aplinkai
Dar šia tema
Dėl taršos įtarimai pareikšti trims asmenims ir pačiai įmonei "Grigeo"
Prokuratūra pareiškė įtarimus buvusiam "Grigeo" valdybos pirmininkui Pangoniui
"Grigeo Klaipėda" leista laikinai atnaujinti veiklą
"Klaipėdos vanduo" nutraukia nuotekų transportavimo sutartį su "Grigeo Klaipėda"
Kamala Harris

Šimonytė pasveikino JAV viceprezidentę Kamalą Harris inauguracijos proga

(atnaujinta 12:26 2021.01.22)
Tuo pačiu Šimonytė padėkojo Jungtinėms Valstijoms už tvirtą paramą sunkioje Lietuvos laisvės kovoje

VILNIUS, sausio 22 — Sputnik. Premjerė Ingrida Šimonytė pasveikino JAV viceprezidentę Kamalą Harris inauguracijos proga ir palinkėjo stiprybės bei sėkmės naujajai administracijai ir jai asmeniškai, teigiama premjerės spaudos tarnyba.

"Ši proga primena didžiulę mūsų žmonių ir tautų draugystės ir laisvės vertę, taip pat ilgalaikius Jungtinių Amerikos Valstijų ir Lietuvos santykius, stiprinamus gausios ir energingos Amerikos lietuvių bendruomenės. Šiuos ryšius  kiekvieną dieną tvirtina maži ir dideli žingsniai, kuriuos žengiame politinio dialogo, saugumo ir gynybos, energetikos ir ekonominio bendradarbiavimo bei daugelyje kitų sričių", — sakė ji.

Tuo pačiu Šimonytė padėkojo Jungtinėms Valstijoms už tvirtą paramą sunkioje Lietuvos laisvės kovoje.

Pabrėžiama, kad JAV atsisakė pripažinti Baltijos šalių okupaciją ir tai darė tol, kol 1990 metais buvo atkurta Lietuvos  nepriklausomybė.

Šimonytė išsakė padėkos žodžius ir už greitą JAV atsaką kartu su NATO sąjungininkais užtikrinat saugumą Lietuvoje ir regione.

Taip pat premjerė pakvietė JAV viceprezidentę apsilankyti Lietuvoje, kai pandemijos sąlygos tai leis.

Tegai:
Kamala Harris, Ingrida Šimonytė
Vakcinacija nuo COVID-19

EVA ir Norvegijos institucijos pakomentavo mirtis po vakcinacijos nuo COVID-19

(atnaujinta 13:23 2021.01.22)
Lietuvoje nėra registruota nė vieno mirties atvejo, susijusio su neseniai įvykusia vakcinacija nuo COVID-19 ligos

VILNIUS, sausio 22 — Sputnik. Viešojoje erdvėje pasirodžius informacijai apie Norvegijoje fiksuotas 23 netrukus po vakcinavimo įvykusias mirtis, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) praneša, kad Europos vaistų agentūros (EVA) ir Norvegijos atsakingųjų institucijų vertinimu, minėtos mirtys nėra susijusios su vakcina.

Pranešama, kad visi paskiepyti žmonės buvo 80-90 metų slaugos namų gyventojai ir sirgo sunkiomis, turinčiomis įtakos išgyvenamumui, ligomis. 

"Atsižvelgiant į situaciją, kad buvo skiepijama ta populiacijos dalis, kurioje ir taip fiksuojamas didelis mirtingumas, tėra sutapimas, kad paskiepijus viena ar kita vakcina buvo sulaukta mirčių praėjus nedaug laiko po vakcinacijos", - rašoma pranešime.

Anot VVKT Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus vyresniosios patarėjos Rugilės Pilvinienės, kalbant apie Norvegijos atvejį, reikėtų atkreipti ypatingą dėmesį į tai, kad tikėtina, jog seni žmonės, kurie yra bene labiausiai COVID-19 ligos pažeidžiama visuomenės grupė, gali sirgti sunkiomis ligomis, ribojančiomis jų gyvenimo trukmę. Tai tokios ligos kaip toli pažengusios stadijos vėžys, širdies nepakankamumas, insultas, miokardo infarktas ir pan. 

"Atsakingosios Norvegijos institucijos skelbia, kad šalyje tarp maždaug 226 000 vyresnių nei 80 metų asmenų per savaitę yra fiksuojama apie 440 mirties atvejų. Atsižvelgiant į situaciją, kad buvo skiepijama ta populiacijos dalis, kurioje ir taip fiksuojamas didelis mirtingumas, natūralu, kad paskiepijus viena ar kita vakcina buvo sulaukta mirčių praėjus nedaug laiko po vakcinacijos", - pažymi Pilvinienė.

Situacija Lietuvoje

Lietuvoje nėra registruota nė vieno mirties atvejo, susijusio su neseniai įvykusia vakcinacija nuo COVID-19 ligos, teigia VVKT atstovė. Tačiau nepageidaujamų reakcijų į vakcinas fiksuojama.

"Pagrindiniai nuo COVID-19 ligos paskiepytų žmonių nusiskundimai po pirmosios vakcinos dozės, kurių sulaukė Tarnyba, tai – karščiavimas, galvos skausmas, vietinės alerginės reakcijos ar injekcijos vietos skausmas. Antrą vakcinos dozę kol kas yra gavę dar labai nedaug asmenų", – teigė Pilvinienė. 

Kaip rodo oficialios statistikos duomenys, tarp visų paskiepytųjų pirmą vakcinos dozę kol kas gavo dar labai nedidelis procentas (vos 1,7) vyresnių kaip 80 metų asmenų, nes pagal prioritetą pirmiausia Lietuvoje buvo skiepijami sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai (gydytojai, slaugytojai ir kitas medicinos personalas). 

Anot Pilvinienės, apie nepageidaujamas reakcijas į vakciną, kurias galėjo patirti garbaus amžiaus paskiepyti pacientai, VVKT pranešimų kol kas negavo.

Bendras patvirtintų atvejų konkretiems žmonėms skaičius nuo pandemijos pradžios yra 174 846, bendras COVID-19 mirčių skaičius yra 2 591. Per praėjusią parą pirmu skiepu vakcinuoti 722 žmonės, antru skiepu — 317. Iš viso pilnai vakcinuotų — 8 739 žmonės. Šiuo metu panaudota 66 144 dozių.

Tegai:
COVID-19, Norvegija
Dar šia tema
Kusturica planuoja pasiskiepyti Rusijos vakcina "Sputnik V"
"Bravo, Rusija!". Prancūzai pasisakė apie "Sputnik V" registraciją ES
STT praneša apie galimą vakcinos nuo COVID-19 juodosios rinkos formavimąsi
Nausėda paragino sudaryti ilgalaikį vakcinų tiekimo į ES grafiką
Lietuva palaiko ES vakcinos nuo COVID-19 sertifikatų idėją
Американские солдаты в Польше, архивное фото

"Smogsime rusams į pažeidžiamiausią vietą": sumastė NATO

(atnaujinta 09:43 2021.01.22)
Gegužės – birželio mėnesiais aljansas surengs didžiausius manevrus nuo Šaltojo karo laikų "Defender Europe 2021". Atsakymas į juos bus rugsėjo mėnesį numatytos tokio pat didelio masto Rusijos ir Baltarusijos bendros pratybos "Vakarai 2021"

VILNIUS, sausio 22 — Sputnik. Karinio kontingento kaupimas, kariuomenės infrastruktūros statyba ir tolesnė tarptautinė konsolidacija — 2021 metais NATO padidins spaudimą vakarinėms Rusijos sienoms. Gegužės – birželio mėnesiais aljansas surengs didžiausius manevrus nuo Šaltojo karo laikų "Defender Europe 2021". Atsakymas į juos bus rugsėjo mėnesį numatytos tokio pat didelio masto Rusijos ir Baltarusijos bendros pratybos "Vakarai 2021". Kuo visa tai gali baigtis skaitykite RIA Novosti autoriaus Andrejo Koco straipsnyje.

Mūšio laukas — Europa

"Defender Europe 2021", kaip ir anksčiau, praktikuos gynybinius ir puolamuosius veiksmus Rytų Europoje ir Baltijos šalyse. Remiantis pratybų legenda, NATO pajėgos turės šturmuoti Kaliningrado sritį, blokuoti vakarinius Rusijos regionus ir taip pat atremti "didžiulį Rusijos puolimą". Skirtingai nei ankstesniais metais, 2021 metais ypatingas dėmesys bus skiriamas ne Rytų, o Pietų Europai. Manevrai planuojami Juodkalnijoje, Kosove ir Albanijoje. Oro gynyba ir žemės – žemės raketų pratybos vyks Bulgarijoje ir Rumunijoje. O Vengrija bus gilus besivystančio "karo" užnugaris.

Amerikiečiai permes reikšmingas pajėgas Europai, įskaitant 1-osios kavalerijos ir 82-osios oro desanto divizijų padalinius. Šimtai įvairios paskirties karinės technikos vienetų bus gabenami per Atlantą. Be to, iš Floridos bus pristatyta 53-oji pėstininkų brigada. Neatmetama galimybė, kad po pratybų amerikiečiai vėl "pamirš" kai kuriuos ginklus Europoje, kaip tai nutiko ne kartą. Pasak ekspertų, tokiu būdu Pentagonas kasmet didina savo puolimo pajėgumus regione.

Reaguodamos į "Defender Europe 2021", Rusija ir Baltarusija rugsėjo mėnesį surengs manevrus "Vakarai  2021". Baltarusijos gynybos ministras Viktoras Chreninas pirmadienį pareiškė, kad "bendros pratybos leis išbandyti naujus bendro veikimo metodus, kuriuos vykdo jungtiniai šturmo padaliniai labai urbanizuotoje vietovėje" ir "įvertinti naujų ir modernizuotų ginklų ir įrangos efektyvumą". Minskas pabrėžė, kad strateginiai manevrai atspindi "tvirtus sąjungininkų santykius ir Baltarusijos ir Rusijos gynybos departamentų vienybės nuomonę dėl Sąjungos valstybės karinio saugumo užtikrinimo".

Parodyti jėgą

Abi pusės nevartojo įprastos diplomatinės kalbos apie nenukrypstančius manevrus prieš bet kurią valstybę ar karinį bloką. Praktikuojant NATO pajėgų užpuolimą Kaliningrade ir rengiant Rusijos kariškius miesto mūšiams, aiškiai nurodoma, kas su kuo kovos. Žinoma, viso masto ginkluoto konflikto tikimybė yra nedidelė, tačiau labai reali.

Американские военные в Польше
Amerikos kariai su karine įranga pratybose

Ekspertų teigimu, valdžios pasikeitimas JAV tiesiogiai paveiks NATO veiksmus 2021 metais. Per ketverius Donaldo Trampo prezidenavimo metus Šiaurės Atlanto bloko vienybė gerokai susilpnėjo. Baltųjų rūmų savininkas neslėpė, kad pirmiausia siekia Amerikos interesų, ir net neatmetė galimybės pasitraukti iš aljanso. Ši retorika sukėlė didelį susirūpinimą Europoje, vėl pasirodė ES kariuomenės klausimas. Naujasis prezidentas akivaizdžiai bandys viską sutvarkyti.

"Šiais metais Rusijos ir NATO santykiai pablogės", — mano Konstantinas Sivkovas, Geopolitinių problemų akademijos pirmasis viceprezidentas. — Baidenas nori atkurti ir sutelkti aljansą. O tam reikia išorinio priešo. Rusija šiam vaidmeniui geriausiai tinka, nes Kinija per toli. Vašingtonui taip pat reikalingas išorinio priešo įvaizdis, kad būtų konsoliduota Amerikos visuomenė".

Užsidirbti pinigų

Tačiau ekspertai mano, kad iš tikrųjų NATO neturi akivaizdžių agresyvių planų prieš Rusiją. O tolesnė aljanso plėtra amerikiečiams yra būdas užsidirbti pinigų ir dar labiau susieti Europą su savimi. Vašingtonas grįš į prieš-Trampo erą ir padidins kišimąsi į Senojo pasaulio reikalus.

"Man atrodo, kad 2021 metais NATO parodys, kaip ji iš karinės organizacijos virsta tam tikra pasauline korporacija, — aiškina Amerikos reikalų politologas Sergejus Sudakovas. — Pagrindinė aljanso problema vis dar yra neatidėliotina — finansavimas. Tas, kuris moka, tas ir užsako melodiją. Du trečdalius biudžeto skiria JAV, ir tai niekam ne paslaptis. Puikiai žinome, kad išlaidos jau viršijo trilijoną dolerių. Ir visų pirma — Vašingtono dėka. Europos šalys pasikliauja tiekimais iš JAV — iki pat sausų davinių. Tai palaiko milžinišką JAV gynybos biudžetą — korporacijos, veikiančios NATO vardu, uždirba milžiniškas pinigų sumas".

Ekspertas pažymėjo, kad Šiaurės Atlanto aljanso veikla šiandien atrodo kaip pinigų pervedimas iš vienos kišenės į kitą. Vašingtonas skiria lėšų NATO, sąjungininkai jas panaudoja amerikiečių įrangai ir ginklams pirkti, ir ratas užsidaro.

Europa Baideno vadovaujamoms Jungtinėms Valstijoms išliks viena iš pagrindinių karinių produktų rinkų. Tai reiškia, kad turėtume tikėtis antirusiškos retorikos iš užsienio didėjimo. Tačiau dauguma ekspertų yra tikri: vargu ar Vašingtonas ir Briuselis išdrįs iš tikrųjų išbandyti antrosios pagal galingumą armijos pajėgas pasaulyje.

Tegai:
Rusija, NATO, JAV, pratybos
Dar šia tema
Baidenui buvo patarta pripažinti sankcijų Rusijai nesėkmę
Lemiama kova dėl "Nord Stream – 2". Kokią grėsmę kelia projektui Baidenas 
Lietuva įsigijo kelių milijonų eurų vertės "Javelin" raketas iš JAV
"Mirusios smegenys": NATO bandoma atgaivinti Rusijos ir Kinijos sąskaita