Automobiliai

Draudikai įvardijo, kokie automobiliai dažniausiai nukenčia nuo ilgapirščių

(atnaujinta 12:36 2021.01.17)
Dažnai automobilio vairuotojai patiria žalą ne tik dėl pavogtų daiktų ar detalių, bet ir vagystės metu padarytos žalos — kartais pavogtos detalės ar daiktai kainuoja pigiau nei vagystės metu apgadintos automobilio dalys

VILNIUS, sausio 17 — Sputnik. Praėjusiais metais Lietuvoje buvo fiksuojama mažiau smulkių vagysčių iš automobilių nei 2019-aisiais, rodo BTA statistika.

Tačiau stambių vagysčių skaičius išliko panašus, o dažniausiai ilgapirščiai apvagia "BMW", "Volkswagen" ir "Mercedes Benz" markių automobilius.

Pasak draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovo Andriaus Žiukelio, 2020 metais užfiksuotų vagysčių iš automobilių mažesnis skaičius gali būti susijęs su kone visus metus taikytais įvairiais karantino ribojimais. 

"Žmonės dažniau buvo namuose ir rečiau vykdavo į svečius, restoranus, kino teatrus, naktinius klubus, tad ir automobiliai buvo rečiau paliekami nesaugiose vietose, kur jiems kiltų grėsmė būti spontaniškai apvogtiems. Vis dėlto stambesnių, akivaizdžiai suplanuotų iš anksto, o ne atsitiktinių vagysčių skaičiai beveik nemažėjo. Kiek pasikeitė tik tokiais atvejais ilgapirščius dominantys objektai — ankstesniais metais dažniausiai būdavo kėsinamasi į naujesnius ir prabangius BMW bei "Porsche" markių automobilius, 2020 metais šalia jų atsirado ir "Mercedes Benz", — sako jis.

Vilniuje dažniausiai nukenčia BMW

Didžiausią vagysčių iš automobilių skaičių bendrovė pastaraisiais metais fiksuoja Kaune, po jo rikiuojasi Vilnius ir Panevėžys.

Skirtingų miestų ilgapirščiai nusitaiko ir į skirtingų markių automobilius: Vilniuje daugiausiai apvagiami BMW, Kaune — "Volkswagen" ar "Mercedes", Panevėžyje — BMW ir "Toyota" automobiliai. 

Draudimo bendrovės statistika rodo, kad taip pat dažnai įsibraunama į "Audi", "Volvo", "Lexus" markių automobilius.

Ekspertas teigia, kad nelegalias veiklas skatina paklausos ir pasiūlos santykis.

"Jei po automobilio avarijos, prireikus detalių, jas norima įsigyti kaip įmanoma pigiau ir nėra atsižvelgiama į jų kilmę, atsiranda paklausa vogtoms detalėms ir taip įsisuka ratas. Dažnas pirkėjas apie tai, kad dalys gali būti vogtos, neretai žino ar bent nujaučia. Ypač, kai dalys perkamos ne oficialiai veikiančiose prekybos vietose, o pagal skelbimus, iš privataus pardavėjo, kuris negali nurodyti detalių kilmės. Kol žmonės remontuos automobilius atsižvelgdami tik į žemą kainą, automobilių detalių vagystės nesibaigs", — paaiškino Žiukelis.

Susivilioja ne tik salone, bet ir bagažinėje paliktais daiktais

Anot Žiukelio, dažnai automobilio vairuotojai patiria žalą ne tik dėl pavogtų daiktų ar detalių, bet ir jas vagiant — kartais pavogtos detalės ar daiktai kainuoja pigiau nei vagystės metu apgadintos automobilio dalys. Tokių įsilaužimų žalos gali būti didesnės nei 5 tūkst. eurų.

Mažesnių ir spontaniškų vagysčių atveju žalos paprastai nesiekia 1 tūkst. eurų. Tokiais atvejais ilgapirščiai dažniausiai skuba, tad griebia arba tai, ko jiems labiausiai reikia, arba daiktus, itin traukiančius akį. 

"Dažnai tikslas būna ne paties automobilio dalys, o jame palikti daiktai: fotoaparatai, telefonai, planšetės, vaikiškos kėdutės, piniginės. Todėl labai svarbu, kad salone matomoje vietoje nebūtų paliekami jokie vertingi daiktai, net išeinant iš automobilio trumpam", — patarė draudimo ekspertas. 

Pernai ilgapirščiai iš automobilių salonų vogė ne tik įvairius išmaniuosius įrenginius, bet ir statybinius bei automobilių remonto įrankius.

Tegai:
automobilių dalių vagystė, automobilis, draudikai
Pinigai, archyvinė nuotrauka

Pernai Lietuvos gyventojai išsigrynino 0,25 mlrd. eurų mažiau

Tam daugiausiai įtakos turėjo prasidėjęs karantinas, kai bendra vidutinė per mėnesį išsiimamų pinigų suma buvo sumažėjusi 5 proc., lyginant su 2019 metais

VILNIUS, kovo 3 — Sputnik. Per praėjusius metus bankomatuose ir banko padaliniuose buvo išgryninta 0,25 mlrd. eurų arba 6 proc. mažiau lėšų, nei 2019 metais, rodo "Swedbank" duomenys. 

"Bankomatais, kurie yra pagrindinė pinigų išgryninimo priemonė, praėjusiais metais pasinaudojo daugiau nei 1,3 mln. klientų. Nors tokių klientų skaičius išliko panašus kaip 2019 metais, matome, kad reikšmingai – net 247 mln. eurų – sumažėjo bendra išsiimtų pinigų suma", – sako Jūratė Gumuliauskienė, "Swedbank" Klientų aptarnavimo tarnybos vadovė. 

Vilnius
© Sputnik / Владислав Адамовский

Gumuliauskienė pažymi, kad tam daugiausiai įtakos turėjo praėjusių metų pavasarį prasidėjęs karantinas, kai bendra vidutinė per mėnesį išsiimamų pinigų suma buvo sumažėjusi 5 proc., lyginant su 2019 metais. 

Remiantis "Swedbank" duomenimis, vidutinė gyventojų per mėnesį išgryninama suma pernai siekia apie 440 eurų. Daugiau nei pusė (53 proc.) gyventojų per mėnesį išgrynina iki 300 eurų. Nuo 300 iki 580 eurų per mėnesį išsigrynina apie 19 proc. gyventojų, o dar didesnes nei 580 eurų sumas per mėnesį prireikia išsigryninti 8,4 proc. gyventojų. Beveik penktadalis banko klientų per visus praėjusius metus iš savo sąskaitos pinigų neišsigrynino nė karto. 

Daugėja atsiskaitymų kortelėmis

Kartu su grynųjų pinigų išgryninimo mažėjimu, auga atsiskaitymai mokėjimo kortelėmis. "Swedbank" duomenys rodo, kad praėjusiais metais gyventojai kortelėmis atsiskaitė 227 mln. kartų ir išleido daugiau nei 4 mlrd. eurų − tai yra beveik 16 proc. daugiau nei 2019 metais. 

Vidutinė pirkinio suma siekė 18 eurų ir, palyginus su užpernai, buvo 4 proc. didesnė.  6 iš 10 atsiskaitymų kortele buvo vykdomi bekontakčiu būdu – apmokant bekontakte kortele, išmaniuoju telefonu ar išmaniuoju laikrodžiu. Bekontakčių atsiskaitymų apimtys per praėjusius metus išaugo net 47 proc., o šiuo būdu atliktų mokėjimų vertė – 91 proc. iki 1,4 mlrd. eur.

Praėjusiais metais "Swedbank" taip pat fiksavo ir mokėjimo pervedimų internetu ir išmaniąja programėle augimą – šių operacijų pernai buvo atlikta 24 proc. daugiau, lyginant su 2019 m.

Tegai:
pinigai, Lietuva, Swedbank
Koronaviruso tyrimas

Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 503 koronaviruso atvejai

(atnaujinta 09:48 2021.03.03)
Iš viso nuo pandemijos pradžios patvirtinta daugiau nei 200 tūkst. koronaviruso atvejų. Šiuo metu serga 7 153 žmonės, daugiau nei 186 tūkst. žmonių pasveiko

VILNIUS, kovo 3 — Sputnik. Lietuvoje per pastarąją parą buvo nustatyti 503 nauji koronaviruso atvejai, praneša Statistikos departamentas.

Iš viso nuo pandemijos pradžios patvirtinti 200 351 koronaviruso atvejai. Šiuo metu serga 7 153 žmonės, 186 209 žmonės pasveiko.

Be to, per pastarąsias 24 valandas nuo koronaviruso mirė 12 žmonių. Nuo pandemijos pradžios iš viso nuo koronaviruso žuvo 3 281 žmogus.

Per pastarąją parą pirmąją vakcinos dozę gavo 8 179 žmonės. Iš viso pirmąja doze buvo paskiepyti 180 235 žmonės, o visiškai paskiepyti — 73 811 žmonių.

Vyriausybė pratęsė karantiną iki kovo 31 dienos imtinai, o judėjimo tarp savivaldybių apribojimai pratęsti iki kovo 15 dienos. Taip pat panaikintas privalomas kaukių dėvėjimas atvirose vietose, kur nėra kitų žmonių, išskyrus šeimos narius.

Tegai:
koronavirusas, Lietuva
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Vilniuje plečiamos periodinio testavimo nuo koronaviruso grupės
PSO įvardijo sąlygą, kai koronaviruso vakcina bus nenaudinga
Lietuvoje po vakcinacijos nuo koronaviruso praėjus kelioms minutėms mirė vyras
Laikrodis, rodantis iki Eurovizijos-2021 likusį laiką

Kipro bažnyčia ragina nepriimti dainos "Velnias" į "Euroviziją"

(atnaujinta 10:25 2021.03.03)
Dainos, kurioje yra eilutės "Aš atidaviau savo širdį velniui, aš myliu velnią", pasirinkimas sulaukė kritikos iš dalies visuomenės

VILNIUS, kovo 3 — Sputnik. Kipro stačiatikių bažnyčios sinodas ragina Vyriausybę užtikrinti, kad daina "El Diablo" ("Velnias"), kurią patvirtino Kipro transliavimo korporacijos CyBC (RIK) direktorių taryba, būtų atšaukta atstovauti Kiprui "Eurovizijos" dainų konkurse. Sinodo pareiškimą paskelbė Kipro arkivyskupija.

Dainos, kurioje yra eilutės "Aš atidaviau savo širdį velniui, aš myliu velnią", pasirinkimas sulaukė kritikos iš dalies visuomenės. Televizija pradėjo gauti įpykusių piliečių skambučius, kur tie reikalauja pašalinti dainą iš konkurso, kai kurie grasino padegti televizijos pastatą.

Korporacijos direktorių tarybos pirmininkas Andreasas Frangosas pareiškė, kad RIK neketina keisti pasirinktos dainos dėl kritikos ir dainos prasmė buvo neteisingai suprasta, o dainoje iš tikrųjų kalbama apie gėrio ir blogio kovą. Jo teigimu, nebuvo ir neketinama įžeisti kieno nors religinių jausmų.

Sinodas ragina dainą pakeisti kita, kuri "išreiškia Kipro istoriją, kultūrą, tradicijas ir siekius".

Pareiškime sinodas išreiškia griežtą nesutarimą ir nusivylimą tiek dėl RIK direktorių tarybos, tiek dėl kitų vadovų pozicijos, kurie, anot jo, užuot skatinti tautos teises ir žmonių laisvės ir moralinių vertybių reikalavimą, rengia "pasaulinį pasityčiojimą iš mūsų, skelbdami, kad atsiduodame velniui ir skatiname jo garbinimą".

"Atsižvelgdami į akivaizdų provokuojančių Turkijos užkariautojų siekių pavojų ir pabrėždami 200-ųjų nacionalinio išsivadavimo (nuo Turkijos jungo) metinių didybę, mes raginame savo žmones likti ištikimais nacionalinėms ir religinėms didžiosios 1821 metų kovos vertybėms, išsaugoti nepajudinamą tikėjimą savo tėvais, kuris išliko iki šių dienų", — sakoma pranešime.

"Kiekvieną dieną mes gauname daugybę atsiliepimų iš tūkstančių mūsų bendraminčių, kurie išreiškia savo pagrįstą nepasitenkinimą šia daina ir tuo, kaip ji buvo pasirinkta", — pranešė sinodas.

"Mes raginame Vyriausybę, kuri skiria RIK direktorių tarybą ir kuriai jis yra pavaldus, užtikrinti konkrečios dainos pasirinkimo atšaukimą ir pakeisti ją kita, atspindinčia mūsų istoriją, kultūrą, tradicijas ir siekius", — pareiškė Kipro stačiatikių bažnyčia.

Dainų konkursas "Eurovizija", kuris praėjusiais metais buvo atšauktas dėl pandemijos, šiais metais vyks gegužės 18–22 dienomis Roterdamo "Ahoy" arenoje, jame dalyvaus atlikėjai iš 41 šalies.

Tegai:
Kipras, Eurovizija