Vilnius

Apklausa rodo, kad per antrą karantiną būsto kainų lūkesčiai nemažėja

(atnaujinta 11:58 2021.01.10)
Daugiau nei pusė apklaustų šalies gyventojų mano, jog būsto kaina per artimiausius dvylika mėnesių padidės

VILNIUS, sausio 9 — Sputnik. Lūkesčiai dėl būsto kainų Lietuvoje gruodžio pradžioje, kai dar nebuvo sugriežtinti antrojo karantino ribojimai, buvo istoriškai dideli, rašo SEB banko spaudos tarnyba. 

Vilniaus regione gyventojų, teigusių, kad gyvenamojo nekilnojamojo turto kaina didės per ateinančius dvylika mėnesių, buvo ypač daug — net 70 procentų.

Panašu, kad gyventojai prisimena, jog per pirmą karantiną būsto kainos išvengė korekcijos, todėl nėra linkę taip pesimistiškai galvoti apie būsto kainas kaip pavasarį. Tiesa, užsitęsus prastai epidemiologinei padėčiai šalyje ir ilgiau, negu tikimasi, užsilikus griežtiems karantino ribojimams, gyventojų lūkesčiai kitų metų pirmą ketvirtį turėtų būti prastesni.

Atlikta apklausa rodo, kad 54 proc. apklaustų šalies gyventojų mano, jog būsto kaina per artimiausius dvylika mėnesių padidės, 12 proc. prognozuoja, kad būstas pigs, 24 proc. nesitiki pokyčių, o likę 10 proc. šiuo klausimu neturi nuomonės.

Lūkesčių dugnas buvo pasiektas kovo mėnesį, kai tik 19 proc. apklaustųjų galvojo, kad būstas per metus brangs, o net 40 proc. respondentų manė, kad būstas pigs.

Gruodį net 70 proc. Vilniaus regiono gyventojų teigė, kad Lietuvoje per ateinančius metus būsto kaina padidės, ir tik 9 proc. manė, kad ji mažės.

Tuo tarpu Kauno regione gyventojų lūkesčiai per ketvirtį nepasikeitė — 45 proc. apklaustųjų manė, kad būsto kaina per ateinančius metus didės. Prieš metus taip galvojo 56 proc. regiono gyventojų.

Tegai:
apklausa, būstas, karantinas, koronavirusas, Lietuva
Dar šia tema
Lietuvos finansų įstaigos prognozuoja dėl verslo nemokumo nuostolių padidėjimą
Patarta, kaip atsikratyti streso dėl pinigų
Tyrimas parodė, kaip pandemija koreguoja gyventojų lūkesčius dėl būsto kainų augimo
Plikledis

Atskleista, kokių orų tikėtis per ateinančias 10 dienų

(atnaujinta 11:34 2021.01.21)
Tikėtina, kad savaitgalį ir kitą savaitę šalies gyventojai sulauks ne vieno pietinio ciklono su lietumi, šlapdriba ir sniegu

VILNIUS, sausio 21 — Sputnik. Į Lietuvą plūsta ir artimiausiu metu plūs šiam metų laikui labai šilta oro masė.

"Iš dalies tokį atšilimą lemia Šiaurės jūroje esantis labai galingas ciklonas, kuris lyg konvejeris neša šiltą orą iš pietvakarių. Lietuvoje atlydys, bet šalia kitas pavojingas reiškinys — naktimis vis susiformuosiantis plikledis. Gerai bent jau tai, kad nebus labai niūru ir dažnai pasirodys saulė", — rašo "Orai ir klimatas Lietuvoje" savo Facebook paskyroje.

Prognozuojama, kad orai bus itin nepastovūs.

Tikėtina, kad savaitgalį ir kitą savaitę šalies gyventojai sulauks ne vieno pietinio ciklono su lietumi, šlapdriba ir sniegu.

Pabrėžiama, kad pietiniai ciklonai dažnai pateikia staigmenų, todėl prognozės gali dažnai keistis. Tuo tarpu, stiprių šalčių artimiausias 10 dienų nenusimato.

Tegai:
orai, Lietuva
Dar šia tema
Lietuvoje valandinis elektros suvartojimas buvo didžiausias per 29 metus
Šaltis po savaitgalio iš Lietuvos dar nesitrauks
Visoje Lietuvoje fiksuojamas padidėjęs oro užterštumas
Neris Vilniuje

Neries upėje pakilo vandens lygis

(atnaujinta 12:07 2021.01.21)
Pabrėžiama, kad šiandien ryte toje pačioje vietoje vandens lygis pakilo iki 377 cm

VILNIUS, sausio 21 — Sputnik. Vilniuje, Neries upėje, užfiksuotas kylantis upės vandens lygis, teigiama Hidrometeorologijos tarnybos Facebook puslapyje.

Elektros perdavimo linijos, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

Pranešime teigiama, kad trečiadienį vandens lygis buvo 357 cm, retas ižas ir priekrantės ledas.

Pabrėžiama, kad šiandien ryte toje pačioje vietoje vandens lygis pakilo iki 377 cm. Tuo pačiu pažymima, kad vandens lygis per dvi paras pakilo 185 cm.

Pažymima, kad sausio mėnesio aukščiausia daugiametė reikšmė yra 505 cm. 

Tegai:
vandens lygis, Neris
Dar šia tema
Vairuotojai įspėjami: eismo sąlygas sunkina slidi kelio danga
Žiema tikrai įsibėgėja: sekmadienio naktį numatomas stiprus šaltis
Nord Stream-2

Vokietijos užsienio reikalų ministras patikslino Berlyno poziciją dėl "Nord Stream-2"

(atnaujinta 11:56 2021.01.21)
Jis pažymėjo, kad supranta kai kurių bendrovių sprendimą pasitraukti iš projekto dėl gresiančių sankcijų

VILNIUS, sausio 21 — Sputnik. Vokietijos užsienio reikalų ministras Heikas Masas atmetė ekstrateritorines sankcijas "Nord Stream-2", pažadėjo, kad apie jas bus diskutuojama su naująja JAV administracija, ir teigė, kad per kelias ateinančias savaites ir mėnesius bus galima spręsti apie daugelio bendrovių pasitraukimo iš projekto pasekmes, praneša RIA Novosti.

"Mūsų vizijoje šios sankcijos, kurios yra ekstrateritorinės, yra neteisingos. Anksčiau apie tai kalbėdavome vėl ir vėl", — sakė jis.

Jis teigė, kad sankcijų tema bus aptarta su naująja JAV administracija.

Elektros perdavimo  linijos
© Sputnik / Руслан Шамуков

"Mes kalbėsime apie tai tarpusavyje — ir tai yra skirtumas su ankstesne vyriausybe. Tada mes apie viską sužinojome tik iš žiniasklaidos ir nediskutavome tarpusavyje", — sakė Vokietijos užsienio reikalų ministras.

Masas dar negalėjo įvardyti datų galimoms konsultacijoms su JAV valdžios institucijomis.

Jis pažymėjo, kad supranta kai kurių bendrovių sprendimą pasitraukti iš projekto dėl gresiančių sankcijų.

Apie šių įvykių įtaką "Nord Stream-2" paleidimui Masas kalbėjo santūriai: "Ar jis bus, bus nuspręsta artimiausiomis savaitėmis ir mėnesiais. Dabar to niekas negali pasakyti iš anksto".

"Nord Stream-2" projektu numatoma nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją nutiesti dvi dujotiekio, kurio bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, linijas. Šiam projektui aktyviai priešinasi JAV, siekiančios tiekti savo suskystintas gamtines dujas ES, taip pat nemažai Europos šalių.

Sausio 1 dieną JAV Senatas balsavo už gynybos biudžetą 2021 metams. Dokumente, be kita ko, numatyta išplėsti sankcijas prieš "Nord Stream-2".

Gruodžio mėnesį Vokietijos vandenyse buvo baigta statyti 2,6 kilometro ilgio dujotiekio atkarpa. Dabar būtina pakloti atkarpą Danijos vandenyse, remiantis preliminariais žiniasklaidos vertinimais, jos ilgis sieks apie 150 kilometrų.

Dėl naujų JAV apribojimų Norvegijos bendrovė "Det Norske Veritas — Germanischer Lloyd" (DNV GL), Šveicarijos bendrovė "Zurich Insurance" ir Danijos bendrovė "Ramboll" atsisakė bendradarbiauti su "Nord Stream-2".

Tegai:
Nord Stream-2, Vokietija
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba