Tortas, archyvinė nuotrauka

Laisvės gynėjų dieną savo trisdešimtmetį mini daugiau kaip šimtas šalies gyventojų

(atnaujinta 20:36 2021.01.13)
Gyventojų registro duomenimis, šią dieną savo 30-ąjį gimtadienį mini 136 Lietuvos gyventojai, o populiariausi šią dieną gimusiems vaikams suteikti vardai buvo Simonas, Vytautas, Mantas, Viktoras ir Mindaugas

VILNIUS, sausio 13 — Sputnik. Šiemet kartu su trisdešimtosiomis Laisvės gynėjų dienos metinėmis savo trisdešimtmečio jubiliejų mini ir daugiau kaip šimtas Lietuvos gyventojų, praneša Registrų centras.

"Registrų centro tvarkomo Gyventojų registro duomenimis, šią dieną gimusių asmenų nuo 1991 metų iš viso yra net 2 948. O savo 30-ąjį gimtadienį kartu su Laisvės gynėjų dienos 30-mečiu minės 136 vyrai ir moterys", — praneša centro spaudos tarnyba.

Populiariausi šią dieną prieš 30 metų gimusiems vaikams suteikti vardai buvo Simonas bei Simona, Vytautas, Vytis, Vytenis, Artūras, Mantas, Viktoras, Viktorija ir Mindaugas.

Lietuva sausio 13-ąją švenčia Laisvės gynėjų dieną. Šią dieną respublika pagerbia tragiškų įvykių, įvykusių 1991 metais, kai daugiau nei dešimt žmonių žuvo Vilniuje ir daugelis buvo sužeisti per ginkluotą susirėmimą prie Vilniaus televizijos bokšto, aukas. 

Tegai:
Sausio 13-oji
Dar šia tema
Kaip Lietuva paminėjo Sausio 13-osios trisdešimtmetį karantino sąlygomis
Nausėda: Lietuva netoleruos grasinimų "Sausio 13-osios bylos" teisėjams
Ekspertas: Lietuvai reikėjo "sakralinių aukų" Sausio 13-osios įvykiams
Lietuva prašo NATO solidarumo dėl Rusijos veiksmų prieš Sausio 13-osios bylos teisėjus
Miškas

Europos Komisija prigrasino Lietuvai sankcijomis dėl miškų pirkimo

(atnaujinta 11:54 2021.01.26)
Lietuvos parlamentarai anksčiau įvedė pataisą, pagal kurią privatiems asmenims nustatomas didžiausias galimas nuosavybės plotas

VILNIUS, sausio 26 — Sputnik. Europos Komisija paragino Lietuvą pagrįsti priimtą pataisą dėl vieno asmens ne daugiau kaip 1,5 hektaro miško įsigijimo, praneša Aplinkos ministerijos spaudos tarnyba.

EK teigimu, pataisa gali prieštarauti ES straipsnio nuostatai, užtikrinančiai laisvą kapitalo judėjimą.

Pakeistas Miškų įstatymas privatiems asmenims nustatė didžiausią galimą įsigyti miško ūkio paskirties žemės sklypų plotą — 1500 ha, nors tokio ar panašaus ribojimo nėra kitose ES šalyse narėse.

EK prašo pateikti informaciją apie įstatymo pataisų priėmimo aplinkybes ir pagrįsti nustatyto ribojimo būtinybę ir proporcingumą. 

Seimas riboti privataus miško dydį nusprendė 2019 m. rugpjūčio 22 d. EK pataisa susidomėjo 2020 m. rugsėjo 10 d.

Aplinkos ministerija paprašė pratęsti atsakymo pateikimo terminą 3 mėnesiams. EK jį atidėjo iki 2021 metų vasario 17 d.

"Dabar turime tik mažiau nei mėnesį išspręsti buvusių valdančiųjų problemą, kurią patys ir sukūrė", — pasakė aplinkos viceministras Danas Augutis.

Viceministro vertinimu, jeigu Miškų įstatymo nustatyti ribojimai miško žemei įsigyti liks nepakeisti, EK greičiausiai pradės oficialią pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas, be šio galimo pažeidimo, paveldėjo dar tris Aplinkos ministerijai adresuotas pažeidimo procedūras — dėl nuotekų, buveinių, atliekų direktyvų.

Tegai:
Europos Komisija (EK), sankcijos, miškas, Lietuva
Karantinas Vilniuje, archyvinė nuotrauka

"Taip negalima daryti": Guoga pasipiktino galimu karantino pratęsimu

(atnaujinta 12:13 2021.01.26)
Kaip pažymi politikas, nauja Vyriausybė pamatė, kad totalinės karantino griežtos priemonės mažina susirgimus, ir dabar "bijo elgtis drąsiau" ir švelninti karantino apribojimus

VILNIUS, sausio 26 — Sputnik. Vis dar Seimo nario pareigas einantis Antanas Guoga išreiškė nepasitenkinimą Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos siūlymu pratęsti karantiną iki vasario pabaigos.

Pirmadienį VESK pasiūlė Vyriausybei tęsti karantiną nuo vasario 1 dienos iki vasario 28 dienos, motyvuodama tai vis dar dideliu registruotų atvejų skaičiumi.

"Šiandien Vyriausybė pareiškė, kad karantinas Lietuvoje bus tęsiamas iki vasario 28 d. Dar daugiau, kaip visą mėnesį. Galbūt, kažkokie atlaisvinimai bus apie vasario vidurį. Taip negalima daryti. Negalima visos šalies laikyti taip ilgai užrakintos. Vyriausybė turi skubiai pereiti nuo visos šalies uždarymo prie labai tikslinių, lokalių priemonių", — rašo Guoga savo paskyroje Facebook. 

Kaip rašo politikas, nauja Vyriausybė pamatė, kad totalinės karantino griežtos priemonės mažina susirgimus, ir dabar "bijo drąsiau elgtis, iš inercijos nori viską tęsti". Tačiau, pasak Guogos, kiekviena diena tokio atsargumo daro labai didelę emocinę, socialinę, ekonominę žalą.

"Išgelbėjam žmonių gyvybes nuo Covid, bet dabar labai realu juos prarasti jau dėl kitų priežasčių. Todėl perspausti ir uždelsti su kietais draudimais negalime. <...> Jau dabar reikia leisti žmonėms žingsnis po žingsnio grįžti į normalų gyvenimą. Nustatyti griežtus reikalavimus ir leisti pradėti veikti smulkiam verslui. Mažos parduotuvės, grožio salonai, kirpyklos, siuvyklos kitos paslaugos jau gali veikti. Kelius blokuoti irgi tik šventinėmis dienomis, jeigu to reikalauja situacija", — rašo Guoga.

Analizuojant naujausią viruso plitimo statistiką, akivaizdžiai matyti, kad karščiausi taškai šiuo metu yra vaikų darželiai, globos namai ir gydymo įstaigos — ten ir turi būti skiriamas kovos su virusu prioritetas, teigia politikas.

"Žmonėms nebeužtenka pažadų, kad karantinas kažkada baigsis. Jau reikia ir pozityvių, konkrečių žingsnių einant link to. To nepadarant, žmonių nuovargis su kiekviena diena tik didės. Pavargę žmonės tampa pikti ir abejingi. Tada net pats griežčiausias karantinas nebeveiks. O visuomenėje turėsime labai daug skaudžių įvykių ir nelaimių", — rašo jis.

Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 177 934 žmonės, bendras mirusiųjų skaičius siekia 2 688.

Griežtas karantinas Lietuvoje galioja iki sausio pabaigos, tačiau valdžia jau užsiminė, jog svarstoma apribojimus pratęsti iki vasario pabaigos su tam tikrais atlaisvinimais verslui ir judėjimo apribojimų sušvelninimu. Vyriausybė sprendimą turėtų priimti trečiadienį.

Tegai:
karantinas, Antanas Guoga
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Karantino metu pareigūnai, atlikę judėjimo ribojimo funkcijas, gaus atlyginimų priedus
Karantinas sumažino besikreipiančiųjų dėl traumos skaičių
Dėl nevienodų verslo sąlygų karantino metu politikai kreipėsi į Konkurencijos tarybą
Siūloma karantiną Lietuvoje taikyti iki vasario pabaigos

Nuotaikų žemėlapis, TV bokšto "šokiai": Vilniaus gimtadienis per karantiną

(atnaujinta 12:20 2021.01.26)
  • День рождения Вильнюса
  • День рождения Вильнюса
  • День рождения Вильнюса
  • День рождения Вильнюса
  • День рождения Вильнюса
  • День рождения Вильнюса
  • День рождения Вильнюса
  • День рождения Вильнюса
  • День рождения Вильнюса
Karantino sąlygomis Vilnius atsisakė prašmatnių šventinių renginių, tačiau sostinės gyventojai ir svečiai galėjo pasigrožėti apšviestais tiltais, išvysti, kaip TV bokštas "šoko" pagal lietuviškas dainas, ir sudalyvauti žaidime "Vilniaus nuotaikų žemėlapis"

Sausio 25 dieną Vilnius minėjo savo 698-ąjį gimtadienį. Kadangi šalyje šiuo metu galioja karantinas dėl koronaviruso pandemijos, Vilniaus savivaldybė nusprendė atsisakyti šventinių renginių ir pakviesti sostinės gyventojus šventę paminėti jaukiai ir saugiai namuose, be to, parengė saugių, smagių pramogų mieste.

Vilnius, kaip miestas ir sostinė, pirmą kartą rašytiniuose šaltinuose paminėtas 1323 m. sausio 25 d. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino rašytame laiške Vakarų Europos krikščionims.

Minėtu laišku krikščionys pirkliai, kariai, amatininkai, žemdirbiai ir dvasininkai iš viso pasaulio, ypač iš Liubeko, Štralzundo, Brėmeno, Magdeburgo ir Kelno, kviesti atvykti ir apsigyventi Lietuvoje.

Tuometinis Lietuvos didysis kunigaikštis taip pat pranešė ketinantis priimti krikštą.

  • День рождения Вильнюса
    © Sputnik / Владислав Адамовский

    Vilniaus šviesų festivalio iniciatyva Vilniaus miesto gimtadienio proga mieste nušvito Gedimino pilis bei paminklo Gediminui kardas.

  • День рождения Вильнюса
    © Sputnik / Владислав Адамовский

    Gedimino pilies apšvietimas Vilniaus gimtadienio proga.

  • День рождения Вильнюса
    © Sputnik / Владислав Адамовский

    Sausio 25-ąją vakare nušvito keturi Vilniaus tiltai: Žvėryno, Baltasis, Žaliasis ir Mindaugo. Nuotraukoje — karaliaus Mindaugo tiltas.

  • День рождения Вильнюса
    © Sputnik / Владислав Адамовский

    Žaliasis tiltas taip pat nušvito raudona šviesa.

  • День рождения Вильнюса
    © Sputnik / Владислав Адамовский

    Be to, sausio 24 d., sekmadienį, ir sausio 25 d., pirmadienį, buvo galima išvysti, kaip TV bokštas kas valandą "šoka" pagal populiarias lietuviškas dainas. Nuotraukoje — apšviestas Žvėryno tiltas.

  • День рождения Вильнюса
    © Sputnik / Владислав Адамовский

    Vilniaus savivaldybės pastatas apšviestas sostinės gimtadienio proga.

  • День рождения Вильнюса
    © Sputnik / Владислав Адамовский

    Alternatyvaus miesto pažinimo platformos "Neakivaizdinis Vilnius" taip pat parengė staigmenų: gimtadienio žaidimą-žinių patikrinimo testą, specialią gimtadienio dovaną "Vilniaus nuotaikų žemėlapį" — kaip atrodytų sostinė, jei jos spalvas rinktųsi vilniečiai.

  • День рождения Вильнюса
    © Sputnik / Владислав Адамовский

    Kiekvienas mažylis, gimęs per Vilniaus gimtadienį, tradiciškai gavo po smėlinuką su užrašu "Vilnius myli Tave".

  • День рождения Вильнюса
    © Sputnik / Владислав Адамовский

    Sostinės savivaldybė turi gražią tradiciją — jau ketvirtus metus aikštėje prie miesto Rotušės šia proga iškeliamos trys Vilniaus miesto vėliavos. Šįmet, dėl karantino ribojimų, ceremonijos nebuvo, tačiau sausio 24–25 d. tamsiu paros metu ant Rotušės fasado praeiviai išvydo įspūdingo dydžio šviesos projekciją su Vilniaus miesto savivaldybės vėliava. Nuotraukoje — Vilniaus arkikatedra bazilika su iš Gedimino pilies bokšto sklindančiu apšvietimu.

Tegai:
Vilnius, Vilniaus gimtadienis