Vaikas mokosi prie kompiuterio, archyvinė nuotrauka

Vaikams sunkumų patiriančių šeimų siūloma leisti mokytis mokyklose

(atnaujinta 23:11 2021.01.15)
Tai būtų aktualu vaikams, gyvenantiems šeimose, kurios neturi pakankamai lėšų, socialinių įgūdžių ar motyvų tam, kad vaikams sudarytų tinkamas ugdymuisi namuose sąlygas

VILNIUS, sausio 15 — Sputnik. Vyriausybei siūloma vaikams, kurie patiria sunkumų nuotolinio mokymo metu, sudaryti sąlygas mokytis nuotoliniu būdu pačiose mokyklose, praneša Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Tokią rekomendaciją pateikė Patariamoji ekspertų taryba prie Vyriausybės.

Ekspertų tarybos teigimu, tai būtų aktualu vaikams, gyvenantiems šeimose, kurios neturi pakankamai lėšų, socialinių įgūdžių ar motyvų tam, kad vaikams sudarytų tinkamas ugdymuisi namuose sąlygas.

Savivaldybių administracijos organizuotų, kad tokiems vaikams, kurie neturi sąlygų mokytis namuose arba kuriems dėl kitų priežasčių reikalinga kita pagalba, būtų užtikrintas nuotolinis ugdymas, priežiūra ir maitinimas švietimo įstaigose.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija jau įtraukė šią priemonę į rengiamą pagalbos priemonių paketą, skirtą kompensuoti per pandemiją patirtus mokymosi praradimus.

Šiuo metu bendrojo ugdymo  programose dalyvaujantiems mokiniams ugdymas yra organizuojamas nuotoliniu būdu, išskyrus specialiosiose mokyklose ir bendrojo ugdymo mokyklų specialiosiose klasėse ugdomus mokinius, pirminiame profesiniam mokyme, vykdomam kartu su socialinių įgūdžių programa, besimokančius mokinius. 

Taip pat išimti taikoma pradinio ugdymo programos vaikus, kuriems savivaldybių administracijos užtikrina vaikų nuotolinį ugdymą, priežiūrą ir maitinimą įstaigose, kai tėvai privalo darbą atlikti darbo vietoje ir negali užtikrinti vaikų priežiūros namuose.

Jei Vyriausybė ekspertų siūlymui pritars, šis pakeitimas įsigaliotų nuo sausio 20 dienos.

Mokiniams reikia mokymosi pagalbos

Ministerija atliko bendrojo ugdymo mokyklų mokinių apklausą, kurios metu paaiškėjo, kad apie 25 tūkst. mokinių reikalinga mokymosi pagalba: papildomai konsultuoti, aprūpinti kompiuterine įranga, užtikrinti interneto ryšį, stiprinti motyvaciją. Maždaug pusei šių mokinių yra skirtas nemokamas maitinimas, o šeimos gauna socialinę paramą.

Paaiškėjo, kad pusei šių mokinių reikalingos papildomos įvairių dalykų konsultacijos. Maždaug tiek pat turi problemų su kompiuterine įranga ir interneto ryšiu. 

Ketvirtadalis šių mokinių neturi motyvacijos mokytis, o kas dešimto vaiko tėvai iš viso nebendrauja su mokykla.

Tegai:
mokykla, vaikai
Dar šia tema
Planuojate sportuoti mokyklos aikštyne? Nepamirškite taisyklių
Po Naujųjų metų mokyklos toliau dirbs nuotoliniu būdu
Pinigai, archyvinė nuotrauka

Pernai Lietuvos gyventojai išsigrynino 0,25 mlrd. eurų mažiau

Tam daugiausiai įtakos turėjo prasidėjęs karantinas, kai bendra vidutinė per mėnesį išsiimamų pinigų suma buvo sumažėjusi 5 proc., lyginant su 2019 metais

VILNIUS, kovo 3 — Sputnik. Per praėjusius metus bankomatuose ir banko padaliniuose buvo išgryninta 0,25 mlrd. eurų arba 6 proc. mažiau lėšų, nei 2019 metais, rodo "Swedbank" duomenys. 

"Bankomatais, kurie yra pagrindinė pinigų išgryninimo priemonė, praėjusiais metais pasinaudojo daugiau nei 1,3 mln. klientų. Nors tokių klientų skaičius išliko panašus kaip 2019 metais, matome, kad reikšmingai – net 247 mln. eurų – sumažėjo bendra išsiimtų pinigų suma", – sako Jūratė Gumuliauskienė, "Swedbank" Klientų aptarnavimo tarnybos vadovė. 

Vilnius
© Sputnik / Владислав Адамовский

Gumuliauskienė pažymi, kad tam daugiausiai įtakos turėjo praėjusių metų pavasarį prasidėjęs karantinas, kai bendra vidutinė per mėnesį išsiimamų pinigų suma buvo sumažėjusi 5 proc., lyginant su 2019 metais. 

Remiantis "Swedbank" duomenimis, vidutinė gyventojų per mėnesį išgryninama suma pernai siekia apie 440 eurų. Daugiau nei pusė (53 proc.) gyventojų per mėnesį išgrynina iki 300 eurų. Nuo 300 iki 580 eurų per mėnesį išsigrynina apie 19 proc. gyventojų, o dar didesnes nei 580 eurų sumas per mėnesį prireikia išsigryninti 8,4 proc. gyventojų. Beveik penktadalis banko klientų per visus praėjusius metus iš savo sąskaitos pinigų neišsigrynino nė karto. 

Daugėja atsiskaitymų kortelėmis

Kartu su grynųjų pinigų išgryninimo mažėjimu, auga atsiskaitymai mokėjimo kortelėmis. "Swedbank" duomenys rodo, kad praėjusiais metais gyventojai kortelėmis atsiskaitė 227 mln. kartų ir išleido daugiau nei 4 mlrd. eurų − tai yra beveik 16 proc. daugiau nei 2019 metais. 

Vidutinė pirkinio suma siekė 18 eurų ir, palyginus su užpernai, buvo 4 proc. didesnė.  6 iš 10 atsiskaitymų kortele buvo vykdomi bekontakčiu būdu – apmokant bekontakte kortele, išmaniuoju telefonu ar išmaniuoju laikrodžiu. Bekontakčių atsiskaitymų apimtys per praėjusius metus išaugo net 47 proc., o šiuo būdu atliktų mokėjimų vertė – 91 proc. iki 1,4 mlrd. eur.

Praėjusiais metais "Swedbank" taip pat fiksavo ir mokėjimo pervedimų internetu ir išmaniąja programėle augimą – šių operacijų pernai buvo atlikta 24 proc. daugiau, lyginant su 2019 m.

Tegai:
pinigai, Lietuva, Swedbank
Koronaviruso tyrimas

Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 503 koronaviruso atvejai

(atnaujinta 09:48 2021.03.03)
Iš viso nuo pandemijos pradžios patvirtinta daugiau nei 200 tūkst. koronaviruso atvejų. Šiuo metu serga 7 153 žmonės, daugiau nei 186 tūkst. žmonių pasveiko

VILNIUS, kovo 3 — Sputnik. Lietuvoje per pastarąją parą buvo nustatyti 503 nauji koronaviruso atvejai, praneša Statistikos departamentas.

Iš viso nuo pandemijos pradžios patvirtinti 200 351 koronaviruso atvejai. Šiuo metu serga 7 153 žmonės, 186 209 žmonės pasveiko.

Be to, per pastarąsias 24 valandas nuo koronaviruso mirė 12 žmonių. Nuo pandemijos pradžios iš viso nuo koronaviruso žuvo 3 281 žmogus.

Per pastarąją parą pirmąją vakcinos dozę gavo 8 179 žmonės. Iš viso pirmąja doze buvo paskiepyti 180 235 žmonės, o visiškai paskiepyti — 73 811 žmonių.

Vyriausybė pratęsė karantiną iki kovo 31 dienos imtinai, o judėjimo tarp savivaldybių apribojimai pratęsti iki kovo 15 dienos. Taip pat panaikintas privalomas kaukių dėvėjimas atvirose vietose, kur nėra kitų žmonių, išskyrus šeimos narius.

Tegai:
koronavirusas, Lietuva
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Vilniuje plečiamos periodinio testavimo nuo koronaviruso grupės
PSO įvardijo sąlygą, kai koronaviruso vakcina bus nenaudinga
Lietuvoje po vakcinacijos nuo koronaviruso praėjus kelioms minutėms mirė vyras
Rusijos ambasada Lietuvoje, archyvinė nuotrauka

"Akivaizdus buvimas Veidrodžio karalystėje": Rusija sureagavo į Landsbergio pasisakymus

(atnaujinta 10:13 2021.03.03)
Rusijos ambasada Lietuvoje sureagavo į užsienio reikalų ministro pasisakymus dėl ES įvestų sankcijų prieš Rusiją

VILNIUS, kovo 3 — Sputnik. Rusijos ambasada Lietuvoje pareiškė, kad stebimas Vilniaus noras primesti Rusijai visas nuodėmes.

Europos Sąjungai šią savaitę patvirtinus sankcijas keliems Rusijos valstybės pareigūnams, kaip įtariama susijusiems su Aleksejaus Navalno įkalinimu, Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pabrėžė neatmetantis galimybės, kad sąrašas bus plečiamas.

JAV vėliavos, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владимир Астапкович

Antradienį, kovo 2 dieną, susitikęs su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda Landsbergis atkreipė dėmesį į ES sankcijų politiką Rusijos atžvilgiu. Ministras pabrėžė, kad taikydama naujas sankcijas Europos Sąjunga pirmą kartą panaudojo Magnickio įstatymą. 

Pasak Landsbergio, neatmestina, kad ateityje, artėjant rinkimams Rusijoje, "jei būtų imtasi naujų akcijų prieš opoziciją", diskusija tęsis ir galbūt sąrašas pasipuldys naujomis pavardėmis.

Į ministro pasiskaymus sureagavo Rusijos ambasada Lietuvoje.

"Naujausi Landsbergio pareiškimai dėl Rusijos liudija Vilniaus norą primesti visas nuodėmes mūsų šaliai. Remiantis objektyvia realybe, tai yra nuolatinis buvimas kažkokioje Veidrodžio karalystėje", — Twitter parašė Rusijos ambasada Lietuvoje.

Europos Sąjunga antradienį, kovo 2 dieną, pagal naują pasaulinį režimą dėl žmogaus teisių pažeidimų pirmą kartą įvedė sankcijas keturiems Rusijos piliečiams už Aleksejaus Navalno areštą. JAV paskui ES taip pat paskelbė apie sankcijų įvedimą Rusijos Federacijai.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas (dešinėje) ir ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Žozepas Borelis
© Sputnik / Пресс-служба представительства ЕС в РФ

Sankcijų sąraše yra Rusijos Tyrimų komiteto pirmininkas Aleksandras Bastrykinas, Rusijos gvardijos direktorius Viktoras Zolotovas, Rusijos generalinis prokuroras Igoris Krasnovas ir Federalinės bausmių vykdymo tarnybos vadovas Aleksandras Kalašnikovas. Anksčiau buvo pranešta, kad Borelis pasiūlė taikyti sankcijas po vasario 4–6 dienomis vykusio vizito Maskvoje, kai jis pareiškė, kad "Rusijos pusė nenori normalizuoti santykių su Europos Sąjunga".

Vasario 2 dieną Maskvos teismas dėl daugybės sąlygų pažeidimų panaikino Navalno atidėtą bausmę "Yves Rocher" byloje ir pakeitė ją laisvės atėmimo bausme bendrojo režimo kolonijoje. Maskvos miesto teismas pripažino sprendimą pakeisti atidėtą Navalno bausmę realia. Kolonijoje jis turės praleisti apie dvejus su puse metų. Europos Žmogaus Teisių Teismas paneigė teiginius, kad Navalnas buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn tik už politinę veiklą: Strasbūras nepripažino "Yves Rocher" bylos politinių motyvų, nors ir priteisė kompensaciją už namų areštą, kurią Rusijos valdžia sumokėjo.

Tegai:
Rusijos ambasada Lietuvoje, Gabrielius Landsbergis, Lietuva, Rusija