Dainininkas Filipas Kirkorovas

Lietuvoje pasipiktino kompensacija Kirkorovo koncerto atšaukimą

(atnaujinta 21:38 2021.01.14)
Žurnalistas Andrius Tapinas svarstė, kad valstybės pinigai išleidžiami verslininkams, kurie į šalį atveža Rusijos atlikėjus

VILNIUS, sausio 14 — Sputnik. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas pasiskundė, kad Rusijos atlikėjo Filipo Kirkorovo koncerto organizatorius respublikoje gavo kompensaciją už pasirodymo atidėjimą.

Filipas Kirkorovas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Екатерина Чеснокова

Į tai atkreipė dėmesį ir žurnalistas Andrius Tapinas. Savo Facebook paskyroje jis paskelbė Kultūros tarybos dokumentą, iš kurio matyti, kad Kirkorovo ir dainininko Michailo Šufutinskio koncertų organizatoriams buvo skirta daugiau kaip 30 tūkstančių eurų kompensacija dėl to, kad neįvyko jų pasirodymai.

"Aš suprasčiau, kad tai būtų kompensacija už tai, kad jie daugiau niekada nevežtų Kirkirovo ir Šufutinskio į Lietuvą, bet, deja, taip nėra. Mes valstybės pinigais remiame verslinykus, kurie dėję ant visko ir veža čia veikėjus, kurie laižo minkštą vietą Putinui, palaiko kruviną diktatorių Lukašenką ir koncertuoja okupuotame Kryme", — rašė jis.

Tapinas pabrėžė, kad šie koncertai net nebuvo atšaukti, o nukelti į vėlesnę datą. Organizatorius "Mon Voyage" balandžio mėnesį surengs renginį su Šufutinskiu Vilniuje ir Klaipėdoje, o "Bravo events" atvežtas Kirkorovas pasirodys birželį. Žurnalistas kreipėsi į Lietuvos kultūros ministrą Simoną Kairį, kad šis įvertintų Kultūros tarybos sprendimą.

Kaip pažymėjo Kasčiūnas, Lietuvoje būtina peržiūrėti kriterijus, pagal kuriuos sudaromi nepageidaujamų asmenų sąrašai, siekiant "tokių absurdiškų situacijų išvengti ateityje".

"Viso to nebūtų jei turėtume veikiančią sistemą ir leidžiančią tokius asmenis kaip "Timati", Šufutinskis ar Kirkorovas įtraukti į nepageidaujamų asmenų sąrašą. Deja, bet buvusi Užsienio reikalų ministerijos vadovybė į mano keltus klausimus apie kriterijų, pagal kuriuos yra sudaromi Lietuvos Respublikos nepageidaujamų asmenų sąrašai, tikslinimo galimybes kelerius metus iš eilės dėmesio neatkreipė. Todėl šiandien turime itin nemalonią situaciją, kuomet net neatšaukus, o tik perkėlus pasirodymus — Putino atlikėjų koncertus organizavusios įmonės gaus išmokas iš mokesčių mokėtojų kišenės", — rašė jis savo Facebook paskyroje.

Kasčiūnas pridūrė, kad Kirkorovo koncertas perkeltas į 2021 metų birželio 14 dieną, kuri dar gerai žinoma kaip "Gedulo ir vilties" diena.

Darbo partijos pirmininkas, europarlamentaras Viktoras Uspaskichas
© Sputnik / Владислав Адамовский

Baltijos šalių politikai siekia, kad kai kurie Rusijos atlikėjai negalėtų patekti į šalį. Latvijoje buvo kritikuojama Laima Vaikulė, kuri į auditoriją kreipėsi rusų kalba. 2019 metų gegužę Grigorijui Lepsui buvo uždrausta atvykti į Lietuvą. Kaip "pateisinimą" Lietuvos valdžia nurodė Amerikos žiniasklaidos straipsnius apie dainininko dalyvavimą nusikalstamose struktūrose, kurių autoriai nurodo abejotinus šaltinius.

Lietuvos konservatoriai jau pasiūlė Kirkorovą įtraukti į nepageidaujamų asmenų sąrašą, nes jis "niekada neslėpė palaikantis Krymo aneksiją ir ten pasirodydavo". Tada Kasčiūną papiktino dainininko atvykimas į rinkimų apylinkę Rusijos ambasadoje Vilniuje dėl prezidento rinkimų Rusijoje.

Konservatoriai nuolat kalba apie "Rusijos įtakos" grėsmę ir riziką šalies nacionaliniam saugumui. Jie gerai žinomi dėl rusofobiškos pozicijos, griežtų pareiškimų apie Rusiją ir radikalių pasiūlymų.

Tegai:
Rusija, koncertas, Filipas Kirkorovas, Laurynas Kasčiūnas, Andrius Tapinas, Lietuva
Koronaviruso testas

NVSC primena apie izoliacijos taisyklių laikymąsi

(atnaujinta 11:24 2021.01.18)
Pažymima, kad tuo pačiu izoliacijos metu mokama nedarbingumo išmoka, tačiau atkreipiamas dėmesys — tik už 14 izoliacijos dienų

VILNIUS, sausio 18 — Sputnik. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) primena, kad dėl kontakto su koronavirusu užsikrėtusiuoju izoliuoti asmenys privalo laikytis izoliacijos taisyklių, teigiama NVSC pranešime.

Pažymima, kad tai būtina, jog būtų užkirstas kelias infekcijos plitimui visuomenėje.

"Izoliacijos metu mokama nedarbingumo išmoka, tačiau atkreipiame dėmesį — tik už 14 izoliacijos dienų. Tad jeigu izoliacija pratęsiama dėl to, kad izoliacijos metu nustatoma, jog asmuo vėl turėjo sąlytį su sergančiuoju, nedarbingumo išmoka nebepriklauso", — teigiama pranešime.

Pranešime rašoma, kad NVSC, gavęs informaciją apie COVID-19 susirgusius asmenis, atlieka atvejo epidemiologinį tyrimą, kurio metu susisiekia su užsikrėtusiuoju ir išsiaiškina užsikrėtimo aplinkybes ir visus asmenis, su kuriais žmogus bendravo užkrečiamuoju laikotarpiu.

Sąlytį turėjusiems asmenims išsiunčiamos SMS žinutės su nustatytu privalomos izoliacijos terminu bei nuoroda į anketą, kurią būtina užpildyti.

Pabrėžiama, kad pasitaiko atvejų, kai žmonės mano, kad užsikrėtus pakanka izoliuotis nuo visuomenės: neiti į darbą, į parduotuvę, į lauką, o namuose visi šeimos nariai toliau įprastai bendrauja. Tokiu atveju rizikuojama šeimos narių sveikata. Lengva ar besimptome COVID-19 forma sergantis asmuo neįvertina, kad jo šeimos narys gali susirgti sunkia forma.

Be to, jei užsikrėtęs šeimos narys nesiizoliuoja nuo kitų šeimos narių, likusiems šeimos nariams izoliacija trunka ilgiau. 

Tegai:
Lietuva, koronavirusas, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC)
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Mokslininkas nurodė SAM vakcinacijos plano spragas
PSO papasakojo, kada gali baigtis COVID-19 pandemija
Studentai

Baltarusiai sulauks paramos ir magistro studijoms Lietuvoje

(atnaujinta 11:14 2021.01.18)
Buvo kreiptasi į Tarptautinių studijų komisiją, kad nustatant kvotas šiemet užsienio šalių piliečių studijoms pagal magistrantūros studijų programas, Baltarusija būtų numatyta kaip atskira prioritetinė šalis, skiriant jos piliečių studijoms 20 papildomų vietų

VILNIUS, sausio 18 — Sputnik. Lietuvoje siūloma skirti finansinę paramą ne tik bakalauro studijoms, bet ir šalies universitetuose magistro studijas pasirinkusiems baltarusiams, rašo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

"Skirdami paramą išreiškiame savo solidarumą su Baltarusijos demokratiniu judėjimu, taip pat sudarome galimybes studijuoti tiems jaunuoliams, kuriems šiuo metu savo šalyje įgyti aukštąjį išsilavinimą galimybės yra apsunkintos", — sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. 

Šiugždinienė kreipėsi į Tarptautinių studijų komisiją, kad nustatant kvotas šiemet užsienio šalių piliečių studijoms pagal magistrantūros studijų programas, Baltarusija būtų numatyta kaip atskira prioritetinė šalis, skiriant jos piliečių studijoms 20 papildomų vietų. Ministerija nuo 2020 studijų metų skyrė paramą 103 baltarusiams, įstojusiems į bakalauro studijas Lietuvoje.  

Taip pat Lietuvoje nuo 2015 metų remiama ir Ukrainos jaunuolių studijos šalyje. Ukrainos piliečių magistrantūros studijoms Lietuvos aukštosiose mokyklose šiais metais bus skiriama 30 vietų kvota. 

Masiniai opozicijos protestai visoje Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Vilnius nuo pat protestų Baltarusijoje pradžios kišosi į kaimyninės valstybės reikalus. Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad rezultatai neva buvo "suklastoti".

Anksčiau Baltijos šalių sankcijų sąraše buvo 30 Baltarusijos piliečių, tarp jų ir kaimyninės valstybės vadovas Aleksandras Lukašenka.

Vėliau buvo pranešta, kad šios šalys išplės asmeninių sankcijų prieš Baltarusijos režimą sąrašą, įtraukdamos į jį apie šimtą žmonių.

Atsakydamas į tai, Baltarusijos lyderis nurodė vyriausybei perorientuoti Baltarusijos krovinių srautą iš Lietuvos uostų. Be to, anksčiau jis teigė, kad Baltarusija buvo priversta "uždaryti sienas iš Vakarų".

Tegai:
studijos, Baltarusija, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuva
Temos:
Protestai Baltarusijoje po prezidento rinkimų
Dar šia tema
Dvi Lietuvos įmonės kreipėsi į tarptautinį teismą dėl Baltarusijos 
Lietuva ciniškai supainiojo ekonomiką su politika ir pralaimėjo, sakė ekspertas
Baltarusijoje sulaikyti du protestų finansavimu įtariami asmenys

Pirmą kartą istorijoje: Trampui apkalta paskelbta antrą kartą

(atnaujinta 11:35 2021.01.18)
Donaldas Trampas tapo pirmuoju Amerikos prezidentu, kuriam du kartus paskelbta apkalta, sausio 13 dieną žemieji Kongreso rūmai balsavo už Trampo pašalinimą iš valdžios

JAV Atstovų rūmai balsavo už Donaldo Trampo apkaltą. Balsavimas vyko sausio 13 dieną — savaitę po to, kai dabartinio prezidento šalininkai užpuolė Kapitolijų. Už apkaltą balsavo 232 žemųjų rūmų nariai, įskaitant dešimt respublikonų, prieš — 197.

"Mes žinome, kad JAV prezidentas paskatino šį maištą, ginkluotą sukilimą prieš mūsų bendrą šalį. Jis turi pasitraukti. Jis yra akivaizdus ir aktualus pavojus šaliai, kurią visi mylime", — sakė Nensė Pelosi, JAV Atstovų rūmų pirmininkė.

Prezidentas kaltinamas ypač sunkiais nusikaltimais ir maišto kurstymu. Kas laukia Trampo toliau — žiūrėkite mūsų vaizdo įraše.

Tegai:
apkalta, JAV, Donaldas Trampas
Dar šia tema
Du kartus atstumtas: kuo įsimintini ketveri Trampo prezidentavimo metai
Trampui išėjus, FT paskelbė apie ES planus sumažinti "dolerio dominavimą"
Makolis Kalkinas palaikė idėją iškirpti epizodą su Trampu iš filmo "Vienas namuose"