Vilniaus gatvės

Ties išnykimo riba: Lietuva šiais metais gali prarasti tūkstančius gyventojų 

(atnaujinta 09:54 2021.01.13)
Demografinė krizė Lietuvoje tęsiasi kelis dešimtmečius. Daugelis ekspertų teigė, kad pasibaigus pandemijai šalis gali susidurti su nauja migracijos banga

VILNIUS, sausio 13 — Sputnik. Statistikos departamento duomenimis, gyventojų skaičius ir toliau mažėja.

Gruodžio pradžioje respublikoje gyveno 2 793 694 žmonės, tai yra 1 176 mažiau nei lapkričio mėnesį. Palyginti su praėjusių metų gruodžio mėnesio duomenimis, nuolatinių gyventojų skaičius sumažėjo 367 žmonėmis.

Nuo 2018 metų Lietuva neteko daugiau nei 15 tūkstančių nuolatinių gyventojų.

Naujausiais duomenimis, lapkritį iš Lietuvos emigravo 1 409 Lietuvos piliečiai, į šalį grįžo 1 686 Lietuvos pilietybę turintys žmonės.

Remiantis Statistikos departamento prognozėmis, 2021 metais Lietuvoje ir toliau mažės gyventojų skaičius. Prognozuojama, kad šiemet jis sumažės beveik penkiais tūkstančiais žmonių — iki 2 788 725. Ateinančiais dešimtmečiais gyventojų skaičiaus mažėjimo tempas paspartės. Prognozuojama, kad 2030 metais Lietuvoje gyvens kiek daugiau nei 2,5 milijono žmonių, o 2070 metais gyventojų skaičius sumažės iki maždaug 1,8 milijono.

Kalbant apie respublikos gyventojų etninę sudėtį, lietuvių dalis, palyginti su bendru nuolatinių gyventojų skaičiumi praėjusiais metais, buvo 85,9 proc. Lenkai sudarė 5,7 proc., rusai — 4,5 proc., baltarusiai — 1,7 proc. Manoma, kad ukrainiečių dalis sudarė 1,2 procento viso nuolatinių gyventojų skaičiaus.
Žydų, latvių, totorių, vokiečių ir romų dalis neviršijo 0,1 proc.

Jau kelis dešimtmečius Lietuvoje gilėja demografinė krizė, sukėlusi rimtą ekspertų, kurie prognozuoja tolesnį gyventojų skaičiaus mažėjimą, nerimą. Demografai mano, kad Lietuva sugebės įveikti šią situaciją tik migrantų iš kitų šalių sąskaita.

Interviu Sputnik Lietuva politikos analitikas ir ekonomistas Aleksandras Nosovičius pažymėjo, kad Baltijos šalyse politika yra aukščiau ekonomikos, todėl krizių metu smulkusis ir vidutinis verslas gali labiau nukentėti. Eksperto teigimu, pasibaigus pandemijai ir atsivėrus ES sienoms, gali pasikartoti 2008–2009 metų krizės sukelta situacija.

Nosovičius pabrėžė, kad lietuviai greičiausiai pradės keltis į Vakarų Europą ir ten įsidarbins dėl ekonominės krizės ir valdžios nenoro imtis veiksmų.

Tegai:
gyventojai, Lietuva
Dar šia tema
Lietuvoje visus metus buvo registruota teigiama migracija
Badas ir migracija: JT prognozuoja "katastrofiškus 2021 metus"
Lietuvoje pranešta apie "teigiamą" migraciją
Vilnius

Visoje Lietuvoje fiksuojamas padidėjęs oro užterštumas

(atnaujinta 15:01 2021.01.18)
Pagrindinės kietųjų dalelių aplinkos ore padidėjimo priežastys — šalyje vyraujančios teršalų sklaidymuisi nepalankios meteorologinės sąlygos

VILNIUS, sausio 18 — Sputnik. Nuo praėjusio penktadienio dėl šaltų orų suintensyvėjus kūrenimui šildant patalpas, fiksuojamas aplinkos oro užterštumo kietosiomis dalelėmis (KD10) padidėjimas visuose šalies miestuose. Apie tai pranešė Aplinkos apsaugos agentūra.

Sausio 17 dieną kietųjų dalelių KD10 koncentracija Šiauliuose, Panevėžyje, Jonavoje bei Kaune viršijo paros ribinę vertę (50 µg/m3).

Pagrindinės kietųjų dalelių aplinkos ore padidėjimo priežastys — šalyje vyraujančios teršalų sklaidymuisi nepalankios meteorologinės sąlygos (labai šalti orai, silpnas vėjas, kritulių trūkumas, temperatūros svyravimai) bei dėl to aplinkos ore besikaupiantys teršalai, išmetami vykstant intensyviai šiluminės energijos gamybai, tiek energetikos įmonėse, tiek individualiuose namuose.

Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, sausio 18-19 dienomis meteorologinės sąlygos vis dar bus nepalankios teršalų sklaidai, todėl manoma, jog KD10 paros ribinės vertės viršijimai bus fiksuojami ir artimiausiomis dienomis.

Gyventojams rekomenduojama apriboti fizinę veiklą lauke, turintiems lėtinių kvėpavimo takų, širdies ir kraujagyslių ligų — vengti buvimo lauke. Santykinai žemesnės kietųjų dalelių koncentracijos fiksuojamos apie vidurdienį, todėl patalpų vėdinimą geriausia atlikti tik dienos metu.

Tegai:
oro tarša, Lietuva
Dar šia tema
Lietuva sukūrė gyventojų aprūpinimo vandeniu planą "nelaimės BelAE" atveju
Lietuvoje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl į Baltijos jūrą išsiliejusios naftos
NVSC priminė, kaip tinkamai apsirengti atšalus orams
Vakcinavimas, archyvinė nuotrauka

Lietuva atsidūrė tarp ES šalių lyderių pagal skiepijimo tempus

(atnaujinta 14:32 2021.01.18)
Praejusio šeštadienio duomenimis, Lietuvoje buvo paskiepyta apie 47 tūkst. žmonių, 100 šalies gyventojų teko 1,72 paskiepytieji

VILNIUS, sausio 18 — Sputnik. Lietuva išlieka 5-oje vietoje tarp Europos Sąjungos šalių pagal šalies gyventojų skiepijimo tempus, praneša Sveikatos apsaugos ministerija su nuoroda į Europoje veikiančio analizės centro "Politico" atlikta analizę.

Sausio 16 dienos duomenimis, Lietuvoje buvo paskiepyta 46 924 žmonės, tai yra 100 šalies gyventojų teko 1,72 paskiepytieji. 

Tarp ES valstybių minėtas rodiklis aukštesnis tik Danijoje (2,88), Maltoje (2,15), Slovėnijoje (1,99) ir Italijoje (1,86).

Estijoje 100 gyventojų tenka 1,37 paskiepyti žmonės, Latvijoje – 0,83, o Lenkijoje — 1,21.

Tuo pat metu, sprendžiant pagal paskiepytų žmonių skaičių, pirmauja Italija (1,123,02 gyventojų), Vokietija (1,048,160 gyventojų), Ispanija (768,950 gyventojų), Lenkija (457,303) ir Prancūzija (413,046).

Be to, pagal vakcinacijos apimtis gerokai išsiskiria ES jau nepriklausanti Jungtinė Karalystė. Čia sausio 16 dienos duomenimis nuo koronaviruso paskiepyti 4,3 mln. gyventojų, arba 6,34 proc. šalies gyventojų.

Gruodžio 27 dieną penkiose šalies gydymo įstaigose "BioNTech" ir "Pfizer" sukurta COVID-19 vakcina pradėti skiepyti pirmieji medikai. Lietuvoje pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze paskiepyti 47 tūkst. 498 žmonės. Sausio 17 dieną prasidėjo pakartotinis vakcinavimas tiems asmenims, kurie buvo paskiepyti pirmaisiais skiepais praėjusių metų pabaigoje.

Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 167 tūkst. 992 žmonės, 104 tūkst. 297 asmenys pasveiko, 60 tūkst. 14 – tebeserga.  

Tegai:
ES, Lietuva
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Profesorius pasisakė prieš karantino pratęsimą Lietuvoje
Santaros klinikos Vilniuje pradėjo antrąjį skiepijimo nuo koronaviruso etapą
Mokslininkas nurodė SAM vakcinacijos plano spragas