Koronaviruso testas

Lietuvoje nustatyta nauja COVID-19 padermė

(atnaujinta 12:18 2021.01.08)
Pasak medicinos ekspertų, ši rūšis turi mutaciją su "nerimą keliančia paderme", kuri buvo rasta JK

VILNIUS, sausio 8 — Sputnik. Santaros klinikos specialistai nustatė naują koronaviruso atmainą, kurios Lietuvoje iki šiol nerasta, praneša gydymo įstaigos spaudos tarnyba.

Santaros klinika, bendradarbiaudama su "Thermo Fisher Scientific Baltics", surašė SARS-CoV-2 viruso genomą aštuoniuose iš daugiau nei keturių tūkstančių mėginių, paimtų pagal apibrėžtas laboratorines charakteristikas.

Nauja "rūpestį kelianti" — B.1.1.7 viruso atmaina — nebuvo aptikta. Tačiau visuose mėginiuose buvo rastas dar vienas B.1.258 kamienas, kuris iki šiol nebuvo užfiksuotas Lietuvoje.

Gruodžio viduryje JK buvo atrasta nauja viruso padermė B.1.1.7 linija. Nustatyta, kad šis viruso štamas konkuruoja su kitomis dominuojančiomis padermėmis ir tapo vienu iš labiausiai paplitusių Anglijos regione. Manoma, kad dėl to labai padaugėjo atvejų.

Santaros klinikos gydytojai išanalizavo teigiamus daugiau nei keturių tūkstančių viruso tyrimų, atliktų tarp Lietuvos gyventojų, rezultatus ir atrinko aštuonis mėginius, kuriuose buvo prarastas S geno signalas, kuris greičiausiai rodo B.1.1.7 padermę.

"Norint patvirtinti, ar Lietuvoje jau aptinkama naujoji "rūpestį kelianti" atmaina, buvo nuspręsta atlikti šių ėminių viruso genomo sekoskaitą. Mėginiai buvo gauti iš Santaros klinikų biobanko", — aiškino Danielis Naumovas, vyresnysis medicinos biologas, Santaros klinikos biobanko vadovas.

Siekiant užtikrinti tikslumą, sekos buvo atliekamos dviejuose centruose: "Thermo Fisher Scientific Baltics" ir Santaros hematologijos, onkologijos ir kraujo perpylimo centre.

Ištyrus SARS-CoV-2 viruso padermes, "rūpestį kelianti" B.1.1.7 nenustatyta. Bet visuose mėginiuose buvo rastas B.1.258 kamienas, kuris Lietuvoje dar nebuvo nustatytas sekvenuojant, o duomenų bazėse nurodoma JK, Danija ir Šveicarija.

B.1.258 padermei, aptiktai Lietuvoje, ir B.1.1.7 atmainai, esančiam JK, būdinga 69–70 aminorūgščių S-baltymų nuostolių mutacija, manoma, kad tai yra protrūkis, susijęs su ūkiuose auginamomis audinėmis.

Gydytojai pažymėjo, kad šiuo metu, esant labai daug infekcijų, tokie vieno viruso genomo tyrimai yra nepakankami, todėl svarbu kuo skubiau pradėti reguliariai sekvenuoti virusus Lietuvoje.

Apie B.1.258 padermę

B.1.258 padermė yra viena iš trijų žinomų viruso padermių, kurioje įprasto viruso PGR tyrimuose prarandamas S geno signalas. Taip yra dėl to, kad praranda 69-70 aminorūgščių S-baltymo ir dažniausiai būna bent trijose skirtingose ​​padermės genomo padermėse.

Taip pat šioje B.1.258 padermėje buvo nustatyta N439K (lizinu pakeistų amino rūgščių asparagino) mutacija S-baltyme, kuri, kaip manoma, skatina stipresnį S-baltymo prisijungimą prie žmogaus ACE2 receptoriaus.

Apie B.1.1.7 padermę

B.1.1.7 padermėje yra neįprastai daug mutacijų (17), iš kurių aštuonios įvyko S gene, kuris yra atsakingas už prisijungimą prie žmogaus ląstelių. Ši padermė pirmą kartą JK buvo atrasta 2020 metų rugsėjo mėnesį. Iki šiol tas pats virusas buvo rastas 29 pasaulio šalyse.

Preliminarūs epidemiologiniai tyrimai rodo, kad B.1.1.7 padermė yra susijusi su padidėjusiu užkrečiamumu. Šiais metais nėra duomenų, kad ši padermė paveiktų ligos sunkumą ar vakcinų veiksmingumą.

Naujos viruso padermės teoriškai gali turėti galimybę greičiau plisti visuomenėje, sukeldamos lengvesnes ar sunkesnes ligos formas. Veislės taip pat gali būti sunkiau pastebimos atliekant diagnostinius tyrimus. Reikia stebėti, ar padermėse nėra atsparumo vaistams ir vakcinoms.

COVID-19 situacija Lietuvoje

Nuo gruodžio 16 dienos Lietuvoje dėl koronaviruso pandemijos galioja griežtesnis karantino režimas. Iš pradžių valdžia jį įvedė iki sausio 3 dienos, tačiau metų pradžioje jis buvo pratęstas iki sausio 31 dienos imtinai.

Koronaviruso atvejų skaičius nuo pandemijos pradžios viršijo 156 539 tūkst., iš viso mirė daugiau nei du tūkstančiai žmonių.

Lietuva jau gavo tris vakcinų nuo koronaviruso partijas iš "BioNTech" ir "Pfizer". Paskutinė atkeliavo sausio 4 dieną. Vakcinacija pradėta gruodžio pabaigoje. Pirmiausia skiepijamas medicinos personalas.

Tegai:
Lietuva, koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (1137)
Dar šia tema
"Mažiau tolerancijos". Ar kovodama su COVID-19 Lietuva netyčia nevirs policine valstybe
Politologas: po pandemijos Baltijos šalių laukia nauja masinė migracija
Sausio 22-oji

Kokia šiandien diena: sausio 22-osios šventės

(atnaujinta 21:32 2021.01.21)
Šią dieną 1260 metais prasidėjo prūsų ir vakarinių lietuvių sukilimas prieš vokiečių ordiną. Sukilimui vadovavo Herkus Mantas

Sausio 22 yra 22-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 343 dienos.

2021 metų sausio 22 dieną saulė saulė teka 08:27, leidžiasi 16:35, dienos ilgis — 8 val. 08 min.

Savo vardadienį šiandien švenčia Anastazas, Gaudentas, Vincentas, Aušrius, Skaistė, Džiugas, Vincas.

Sausio 22-oji Lietuvos istorijoje

1260 metais prasidėjo prūsų ir vakarinių lietuvių sukilimas prieš vokiečių ordiną. Sukilimui vadovavo Herkus Mantas.

1902 metais gimė Lietuvos operos solistė ir kamerinio liaudies dainų atlikimo puoselėtoja Vincė Jonuškaitė-Zaunienė-Leskaitienė. Mirė 1997 m.

1921 metais Kaune įsteigtas Karo muziejus.

1922 metais įsteigtas Klaipėdos muziejus.

1951 metais gimė poetas Kornelijus Platelis. 2014 — būdamas 88 metų mirė žinomas vitražistas Kazys Morkūnas.

Sausio 22-oji pasaulio istorijoje

1528 metais Anglija ir Prancūzija paskelbė karą Romos katalikų valdovui Karoliui V.

1561 metais gimė anglų filosofas, valstybės veikėjas Fransis Bakonas.

1775 metais gimė prancūzų fizikas ir matematikas, elektrodinamikos pradininkas Andrė Mari Amperas.

1788 metais gimė anglų poetas lordas Džordžas Gordonas Baironas.

1811 metais Napoleonas Bonapartas galutinai susipyko su Rusijos caru Aleksandru.

1840 metais pirmieji britų kolonistai išsilaipino Naujojoje Zelandijoje.

1901 metais valdžiusi šalį 63-ejus metus, mirė Anglijos karalienė Viktorija.

1995 metais sulaukusi 104 metų amžiaus, mirė Amerikos prezidento Džono Kenedžio mama Rouz Fitžerald Kenedi.

1997 metais Europos Komisija pareiškė, jog Europos Sąjunga greičiausiai nepriims naujų narių iki 2002 metų.

2007 metais būdamas 94 metų mirė katalikų kunigas ir vienas labiausiai Prancūzijoje gerbtų žmonių tėvas Pjeras, kuris išsižadėjo turtų, kad padėtų skurstantiesiems.

2011 metais Japonijos raketa su daugiau kaip 5 t kroviniu išskrido į Tarptautinę kosmoso stotį (TKS).

2011 metais Honkonge vykusiame aukcione už 5,6 mln. JAV dolerių (14,3 mln. litų) buvo parduota vyno kolekcija, kurią per gyvenimą surinko garsusis britų kompozitorius Endrius Loidas Veberis.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai
Žalioji arbata, archyvinė nuotrauka

Nurodytos keturios mitybos taisyklės ilgesniam gyvenimui

(atnaujinta 21:31 2021.01.21)
Mitybos specialisto teigimu, keturių taisyklių laikymasis padidina ilgo gyvenimo galimybes

VILNIUS, sausio 21 — Sputnik. Mitybos specialistas Markas Gilbertas pasikalbėjo su "Express" apie mitybos gaires, kurios gali pagerinti sveikatą ir prailginti gyvenimą.

Pirmasis žingsnis yra sumažinti bendrą kalorijų kiekį. Mažo kaloringumo dieta gali sulėtinti senėjimą ir apsaugoti nuo vėžio, diabeto ir Alzheimerio ligos, sakė ekspertas.

Ne mažiau svarbu yra vitamino D pusiausvyra organizme. Kaip paaiškino specialistas, šio vitamino kiekis organizme yra atvirkščiai proporcingas mirties rizikai.

"Vitaminas D yra glaudžiai susijęs su imunitetu ir padeda mūsų T ląstelių imuniniam atsakui", — paaiškino jis.

Gilbertas taip pat rekomendavo į dietą įtraukti uogas, nes jos gerina širdies būklę, stiprina imunitetą ir mažina kraujospūdį. Be to, uogos skatina normalią kraujotaką ir neleidžia kauptis cholesteroliui.

Norėdami sumažinti 2 tipo diabeto riziką, reguliariai gerkite žaliąją arbatą.

Visų keturių taisyklių laikymasis net per trumpą laiką žymiai pagerina bendrą žmogaus būklę, o ilgainiui tai žymiai padidina galimybę prailginti gyvenimą, apibendrino ekspertas.

Tegai:
sveikata, mityba
Temos:
Sveikas gyvenimo būdas — mityba, receptai
Dar šia tema
Ką daryti persivalgius ar apsinuodijus
Gydytoja įvardijo rytinius sveikatai pavojingus įpročius
Mokslininkai atrado naują vėžio susidarymo mechanizmą