Pratybos Pabradės mieste

Krašto apsaugos ministerija pasirašė susitarimus dėl trijų karinių stovyklų statybos

(atnaujinta 23:35 2021.01.09)
Bendra visų sutarčių vertė siekia maždaug 168 milijonus eurų. Į stovyklas galima sutalpinti apie tris tūkstančius kariškių

VILNIUS, sausio 9 — Sputnik. Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pasirašė sutartis dėl trijų karinių stovyklų statybos Šiaulių, Vilniaus ir Šilalės rajonuose, praneša ministerijos spaudos tarnyba.

Viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystės sutartys buvo sudarytos su bendrovėmis "Salvinta" ir "Partnerystės projektai keturi". Tai pirmas kartas, kai karinės infrastruktūros objektai bus plėtojami tokiu būdu. Kaip pabrėžta, šis požiūris buvo pasirinktas ne tik dėl privačiojo sektoriaus galimybių vienu metu plėtoti kelis didelio masto projektus, bet ir dėl didelių investicijų į ginklų modernizavimą ir naujų gynybos sistemų įsigijimą.

Įmonė "Salvinta" pastatys karines stovyklas dviem Lietuvos kariuomenės daliniams: motorizuotų šautuvų brigados "Geležinis Vilkas" kunigaikščio Vaidoto motorizuotasis šaulių batalionas bus dislokuotas Rokantiškių kaime, Vilniaus rajone, o generolo Motiejaus artilerijos bataliono infrastruktūra atsiras Šilalės regiono Pajūrio mieste.

"Partnerystės projektai keturi" spręs Šiaulių infrastruktūrą. Ten įsikurs kunigaikščio Margirio pėstininkų batalionas.

Bendra visų sutarčių vertė yra maždaug 168 milijonai eurų. Dėl pasirinkto partnerystės modelio Krašto apsaugos ministerija galės vienodai paskirstyti dideles statybų išlaidas per 12 su puse metų nuo naujos infrastruktūros sukūrimo ir paleidimo.

Kiekviename naujame kariniame miestelyje bus kareivinės, būstinė, valgyklos, sporto ir laisvalaikio įstaigos, medicinos centrai, remonto dirbtuvės ir visa kita reikalinga infrastruktūra. Iš viso juose gali būti apgyvendinta apie tris tūkstančius karių.

Tegai:
Krašto apsaugos ministerija
Dar šia tema
Kitais metais NATO karinės pajėgos toliau patruliuos Lietuvos oro erdvėje
Generalinė prokuratūra prašo iš įmonių išieškoti pinigus už greituosius testus
Lietuvos karinio jūrų laivyno laivai

Lietuva perdavė Baltijos jūrų eskadrilės vadovavimą Latvijai

(atnaujinta 09:51 2021.01.21)
Šiais metais perdavimo ceremonija turėjo vykti nuotoliniu būdu dėl pasaulinės padėties dėl koronaviruso pandemijos

VILNIUS, sausio 21 — Sputnik. Baltijos jūros eskadrilės vadas "Baltron", Lietuvos karinių jūrų pajėgų vadas Andrius Širvys perdavė vadovavimą Latvijos karinių jūrų pajėgų karininkui Kristui Kristlibui, praneša Lietuvos krašto apsaugos ministerijos spaudos tarnyba.

Šiemet ceremonija vyko nuotoliniu būdu. Karinių jūrų pajėgų vadas kapitonas Giedrius Premeneckas pažymėjo, kad, nepaisant pandemijos, apribojimų ir iššūkių, "Baltron" sėkmingai dalyvavo tarptautinėse pratybose "Dynamic Move", "US BALTOPS" ir "SQUADEX".

Sausio 19 dieną, pasibaigus Baltijos jūrų eskadros "Baltron" vado kadencijai, Andrius Širvys perdavė komandą Latvijos karinio jūrų laivyno karininkui Kristui Kristlibui.

Nuo 1998 metų Lietuva, Latvija ir Estija, padedamos Vakarų šalių, pradėjo kurti bendras jūrų pajėgas, kurios vykdytų nesprogusių šaudmenų šalinimo operacijas Baltijos jūroje ir parengtų laivus bei štabo karininkus NATO operacijoms. 1998 metų rugpjūčio 28 dieną Taline atidarytas "Baltron" eskadras veikia remdamasis metiniais personalo mokymo ir dalyvavimo tarptautinėse pratybose planais, taip pat dalyvauja ieškant ir šalinant minas ir nesprogusius ginklus, likusius Baltijos jūros dugne nuo Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų.

Nuo 2014 metų Estija sustabdė savo dalyvavimą Baltijos laivyne, tačiau ir toliau dalyvauja bendrose pratybose su "Baltron".

Tegai:
Latvija, Lietuva, Baltijos šalys
Vakcina

SAM praneša, kad savivaldybėse skiriasi vakcinacijos pažanga

(atnaujinta 09:08 2021.01.21)
Pabrėžiama, kad savivaldybėms pristatomi COVID-19 vakcinos kiekiai priklauso nuo iš anksto pateikto vakcinų dozių poreikio, prieš kiekvienos siuntos pristatymą

VILNIUS, sausio 21 — Sputnik. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša, kad kiekviena iš savivaldybių, įvertinusi savo technines, žmogiškųjų išteklių, prioritetinių grupių dydžių bei kitas aplinkybes, vakcinavimo procesą organizuoja, kad šis atitiktų konkrečios savivaldybės poreikius.

"Savivaldybėms pristatomi COVID-19 vakcinos kiekiai priklauso nuo iš anksto pateikto vakcinų dozių poreikio, prieš kiekvienos siuntos pristatymą. Minėtus vakcinų poreikius savivaldybės sudaro vadovaujantis ministro įsakymu dėl prioritetinių grupių", — teigiama pranešime.

Pabrėžiama, kad kai kuriose savivaldybėse konkrečios prioritetinės grupės vakcinacija prasideda anksčiau nei likusioje respublikos dalyje.

SAM pranešime teigiama, jog taip yra dėl to, kad vakcinavimo dieną, atlikus antikūnų testą, paaiškėja, kad atėjusieji skiepytis jau yra persirgę koronavirusu arba numatytą vakcinavimo dieną asmuo negali atvykti. Tuo pačiu numatytą vakcinavimo dieną asmuo atsisako skiepytis.

Pažymima, kad savivaldybių sudaromų rezervinių asmenų sąrašai (pagal prioritetines grupes) yra skirtingos apimties, taip pat skiriasi savivaldybių gyventojų skaičius ir konkrečios prioritetinės grupės tam tikroje savivaldybėje dydis.

Praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 1 232 nauji COVID-19 atvejai, mirė 16 žmonių. Iš viso registruota 172 060 šios infekcinės ligos atvejų, 110 451 asmuo pasveiko, 57 823 — tebeserga. Mirė 2 514 žmonių.

Vakcinacija šalyje prasidėjo gruodžio pabaigoje. Pirmiausia skiepai buvo skirti medicinos darbuotojams. Naujausiais duomenimis, nuo viruso paskiepyti 47 498 Lietuvos gyventojai.

Tegai:
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), Lietuva, vakcinacija, vakcina
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Lietuvos vyriausybė sušvelnino sugriežtintas karantino taisykles
Tiсhanovskaja paprašė ES pagalbos dėl baltarusių vakcinacijos nuo COVID-19