Antrankiai ir plaktukas

Du Lietuvos piliečiai apkaltinti "šnipinėjimu Rusijos naudai"

(atnaujinta 18:16 2021.01.08)
Abu vyrai yra suimti, kol vyksta teismo procesas. Jiems gali grėsti laisvės atėmimas nuo 3 iki 15 metų

VILNIUS, sausio 8 — Sputnik. Klaipėdos apygardos teismui perduota baudžiamoji byla, kurioje du Lietuvos piliečiai kaltinami "šnipinėjimu Rusijos naudai", praneša Respublikos generalinės prokuratūros spaudos tarnyba.

Ataskaitoje pažymima, kad "nors kaltinamieji vienas su kitu nėra pažįstami ir jų vykdyta veikla skiriasi, ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia įtarti, kad į nusikalstamas veikas prieš Lietuvos valstybę juos įtraukė tas pats asmuo — Rusijos Federacijos Federalinės saugumo tarnybos Kaliningrado srities pasienio valdybos pareigūnas". Teigiama, kad jis prisistatė fiktyviu vardu ir laisvai kalbėjo lietuviškai.

Ikiteisminis tyrimas dėl galimo šnipinėjimo turėjo prasidėti gavus iš Valstybės saugumo departamento (VSD) medžiagą, surinktą pagal Žvalgybos įstatymą.

Tyrimo metu nustatyta, kad "2014 metais vienas Klaipėdos regiono gyventojas pateko į Rusijos žvalgybos įtaką". Neva vienas kaltinamasis 2016 metais viename iš socialinių tinklų sutiko tą patį Rusijos specialiųjų tarnybų atstovą.

Daroma prielaida, kad kaltinamieji galėjo pateikti kontaktinę informaciją Rusijos žvalgybos pareigūnui, taip pat slapta atlikti kitas informacijos rinkimo ir gautų duomenų perdavimo užduotis.

Abu vyrai buvo suimti kovo pradžioje. Šiuo metu jie yra areštinėje. Pažeidėjams gresia laisvės atėmimas nuo trejų iki penkiolikos metų.

Tegai:
šnipinėjimas, Rusija, Lietuva
Dar šia tema
Nyderlandai apkaltino du Rusijos diplomatus "šnipinėjimu"
Lenkijos specialiosios tarnybos bandė užverbuoti diplomatą ir kariškį iš Baltarusijos
Ignalinos AE išmontavimo darbai

Ignalinos AE išmontuota virš 7 tūkst tonų įrangos ir betono

(atnaujinta 10:54 2021.01.16)
Virš 7 tūkst. tonų (7 411 tonų) radioaktyviųjų atliekų apdorota ir išvežta kaip neradioaktyvios atliekos bei galės būti realizuota aukcionuose

VILNIUS, sausio 16 — Sputnik. Per praėjusius metus  Ignalinos atominėje elektrinėje  buvo išmontuota 4 212 tonų įrangos bei 3 579 tonų betono atliekų, rašoma įmonės pranešime.

Virš 7 tūkst. tonų (7 411 tonų) radioaktyviųjų atliekų apdorota ir išvežta kaip neradioaktyvios atliekos bei galės būti realizuota aukcionuose.

Pabrėžiama, kad per visą jėgainės eksploatavimo nutraukimo laikotarpį nuo 2010 metų buvo išmontuota beveik 64 tūkst. tonų (63 957 tonos) įrangos ir betono atliekų. Iki eksploatavimo nutraukimo pabaigos 2038 m. IAE liko išmontuoti 108 tūkst. tonų (108 009 tonos) įrangos.

2020 metais buvo atliekami didelės apimties 2-jo bloko turbinų salės išmontavimo darbai, išmontuota 97 proc. turbinų salės įrangos. Didžioji dalis išmontuotos įrangos praėjusi užterštumo radionuklidais patikrinimą parduodama aukcionuose kaip metalo laužas. Likusi dalis išmontuotos įrangos laikinai saugoma įmonės teritorijoje iki pervežimo galutiniam dėjimui į atliekynus.

Išmontavimo ir dezaktyvavimo darbai atliekami pagal nustatytą darbų grafiką IAE personalo jėgomis. Darbai finansuojami Tarptautinio Ignalinos eksploatavimo nutraukimo rėmimo fondo ir Ignalinos programos lėšomis.

IAE buvo vykdomi ir nebenaudojamų statinių griovimo darbai. 2020 metais IAE teritorijoje nugriauta 11 nebenaudojamų statinių, iš kurių pagal kategoriją 3 priskiriami ypatingiems statiniams, 7 – neypatingiems ir 1 nesudėtingiems. 2021 m. planuojama nugriauti dar 11 nebenaudojamų statinių.

Ignalinos AE demontavimas

Ignalinos atominė elektrinė buvo uždaryta 2009 metais Europos Sąjungos reikalavimu. Tada prasidėjo jos eksploatacijos nutraukimo darbai.

Daugelis ekspertų pažymėjo, kad elektrinės uždarymas paskatino staigų elektros energijos kainų šuolį respublikos gyventojams, taip pat pakenkė Lietuvos ekonomikos konkurencingumui.

Išmontavimo darbus planuojama baigti 2038 metais.

IAE eksploatavimo nutraukimą lydi korupcijos skandalai. Pastaraisiais metais Ignalinoje pasikeitė keli direktoriai, vienas iš jų yra susijęs su neteisėtu elektrinės turto pardavimu.

Tegai:
Ignalinos AE
Vakcinacija Kauno klinikose, archyvinė nuotrauka

Kauno klinikose prasidėjo revakcinacija nuo koronaviruso

(atnaujinta 11:27 2021.01.16)
Pabrėžiama, kad tie darbuotojai, kuriems koronaviruso infekcija buvo nustatyta po pirmosios vakcinos, dabar skiepijami nebus

VILNIUS, sausio 16 — Sputnik. Kauno klinikose šį sekmadienį prasidės darbuotojų revakcinacija nuo COVID-19, pranešė Kauno klinikos Facebook

"Jau šį sekmadienį Kauno klinikose prasidės revakcinacija COVID–19 vakcina ir bus tęsiama atitinkamai tiems darbuotojams, kuriems po pirmojo skiepo jau praėjo trys savaitės", – rašoma Kauno klinikų pranešime.

Pabrėžiama, kad tie darbuotojai, kuriems koronaviruso infekcija buvo nustatyta po pirmosios vakcinos, dabar skiepijami nebus.

"Jiems revakcinacija atidedama ir bus atliekama po 90 dienų nuo COVID–19 infekcijos nustatymo", – sako klinikų atstovai.

Pranešama, po pirmojo skiepo infekcija užsikrėtė septyni darbuotojai.

Vakcinavimo prioritetines gyventojų grupes tvirtina sveikatos apsaugos ministras savo įsakymu. Pirmieji sąraše yra medikai, savanoriai, dalyvaujantys valdant pandemiją ligoninėse, mobiliųjų punktų ir karščiavimo klinikų darbuotojai, slaugos įstaigų pacientai ir darbuotojai.

Šių metų antrąjį ir trečiąjį ketvirtį numatyta skiepyti ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ir specialiųjų poreikių asmenų ugdymo įstaigų specialistus. Priklausomai nuo aplinkybių sąrašas gali būti koreguojamas,

Koronavirusas — mitai ir tiesa
© Sputnik
Koronavirusas — mitai ir tiesa
Tegai:
Kauno klinikos, vakcinacija
Temos:
Vaistų ir vakcinos nuo COVID-19 sukūrimas
Dar šia tema
PSO įvertino vakcinų nuo COVID-19 veiksmingumą naujoms padermėms
Lietuva apkaltino "Sputnik Lietuvą" "klaidinga informacija" apie vakcinas nuo COVID-19
Rusijoje svarstoma galimybė sukurti vienkomponentę COVID-19 vakciną
Teks pakentėti: Lietuva gaus perpus mažiau vakcinų nuo COVID-19 dozių
Rusijoje prasideda masinė vakcinacija nuo COVID-19
Astravo AE

"Kompromisų negali būti": Šimonytė dėl Astravo AE kreipėsi į EK pirmininkę

(atnaujinta 13:51 2021.01.16)
Premjerė laišku kreipėsi į Europos Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen ir vykdomąjį pirmininkės pavaduotoją Valdį Dombrovskį dėl "Astravo atominės elektrinės keliamų grėsmių"

VILNIUS, sausio 16 — Sputnik. Laiške premjerė pabrėžė, kad Baltarusija neįgyvendino ES patvirtintų branduolinės saugos rekomendacijų, todėl elektrinė yra nesaugi ir negali pradėti veikti, teigiama Vyriausybės kanceliarijos pranešime.

Šimonytė taip pat paragino ES neskirstyti šių rekomendacijų į svarbias ir mažiau svarbias, nes klaidos ar nelaimės atveju pasekmės būtų dramatiškos.

"Branduolinės saugos klausimu kompromisų negali būti, todėl svarbu įgyvendinti visas be išimties rekomendacijas. Negalime milijonų žmonių sveikatos ir gyvybės aukoti vardan politinių kompromisų su režimu, kurį Europos Sąjunga pripažįsta kaip neteisėtą", – sako Šimonytė.

Premjerė atkreipia dėmesį, kad Baltarusijos pusė gali siekti pasinaudoti rekomendacijomis paskelbdama, kad elektrinė yra saugi, todėl ES ekspertų vizitai turi vykti ir ateityje.

Laiške ministrė pirmininkė prašo išnagrinėti galimas priemones neleisti elektrai iš nesaugių branduolinių jėgainių patekti į ES.

"Tikiuosi, kad Europa Komisija šį sprendimą įgyvendins pilna apimtimi ir laiku, o jos pastangos bus nukreiptos į tai, kaip tai padaryti, o ne, ar tai galima padaryti", – teigė premjerė.

Vyriausybės vadovė taip pat informavo apie tai, kad Lietuva sieks peržiūrėti ankstesnės Vyriausybės sutartą elektros prekybos su trečiosiomis šalimis metodologiją. Metodologija turėtų įsigalioti tik po to, kai bus patvirtinta veikianti kilmės garantijų sistema. 

Anksčiau Baltarusijos energetikos ministerija pranešė, kad pirmasis Astravo AE blokas jau veikia 100 proc. pajėgumu.

Kaip teigia Energetikos ministerijos spaudos tarnyba, šiuo metu bloke atliekami statiniai ir dinaminiai testai, o juos atlikus per 15 parų bus atlikti galutiniai sistemų ir įrangos testavimo darbai blokui veikiant visu pajėgumu.

Be to, pranešama, kad ENSREG atstovų vizitas į Astravo AE planuojamas savaitę po vasario 8 dienos.

Tegai:
Ingrida Šimonytė, Astravo AE
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos