Neringa Venckienė

Komunistų partija vis dar valdo: Venckienė abejoja Lietuvos "šviesia ateitimi"

(atnaujinta 17:20 2021.01.13)
Anot buvusios teisėjos, Lietuvos piliečiai negali pasitikėti teisėjais, prokurorais ir Seimo nariais, o korumpuoti Vyriausybės projektai šaliai tapo įprasti

VILNIUS, sausio 13 — Sputnik. Buvusi Lietuvos Seimo narė ir buvusi teisėja Neringa Venckienė teigė, kad "laisvės gynėjai" 1991 metų sausio 13 dieną nekovojo už tokią korumpuotą Lietuvą, kokia yra dabar. Apie tai ji rašė Facebook

Pasak Venckienės, tada niekas negalėjo pagalvoti, kad komunistų partija, paprasčiausiai "pakeisdama pavadinimą", nuolat valdys dabartinę Lietuvą. Be to, pasak buvusios teisėjos, korupcija respublikoje yra taip giliai įsišaknijusi, kad "sunku sutikti sąžiningą teisėją ar kitą pareigūną".

"Kad korupcija įgaus tokį mastą, jog milijonus pasisavinusių niekas nebaus. Kad korupciniai valdžios projektai virs Lietuvos kasdienybe. Kad Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras viešai meluos, kurs bylas aukoms ir nusikaltėlius saugos, skirdamas milijonines sumas. Kad beveik milijonas gyventojų nepriklausomybės laikais paliks Lietuvą dėl skurdo ir neteisybės. Kad valdantieji praskolins Lietuvą ir ateityje ketins parduoti jos žemes. Kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministras lydės girtą kaltinamąjį pedofilija, kuris po pusvalandžio bus rastas negyvas. Kad auką pedofilijos byloje, neišnagrinėjus pedofilijos bylos, prievarta grobs 240 ginkluotų nepriklausomos Lietuvos pareigūnų", — rašė ji.

Venckienė taip pat pabrėžė, kad Lietuvoje neliko vertų žurnalistų, kad visi jie "tarnauja sistemai ir propagandai". Anot jos, yra dar tūkstančiai pavyzdžių, kad ne už tokią šalį kovojo jos gyventojai.

"Kaip bebūtų, privalome nepamiršti už tautos laisvę sudėtų Sausio 13-osios aukų.Ir tikėti, kad ateis diena, kai vėl didžiuosimės savo valstybe Lietuva, kad neliks korupcijos ir netiesos, pasitikėsime prokurorais, teisėjais ir Seimo nariais. Deja, vilčių dėl šviesios Lietuvos ateities lieka vis mažiau ir mažiau", — teigė ji.

Sausio 13-osios įvykiai

1991 metų sausio 13-osios naktį prie Vilniaus televizijos bokšto įvyko ginkluotas susirėmimas. Anot Lietuvos valdžios, jį sukėlė sovietų kariai. Lietuvos prokurorai iki šiol taip tvirtina, nepateikdami jokių įrodymų.

Susidūrimų metu šalia Vilniaus televizijos bokšto žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti. Tai pat įvykių metu žuvo Tarybinės armijos desantininkas leitenantas Viktoras Šackichas, jis buvo pašautas į nugarą.

2019 metais Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį Sausio 13-osios byloje. Teismas apkaltino 67 žmones. Prieš teismą stojo tik du žmonės — Rusijos kariuomenės atsargos pulkininkas Jurijus Melis ir buvęs karys Genadijus Ivanovas, jiedu nuteisti kalėti atitinkamai septynerius ir ketverius metus.

Rusijos tardymo komitetas pradėjo baudžiamąją bylą Lietuvos prokurorų ir teisėjų atžvilgiu dėl nekaltų asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Bylos figūrantais tapo Vilniaus apygardos teismo teisėjai Ainora Macevičienė, Aiva Survilienė, Virginija Tamošiūnaitė ir Artūras Šumskas.

Kaip pažymėjo Tardymo komitetas, nuosprendžio priėmimo metu teisėjai žinojo, kad rusams priskirtos veikos neatitinka faktinių Sausio 13-osios įvykių aplinkybių, o baudžiamasis persekiojimas buvo vykdomas pažeidžiant tarptautinės teisės ir baudžiamojo proceso principus ir normas.

Lietuvos generalinė prokuratūra savo ruožtu mano, kad Rusijos tardymo komiteto kaltinimai "prieštarauja teisingumo principams".

Lapkričio mėnesį Lietuvos apeliacinis teismas baigė sausio 13 dienos bylą. Teisėjų kolegija planuoja paskelbti procesinį sprendimą 2021 metų kovo 15 dieną.

Venckienės byla

Neringa Venckienė kaltinama teismo sprendimo nevykdymu, antstolio veiklos trukdymu, sveikatai padaryta žala ir pasipriešinimu valstybės tarnautojai. Buvusi teisėja nepripažino kaltės. Ji pasinaudojo teise duoti parodymus po to, kai bus apklausti visi liudytojai.

Byla buvo pradėta po to, kai Venckienė pasipriešino policijai, kuomet teisėsaugos pareigūnai šturmavo jos namus ir prievarta pasiėmė jos dukterėčią Deimantę Kedytę, kuri tapo pedofilų auka. Teismas pareikalavo, kad vaikas būtų paimtas iš tetos ir atiduotas Laimutei Stankūnaitei, mergaitės motinai, kuri buvo įtariama tuo, kad pati atidavė dukrą seksualiniam išnaudojimui. Apie tolimesnį merginos likimą nieko nežinoma.

2013 metais Venckienė kartu su sūnumi Karoliu pabėgo į JAV. Po penkerių metų Amerikos valdžia Lietuvos vadovybės prašymu ją areštavo ir išsiuntė į kalėjimą Čikagoje. Vėliau ji buvo grąžinta į tėvynę.

Buvusi teisėja pažymėjo, kad per dešimt metų Lietuvos valdžia nepateikė realių jos kaltės įrodymų, o Lietuvos prokurorai nuo pat pradžių stengėsi užglaistyti pedofilijos skandalą.

Tegai:
Sausio 13-oji, Lietuva, Neringa Venckienė
Temos:
Sausio 13-osios byla (109)
Ignalinos AE išmontavimo darbai

Ignalinos AE išmontuota virš 7 tūkst tonų įrangos ir betono

(atnaujinta 10:54 2021.01.16)
Virš 7 tūkst. tonų (7 411 tonų) radioaktyviųjų atliekų apdorota ir išvežta kaip neradioaktyvios atliekos bei galės būti realizuota aukcionuose

VILNIUS, sausio 16 — Sputnik. Per praėjusius metus  Ignalinos atominėje elektrinėje  buvo išmontuota 4 212 tonų įrangos bei 3 579 tonų betono atliekų, rašoma įmonės pranešime.

Virš 7 tūkst. tonų (7 411 tonų) radioaktyviųjų atliekų apdorota ir išvežta kaip neradioaktyvios atliekos bei galės būti realizuota aukcionuose.

Pabrėžiama, kad per visą jėgainės eksploatavimo nutraukimo laikotarpį nuo 2010 metų buvo išmontuota beveik 64 tūkst. tonų (63 957 tonos) įrangos ir betono atliekų. Iki eksploatavimo nutraukimo pabaigos 2038 m. IAE liko išmontuoti 108 tūkst. tonų (108 009 tonos) įrangos.

2020 metais buvo atliekami didelės apimties 2-jo bloko turbinų salės išmontavimo darbai, išmontuota 97 proc. turbinų salės įrangos. Didžioji dalis išmontuotos įrangos praėjusi užterštumo radionuklidais patikrinimą parduodama aukcionuose kaip metalo laužas. Likusi dalis išmontuotos įrangos laikinai saugoma įmonės teritorijoje iki pervežimo galutiniam dėjimui į atliekynus.

Išmontavimo ir dezaktyvavimo darbai atliekami pagal nustatytą darbų grafiką IAE personalo jėgomis. Darbai finansuojami Tarptautinio Ignalinos eksploatavimo nutraukimo rėmimo fondo ir Ignalinos programos lėšomis.

IAE buvo vykdomi ir nebenaudojamų statinių griovimo darbai. 2020 metais IAE teritorijoje nugriauta 11 nebenaudojamų statinių, iš kurių pagal kategoriją 3 priskiriami ypatingiems statiniams, 7 – neypatingiems ir 1 nesudėtingiems. 2021 m. planuojama nugriauti dar 11 nebenaudojamų statinių.

Ignalinos AE demontavimas

Ignalinos atominė elektrinė buvo uždaryta 2009 metais Europos Sąjungos reikalavimu. Tada prasidėjo jos eksploatacijos nutraukimo darbai.

Daugelis ekspertų pažymėjo, kad elektrinės uždarymas paskatino staigų elektros energijos kainų šuolį respublikos gyventojams, taip pat pakenkė Lietuvos ekonomikos konkurencingumui.

Išmontavimo darbus planuojama baigti 2038 metais.

IAE eksploatavimo nutraukimą lydi korupcijos skandalai. Pastaraisiais metais Ignalinoje pasikeitė keli direktoriai, vienas iš jų yra susijęs su neteisėtu elektrinės turto pardavimu.

Tegai:
Ignalinos AE
Vakcinacija Kauno klinikose, archyvinė nuotrauka

Kauno klinikose prasidėjo revakcinacija nuo koronaviruso

(atnaujinta 11:27 2021.01.16)
Pabrėžiama, kad tie darbuotojai, kuriems koronaviruso infekcija buvo nustatyta po pirmosios vakcinos, dabar skiepijami nebus

VILNIUS, sausio 16 — Sputnik. Kauno klinikose šį sekmadienį prasidės darbuotojų revakcinacija nuo COVID-19, pranešė Kauno klinikos Facebook

"Jau šį sekmadienį Kauno klinikose prasidės revakcinacija COVID–19 vakcina ir bus tęsiama atitinkamai tiems darbuotojams, kuriems po pirmojo skiepo jau praėjo trys savaitės", – rašoma Kauno klinikų pranešime.

Pabrėžiama, kad tie darbuotojai, kuriems koronaviruso infekcija buvo nustatyta po pirmosios vakcinos, dabar skiepijami nebus.

"Jiems revakcinacija atidedama ir bus atliekama po 90 dienų nuo COVID–19 infekcijos nustatymo", – sako klinikų atstovai.

Pranešama, po pirmojo skiepo infekcija užsikrėtė septyni darbuotojai.

Vakcinavimo prioritetines gyventojų grupes tvirtina sveikatos apsaugos ministras savo įsakymu. Pirmieji sąraše yra medikai, savanoriai, dalyvaujantys valdant pandemiją ligoninėse, mobiliųjų punktų ir karščiavimo klinikų darbuotojai, slaugos įstaigų pacientai ir darbuotojai.

Šių metų antrąjį ir trečiąjį ketvirtį numatyta skiepyti ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ir specialiųjų poreikių asmenų ugdymo įstaigų specialistus. Priklausomai nuo aplinkybių sąrašas gali būti koreguojamas,

Koronavirusas — mitai ir tiesa
© Sputnik
Koronavirusas — mitai ir tiesa
Tegai:
Kauno klinikos, vakcinacija
Temos:
Vaistų ir vakcinos nuo COVID-19 sukūrimas
Dar šia tema
PSO įvertino vakcinų nuo COVID-19 veiksmingumą naujoms padermėms
Lietuva apkaltino "Sputnik Lietuvą" "klaidinga informacija" apie vakcinas nuo COVID-19
Rusijoje svarstoma galimybė sukurti vienkomponentę COVID-19 vakciną
Teks pakentėti: Lietuva gaus perpus mažiau vakcinų nuo COVID-19 dozių
Rusijoje prasideda masinė vakcinacija nuo COVID-19
Astravo AE

"Kompromisų negali būti": Šimonytė dėl Astravo AE kreipėsi į EK pirmininkę

(atnaujinta 13:51 2021.01.16)
Premjerė laišku kreipėsi į Europos Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen ir vykdomąjį pirmininkės pavaduotoją Valdį Dombrovskį dėl "Astravo atominės elektrinės keliamų grėsmių"

VILNIUS, sausio 16 — Sputnik. Laiške premjerė pabrėžė, kad Baltarusija neįgyvendino ES patvirtintų branduolinės saugos rekomendacijų, todėl elektrinė yra nesaugi ir negali pradėti veikti, teigiama Vyriausybės kanceliarijos pranešime.

Šimonytė taip pat paragino ES neskirstyti šių rekomendacijų į svarbias ir mažiau svarbias, nes klaidos ar nelaimės atveju pasekmės būtų dramatiškos.

"Branduolinės saugos klausimu kompromisų negali būti, todėl svarbu įgyvendinti visas be išimties rekomendacijas. Negalime milijonų žmonių sveikatos ir gyvybės aukoti vardan politinių kompromisų su režimu, kurį Europos Sąjunga pripažįsta kaip neteisėtą", – sako Šimonytė.

Premjerė atkreipia dėmesį, kad Baltarusijos pusė gali siekti pasinaudoti rekomendacijomis paskelbdama, kad elektrinė yra saugi, todėl ES ekspertų vizitai turi vykti ir ateityje.

Laiške ministrė pirmininkė prašo išnagrinėti galimas priemones neleisti elektrai iš nesaugių branduolinių jėgainių patekti į ES.

"Tikiuosi, kad Europa Komisija šį sprendimą įgyvendins pilna apimtimi ir laiku, o jos pastangos bus nukreiptos į tai, kaip tai padaryti, o ne, ar tai galima padaryti", – teigė premjerė.

Vyriausybės vadovė taip pat informavo apie tai, kad Lietuva sieks peržiūrėti ankstesnės Vyriausybės sutartą elektros prekybos su trečiosiomis šalimis metodologiją. Metodologija turėtų įsigalioti tik po to, kai bus patvirtinta veikianti kilmės garantijų sistema. 

Anksčiau Baltarusijos energetikos ministerija pranešė, kad pirmasis Astravo AE blokas jau veikia 100 proc. pajėgumu.

Kaip teigia Energetikos ministerijos spaudos tarnyba, šiuo metu bloke atliekami statiniai ir dinaminiai testai, o juos atlikus per 15 parų bus atlikti galutiniai sistemų ir įrangos testavimo darbai blokui veikiant visu pajėgumu.

Be to, pranešama, kad ENSREG atstovų vizitas į Astravo AE planuojamas savaitę po vasario 8 dienos.

Tegai:
Ingrida Šimonytė, Astravo AE
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos