Sausio 13-oji

Kokia šiandien diena: sausio 13-osios šventės

(atnaujinta 23:07 2021.01.12)
1991 metų sausio 13-osios naktį prie Vilniaus televizijos bokšto įvyko ginkluotas susirėmimas

Sausio 13 yra 13-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 352 dienos.

2021 metų sausio 13 dieną saulė saulė teka 08:36, leidžiasi 16:19, dienos ilgis — 7 val. 43 min.

Savo vardadienį šiandien švenčia Dargaudas, Gilvydė, Iveta, Raimonda, Veronika, Vidmantas, Hiliaras.

Laisvės gynėjų diena

1991 metų sausio 13 dienos naktį prie Vilniaus televizijos bokšto įvyko ginkluotas susirėmimas. Anot Lietuvos valdžios, jį pradėjo sovietų kariai. Lietuvos prokuratūra iki šiol nepagrįstai tvirtina tai. Susidūrimų metu šalia Vilniaus televizijos bokšto žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti.

Per šį įvykį buvo nemažai aukų: apie 700 žmonių sužeisti, 14 žuvo. Tai — Loreta Asanavičiūtė, Virginijus Druskis, Darius Gerbutavičius, Rolandas Jankauskas, Rimantas Juknevičius, Alvydas Kanapinskas, Algimantas Petras Kavoliukas, Vidas Maciulevičius, Titas Masiulis, Alvydas Matulka, Apolinaras Juozas Povilaitis, Ignas Šimulionis, Vytautas Vaitkus, Vytautas Koncevičius.

Sausio 13-oji Lietuvos istorijoje

1831 metais gimė kunigas, švietėjas, knygnešys, poeto Antano Strazdo biografas Jonas Katelė. Mirė 1908 m.

1855 metais mirė žymus spaustuvininkas, Klaipėdos spaudos pradininkas, pirmojo lietuviško laikraščio "Lietuvininkų prietelis" steigėjas bei leidėjas Frydrichas Vilhelmas Horchas. Gimė 1778 m. Karaliaučiuje.

1880 metais gimė Jonas Krikščiūnas-Jovaras, poetas, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas. Mirė 1967 m.

1892 metais Rokiškio rajone gimė Lietuvos fiziologijos mokslo pradininkas, akademikas Vladas Lašas. Mirė 1966 m. Kaune.

1900 metais gimė Juozas Katinas, dramaturgas, poetas, kunigas. Mirė 1985 m.

1943 metais Utenoj gimė biochemikas, Vilniaus universiteto (VU) profesorius ir rektorius Benediktas Juodka.

1947 metais gimė poetas, vertėjas, eseistas Jurgis Kunčinas. Mirė 2002 m.

1991 metais naktį prie Vilniaus televizijos bokšto įvyko ginkluotas susirėmimas. Tąkart žuvo 14 ir buvo sužeista daugiau kaip 600 žmonių.

2008 metais dainininkės Rūtos Ščiogolevaitės ir šokėjo Deivydo Meškausko pora susilaukė pirmagimio sūnaus.

2010 metais sulaukęs 89-erių metų amžiaus, mirė lietuvių išeivijos dailininkas, tapytojas ir knygų iliustratorius, pedagogas bei lietuvių bendruomenės išeivijoje veikėjas Pranas Lapė. Gimė 1921 m.

Sausio 13-oji pasaulio istorijoje

1785 metais Džonas Volteris išspausdino ir išleido į apyvartą pirmąjį laikraščio "London Times" numerį.

1854 metais Entonis Fosas užpatentavo akordeoną.

1888 metais Vašingtone įsikūrė Nacionalinės Geografijos Bendrija (National Geographic Society).

1893 metais įkurta Didžiosios Britanijos leiboristų partija.

1908 metais prancūzų pilotas Henris Farmanas buvo pirmasis Europoje lakūnas, apskridęs aplink pasaulį.

1915 metais žemės drebėjimo aukomis Italijoje tapo 30 000 žmonių.

1930 metais pasirodė pirmasis "Mickey Mouse" komiksas.

1941 metais mirė airių rašytojas Džeimsas Džoisas.

1962 metais Paryžiuje buvo pristatytos Yvo Sen Lorano nailoninės pėdkelnės.

1964 metais Karolis Voityla, būsimasis popiežius Jonas Paulius II-asis, tapo Krokuvos arkivyskupu.

1976 metais Didžioji Britanija kreipėsi į Tarptautinį valiutos fondą, prašydama beveik 1 mlrd. svarų paskolos.

1989 metais kompiuteriai Didžiojoje Britanijoje buvo masiškai pažeisti "Penktadienio, 13-tosios" viruso.

1996 metais Bosnijoje vyko masiniai susirėmimai tarp kroatų ir musulmonų.

1999 metais beveik 2 mln. maldininkų Mekoje (Saudo Arabija) paminėjo Visagalybės naktį, per kurią 610 metais pranašui Mahometui buvo apreikštas Koranas.

1999 metais legendinis NBA krepšininkas Maiklas Džordanas pareiškė paliekąs komandą "Chicago Bulls".

2011 metais Ramiojo vandenyno pietuose ties Naujosios Kaledonijos salomis įvyko 7,3 balo žemės drebėjimas.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai (196)
Vakcinacija nuo COVID-19

Gydytojas pasakė, kam dažniau pasireiškia pašaliniai poveikiai po vakcinos

(atnaujinta 15:17 2021.01.26)
Nacionalinio vėžio instituto specialisto teigimu, revakcinacijos nuo COVID-19 metu aktyvinamas atminties imuninis atsakas, o jo išraiška ir yra įvairaus intensyvumo į gripą panašūs simptomai

VILNIUS, sausio 26 — Sputnik. Nacionalinio vėžio instituto gydytojas Marius Strioga savo Facebook paskyroje paaiškino, kuriems žmonėms dažniau pasireiškia pašaliniai poveikiai po vakcinos nuo COVID-19.

Gydytojas atkreipė dėmesį į tai, jog daugelis žmonių nerimauja dėl pašalinių poveikių po antro skiepo: aukšta temperatūra, dideli galvos, rankos, sąnarių skausmai, padidėję kaklo, pažastų limfmazgiai, ir klausia, ar yra koks protingas paaiškinimas, kodėl tiek daug pašalinių reiškinių, ir ar galima kokia nors premedikacija.

Mariaus Striogos teigimu, agresyvesni šalutiniai poveikiai būdingesni jausnesniems žmonėms.

Gydytojas papasakojo, jog vakcinos viengrandė mRNR molekulė yra ne tik viruso S baltymą koduojantis fragmentas — ji gali veikti ir kaip stiprus imuninis adjuvantas.

"Ją (vakcinos molekulę — Sputnik) atpažįsta imuninės sistemos ląstelių (pagrinde dendritinių ląstelių, makrogagų ir kt.) endosomų TLR7/8 receptoriai, citoplazminiai RIG receptoriai, kurie atpažįsta įvairias svetimas viengrandes RNR molekules. Todėl tiek po pirmos, tiek ir po antros vakcinos dozės gali vystytis audringa lokali ir sisteminė uždegiminė reakcija. Žinoma, mRNR molekules stengtasi modifikuoti, kad jas kuo silpniau atpažintų šie receptoriai, bet organizmo taip lengvai neapgausi", — papasakojo gydytojas.

Anot Striogos, po antros vakcinos dozės uždegiminių reakcijų išraiška dar labiau sustiprėja, nes revakcinacijos metu aktyvinamas atminties imuninis atsakas, kuris yra daug mobilesnis ir operatyvesnis, todėl greičiau ir intensyviau vystosi nei pirminis (naivusis) imuninis atsakas.

"Bet kokio intensyviai besivystančio imuninio atsako išraiška ir yra įvairaus intensyvumo į gripą panašūs simptomai — tai priklauso tiek nuo amžiaus, tiek nuo genetiškai determinuoto imuninės sistemos "temperamento", — pabrėžė specialistas.

Gydytojas paaiškino, jog po vakcinacijos padidėja limfmazgiai, nes juose vystosi specifinis imuninis atsakas. Be to, po vakcinacijos pasitaiko alpimų. Tai gali būti tiek vazovagalinio reflekso, tiek ir audringo imuninio atsako išraiškos padarinys.

"Imuninė sistema — mūsų organizmo kariuomenė. O bet kokios kariuomenės aktyvi veikla yra triukšminga — tačiau pratybų (vakcinacijos) metu ji nėra žalinga, o tikro karo (natūralios infekcijos) eiga ir padariniai gali būti įvairūs", — parašė gydytojas.

Strioga pažymėjo, jog panašios šalutinės reakcijos būdingos ir rekombinantinėms vakcinoms nuo B grupės meningokoko. Prieš šias vakcinas net rekomenduojama premedikacija.

Pašalinių reiškinių valdymui gydytojas patarė vartoti nesteroidinių vaistų nuo uždegimo, pavyzdžiui, ibuprofeną, naprokseną, diklofenaką.

"Beje, tikėtina, kad kuo stipresnė šalutinių poveikių išraiška, tuo intensyvesnis specifinis imuninis atsakas vystosi", — pridūrė gydytojas.

Lietuvoje vakcinacija prasidėjo gruodžio 27 d. Pirmiausia buvo pradėta skiepyti personalą, kovojantį su koronavirusu. Tada buvo pradėta skiepyti kitas gyventojų grupes.

Žmonės su kaukėmis, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Павел Лисицын

Naujausiais duomenimis, daugiau nei 9,5 tūkstančio gyventojų buvo visiškai paskiepyti, o daugiau nei 58 tūkstančiai žmonių gavo pirmąją dozę.

Lietuvoje užregistruota daugiau nei 177 tūkstančiai COVID-19 atvejų, pasveiko daugiau kaip 121 tūkstantis žmonių, o mirė — 2 688.

Prezidentas Gitanas Nausėda anksčiau pareikalavo iki liepos pradžios užtikrinti masinę respublikos gyventojų vakcinaciją. Kad Lietuva įgytų kolektyvinį imunitetą koronavirusui, reikia paskiepyti 70 procentų gyventojų.

Tegai:
COVID-19, vakcina, koronavirusas, Lietuva
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Sniego valytuvas

"Grinda" praneša: laukia dar dvi paros intensyvaus snygio

(atnaujinta 17:27 2021.01.26)
Bendrovė pažymi, kad esant tokiam intensyviam snygiui, visų gatvių idealiai nuvalyti yra neįmanoma, todėl prašo vilniečių kantrybės

VILNIUS, sausio 26 — Sputnik. "Grinda" praneša, kad Vilniuje kelininkai ruošiasi dar dvi dienas valyti kelius ir prašo gyventojų būti kantrių.

Orai ir klimatas Lietuvoje pranešė, kad šįryt sniego dangos storis Vilniuje pasiekė 15 cm.  

"Mobilizuota visa žiemos tarnyba. Kokia situacija? Sudėtinga, žinoma. Vis dėlto sninga  be sustojimo. Visą naktį dirbome be jokių pertraukų. Šiuo metu mūsų laukia dar dvi sudėtingos ir bemiegės paros", — rašo "Grinda" savo paskyroje Facebook.  

Reaguodami į orų pokyčius, Vilniaus "Grindos" žiemos tarnybos darbuotojai prevenciškai druska bei smėlio ir druskos mišiniais barsto prižiūrimus maršrutus, ypatingą dėmesį skiriant atkarpoms, kuriose tikimybė susidaryti nepalankioms eismo sąlygoms didžiausia — miškingoms ir arčiau vandens telkinių esančioms vietovėms, tiltams, viadukams. Specializuota gatvių priežiūros technika budi įkalnėse, kuriose eismo trikdžiai labiausiai apsunkintų judėjimą mieste.

Iš viso "Grinda" prižiūri 1 690 sostinės gatvių. Bendrovė pažymi, kad esant tokiam intensyviam snygiui, jų visų idealiai nuvalyti yra neįmanoma, todėl prašo vilniečių kantrybės. 

Prognozuojama, kad Lietuvoje gausiai snigs iki sausio 28 dienos. 

Tegai:
Grinda
Dar šia tema
Sinoptikų teigimu, šią savaitę šalies gyventojai sulauks šlapdribos ir sniego
Dėl iškritusio sniego be elektros liko apie 6 tūkst. namų ūkių
Dienos metu eismo sąlygas sunkins šlapdriba ir sniegas