Lietuva gavo daugiau nei 25 000 vakcinos nuo COVID-19 dozių
(atnaujinta 13:46 2021.01.12)
Iš viso respublika gavo daugiau nei 66 tūkst. dozių. Pažymima, kad ketvirtoji partija pasirodė pirmadienįVILNIUS, sausio 12 — Sputnik. Lietuva gavo 25 740 koronaviruso vakcinos dozių, kurias sukūrė farmacijos kompanijos "BioNTech" ir "Pfizer". Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos spaudos tarnybos, tai yra ketvirtoji partija, patekusi į respubliką.
Krovinys atvyko pirmadienį lėktuvu iš Vokietijos. Iš viso Lietuva gavo daugiau nei 66 tūkst. dozių.
"BioNTech" ir "Pfizer" vakcina tapo pirmąja vakcina, patvirtinta Europos Sąjungoje. Vienas asmuo turėtų būti skiepijamas dviem dozėmis trijų savaičių intervalu.
Pirmoji vakcinos partija į Lietuvą atkeliavo gruodžio pabaigoje. Kitą dieną prasidėjo skiepai. Pirmiausia skiepijamas medicinos personalas.
Anksčiau Sveikatos apsaugos ministerijos vadovas Arūnas Dulkys sakė, kad į šalį per tris mėnesius kas savaitę bus pristatoma 20 475 vakcinos dozės, tačiau atsargų kiekis gali būti dar tikslinamas.
Lietuvoje iš viso nustatyta daugiau kaip 160 tūkstančių koronaviruso atvejų, mirė, 2 232 žmonės.
Karantinas šalyje galioja iki sausio 31 dienos. Numatytas priemones planuojama peržiūrėti sausio 17 dieną.
Skandalas Šilalėje
Anksčiau Šilalėje kilo skandalas dėl to, kad "Ambulanso" vadovas ir jo šeima kartu su greitosios medicinos pagalbos darbuotojais buvo paskiepyti nuo COVID-19.
Pasak mero pavaduotojo Tado Bartkaus, nei slaugytoja, nei kas nors kitas nekontroliavo darbuotojų, kuriuos reikėtų skiepyti, sąrašo, tačiau "tiesiog atliko paskirtą darbą", neva todėl "Ambulanso" vadovas Ričardas Ūselis ir jo šeima tyliai pasiskiepijo ne eilės tvarka.
Gavusi institucijos paaiškinimą, ministerija jį įvertins ir pateiks svarstyti Šilalės rajono savivaldybei. Atsižvelgiant į gautą informaciją, atsakymas taip pat gali būti siunčiamas teisėsaugos institucijoms.
Prezidentas Gitanas Nausėda paragino kovoti su nepotizmu ir korupcija skiepijant. Jis mano, kad reikia rasti tinkamą pusiausvyrą tarp decentralizuoto skiepijimo ir kontrolės mechanizmo sukūrimo.
Į gelbėjimo darbus ugniagesiai vakar skubėjo šimtus kartų
(atnaujinta 12:00 2021.01.28)
Ugniagesiai gelbėtojai vyko šalinti ant važiuojamosios kelio dalies ir ant automobilių užgriuvusius medžius, nukėlė juos nuo pastatų ir elektros laidųVILNIUS, sausio 28 — Sputnik. Trečiadienį Lietuvos ugniagesiai gelbėtojai atliko 242 gelbėjimo darbus, iš jų 203 kartus vyko šalinti ant važiuojamosios kelio dalies, pastatų, automobilių ir elektros laidų užvirtusių medžių ir jų šakų, praneša spaudos tarnyba.
Daugiausia tokių įvykių buvo Vilniaus apskrityje — 62, Kauno — 54, Alytaus — 41, Utenos — 27, Panevėžio — 14, Marijampolės — 5.
©
Sputnik / Владислав Адамовский
Ugniagesiai gelbėtojai 174 kartus vyko šalinti ant važiuojamosios kelio dalies nuvirtusių medžių, dar 25 kartus — ant automobilių užgriuvusius medžius, 4 kartus juos nukėlė nuo pastatų ir elektros laidų.
Ryte buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, Žaliųjų ežerų gatvėje, medis nuvirto ant maršrutinio autobuso. Ugniagesiams teko skubiai jį nukelti ir supjaustyti.
Ugniagesiai gelbėtojai vakar ne kartą skubėjo ir iš pusnių traukti specialiųjų tarnybų automobilių. Greitosios medicinos pagalbos automobiliai užklimpo Prienų rajono Balbieriškio seniūnijoje, Kupiškio rajono Alizavos miestelyje ir kt.
Ugniagesiai ne tik traukė iš pusnynų medikų automobilius, bet ir padėjo išnešti ligonius ir įkelti juos į automobilius. Kazlų Rūdos savivaldybėje, Ąžuolų Būdos kaime, jiems teko talkinti policijos pareigūnams, ištraukiant užklimpusį jų automobilį.
Nuo šios savaitės pradžios Lietuvoje vyrauja gausus sniegas. Vakar apie 14 tūkstančių namų liko be elektros, nes sniegas nutraukė laidus.
Kaune, tilto statybų aikštelėje, įvyko nelaimė: vienas žmogus žuvo, dar 4 sužeisti
(atnaujinta 11:17 2021.01.28)
Visi darbai aikštelėje sustabdyti, nelaimei tirti bendrovėje sudaroma speciali darbo grupė, kuri įvertins visas įvykio aplinkybesVILNIUS, sausio 28 — Sputnik. Kaune, tilto per Nerį statybų aikštelėje, įvyko nelaimė — griuvus tilto konstrukcijai žuvo žmogus.
Incidentas įvyko trečiadienį, apie 14:08, Islandijos plente. Kaip praneša Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, statybos aikštelėje buvo nukritę metaliniai pastoliai, ant vyro buvo užkritusi slankiojanti metalinė sija. Vyrui konstatuota mirtis.
Įvykio metu nukentėjo 4 asmenys, vieną iš jų ugniagesiai gelbėtojai nukėlė nuo pastolių ir perdavė GMP medikams. Du žmonės sunkios būklės ir vienas lengvai sužeistas išvežti į gydymo įstaigą. Ketvirtam vyrui suteikta medicininė pagalba vietoje.
Bendrovė "Kauno tiltai" pareiškė užuojautą žuvusio kolegos šeimai. Bendrovė taip pat informuoja, kad trys darbuotojai, sužeisti per įvykusią nelaimę Kaune, po gydytojų apžiūros išleisti gydytis namo.
Nelaimei tirti bendrovėje sudaroma speciali darbo grupė, kuri įvertins visas įvykio aplinkybes. Visi darbai aikštelėje sustabdyti.
Policijos pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 176 str. 1 d.
ETPA patvirtino Rusijos delegacijos įgaliojimus
(atnaujinta 12:35 2021.01.28)
Sausio 25 dieną, atidarant žiemos asamblėjos sesiją, Ukrainos delegacijos vadovė Marija Mezenceva pasiūlė užginčyti Rusijos delegacijos įgaliojimusVILNIUS, sausio 28 — Sputnik. Europos Tarybos parlamentinė asamblėja (ETPA) priėmė rezoliuciją, kuria patvirtinamos Rusijos delegacijos galios.
Už rezoliuciją balsavo 107 parlamentarai, prieš — 36, susilaikė 24 parlamentarai. Transliacija vyko ETPA svetainėje.
Rengiant rezoliucijos į projektą buvo įtrauktos 11 pataisos, įskaitant pasiūlymą nepatvirtinti delegacijos įgaliojimų ir pasiūlymą atidėti klausimo svarstymą birželio sesijai. Parlamentarai balsavo prieš abu pakeitimus.
Pirmąją sesijos dieną, sausio 25 dieną, Ukrainos delegacijos vadovė Marija Mezenceva pasiūlė iš esmės ginčyti Rusijos delegacijos įgaliojimus. Po jos pareiškimo dėl darbo tvarkos taisyklių buvo balsuojama, todėl dauguma palaikė Ukrainos atstovės idėją užginčyti delegacijos įgaliojimus pagal organizacijos taisyklių 8 straipsnį — 38 parlamentarai iš penkių skirtingų nacionalinių delegacijos balsavo už.
Rusijos parlamentarai ne kartą pareiškė, kad jų teisių ribojimas yra nepriimtinas, ir jei asamblėja palaikys šį sprendimą, jie paliks aikštelę.
Antradienį Asamblėjos profilio komitetas rekomendavo ratifikuoti rusų įgaliojimus.
Maskvos ir Strasbūro santykiai jau išgyveno krizę. 2014 metų balandžio mėnesį delegacijai buvo atimta balsavimo teisė dėl įvykių Ukrainoje ir Krymo grąžinimo Rusijai.
2015 metais ETPA du kartus svarstė Rusijos delegacijos įgaliojimų atkūrimo klausimą, tačiau tada sankcijos buvo tik sugriežtintos.
Reaguodama į tai, Maskva atsisakė dirbti tokiomis sąlygomis ir 2016–2018 metais dėl Strasbūre tvyrančių antirusiškų nuotaikų nesiuntė prašymo patvirtinti savo įgaliojimų ir nustojo mokėti įnašą į Europos Tarybos biudžetą.
2019 metų birželio mėnesį ETPA atkūrė delegacijos teises, o Rusijos parlamentarai grįžo prie visapusiško darbo Asamblėjoje. Paskutinį kartą Rusijos atstovų įgaliojimų klausimas buvo iškeltas 2020 metų sausį, prieš tai — 2019 metų birželio mėnesį.
Tegai: