Vakcina

Santaros klinikos Vilniuje pradėjo antrąjį skiepijimo nuo koronaviruso etapą

(atnaujinta 00:16 2021.01.18)
Anksčiau šioje klinikoje buvo pranešta apie gydytojus, užsikrėtusius COVID-19, gavus pirmąją vakcinos dozę

VILNIUS, sausio 17 — Sputnik. Santaros klinikose prasidėjo antrasis skiepijimo nuo koronaviruso etapas. Apie tai Facebook pranešė gydymo įstaigos spaudos tarnyba.

Antroji vakcinos dozė skiriama gydytojams, kurie jau gavo pirmąją dozę.

Anksčiau paskiepytiems šios klinikos gydytojams buvo nustatytas koronavirusas. Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė Ligita Jančorienė paaiškino, kad rizika susirgti sumažėja praėjus 12 dienų po pirmosios vakcinacijos. Tuo pačiu atsparumą virusui, kurį gamintojai žadėjo — iki 95 proc., galima pasiekti tik praėjus septynioms dienoms po antrosios vakcinos dozės.  

Pasak Infekcinių ligų centro vadovės, Santaros klinikose nuspręsta, kad tiems, kurie gavo pirmąją vakciną, bus tiriami antikūnai. Remiantis šiais duomenimis, bus priimtas sprendimas dėl antrosios dozės.

Gydymo įstaigos duomenimis, pirmąja doze paskiepyta 4,5 tūkst. darbuotojų.

Nuo pandemijos pradžios Lietuvoje buvo užregistruota daugiau nei 167 tūkstančiai COVID-19 atvejų, mirė per 2,4 tūkstančio žmonių.

Šalyje nuo koronaviruso jau paskiepyta daugiau nei 46 tūkst. žmonių.

Tegai:
Vilnius, Lietuva, vakcina, Santaros klinikos
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (1445)
prekybos centre Vilniuje

Tyrimas: vasarį pigo pigiausių maisto produktų krepšelis

(atnaujinta 11:47 2021.03.02)
Palyginti su sausiu, vasarį pigiausių maisto produktų krepšelis atpigo 0,23 euro ir buvo 2,64 euro pigesnis nei pernai

VILNIUS, kovo 2 — Sputnik. Šių metų vasarį pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis Lietuvos parduotuvėse sudarė 54,27 euro, praneša portalas Pricer.lt.

Palyginti su 2021 sausio mėnesiu, krepšelis atpigo -0,23 euro ir buvo 2,64 euro (4,6 proc.) pigesnis, nei praeitų metų vasario mėnesį. 

Portalo duomenimis, tinklu su pigiausiu krepšeliu toliau lieka "Maxima", "Norfa" antroje pigiausių prekių krepšelio reitingo vietoje, "IKI"  — trečioje. "Lidl" užima ketvirtą vietą, "Rimi" lieka penktoje vietoje, "E-Rimi" — šeštoje. Paskutinėje, septintoje vietoje lieka "Barbora".

Populiarių ir gerai žinomų produktų vidutinio krepšelio kaina sudarė 39,42 euro. Palyginti su 2021 metų sausio mėnesiu, krepšelio kaina sumažėjo 1,39 EUR (-3,4proc.), bet  buvo 0,85 euro (2,2 proc.) didesnė už 2020 metų vasario mėnesio krepšelį.

Vasario mėnesio žinomų prekių ženklų krepšelio kainų reitinge pigiausiu tampa "IKI", antroje vietoje atsiduria "Rimi", trečioje "E-Rimi", ketvirtoje — "Barbora". "Norfa" atsiduria penktoje vietoje, "Maxima" — šeštoje.

Iš "Pricer.LT" stebimų 52 prekių kainų brango 22 prekės, pigo 29 prekės. Labiausiai brangusios prekės — juodoji arbata, juoda duona, saulėgrąžų aliejus, pigiausi avižiniai dribsniai, pomidorų sultys. Labiausiai pigo malta kiauliena, bananai, ryžiai, "Dvaro" varškė, pigiausios pomidorų sultys, dešra, kumpis ir sviestas. Be to pažymėta, kad po truputi pradeda brangti kiauliena  ir vištiena. 

"Po kainų šoktelėjimo sausį, vasario mėnesį augimas stabtelėjo. Ir matome, kad kainų augimą tinklai "stabdo" akcijomis. Atrodytų, kam to reikia, juk sausio mėnesį mažmeninės maisto prekių prekybos rodikliai, o ir 2020 metų rodikliai buvo geri. Tačiau, matyt, ne visi tinklai vienodai dalyvavo šiame augime — štai todėl IKI, RIMI ir Norfa pademonstruoja kiek didesnį, nei įprasta kaininį aktyvumą.

Kita priežastis — 2020 vasaris ir kovas maisto prekybininkams buvo labai geri — žmonės panikoje kaupė atsargas, todėl pirmas 2020 ketvirtis jiems buvo labai geras. Ir tie, ypač su reiklesniais akcininkais, kurie norės turėti geresnius negu 2020 metų pirmo ketvirčio rezultatus, tikrai turės pasistengti, kad parduotų daugiau", — daro išvadą analizės autoriai. 

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per sausį dėl COVID-19 įvesto karantino mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sumažėjo 5,1 proc., ne maisto prekėmis prekiaujančių įmonių apyvarta sumažėjo 15,4 proc., o maisto prekėmis prekiaujančių — padidėjo 2,1 proc. 2021 metų sausį, palyginti su 2020 metų sausiu, maisto prekėmis prekiaujančių įmonių apyvarta padidėjo 9,2 proc., ne maisto prekėmis prekiaujančių — sumažėjo 14,4 proc.

Tegai:
kainos, tyrimas
Dar šia tema
Vilniaus oro uoste pradėta daryti mokamus koronaviruso tyrimus
Ekspertas: SGD terminalas Lietuvoje gali tik "praryti" biudžeto pinigus
Rekordiškai gausus derlius supirkimo kainų nesumažino
Buvusi kandidatė į Baltarusijos prezidentus Svetlana Tichanovskaja

Baltarusijos tyrimų komitetas inicijavo Tichanovskajos ekstradiciją

(atnaujinta 11:42 2021.03.02)
Didžiuliai opozicijos protestai prasidėjo visoje Baltarusijoje rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos, VRK duomenimis, šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka

VILNIUS, kovo 2 — Sputnik. Baltarusijos tyrimų komitetas inicijuoja buvusios kandidatės į prezidentus Svetlanos Tichanovskajos ekstradiciją.

"Tichanovskaja šiuo metu yra ieškomų asmenų sąraše. Atitinkami jos ekstradicijos dokumentai buvo pateikti Generalinei prokuratūrai", — pranešė komiteto spaudos tarnyba.

Didžiuliai opozicijos protestai prasidėjo visoje Baltarusijoje rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos, VRK duomenimis, šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Lietuva nuo pat protesto Baltarusijoje pradžios kišasi į kaimyninės valstybės reikalus. Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad rezultatai esą buvo "suklastoti".

Seimas priėmė rezoliuciją, kurioje Tichanovskaja buvo pavadinta "išrinktąja respublikos vadove". Dokumente tarptautinė bendruomenė raginama nepripažinti naujų Lukašenkos sudarytų susitarimų. Lietuvos deputatų teigimu, naujų susitarimų su Rusijos Federacija pasirašymas "apriboja Baltarusijos žmonių suverenitetą".

Maskva ne kartą ragino Lietuvą nekurstyti situacijos kaimyninėje šalyje ir suteikti Baltarusijos žmonėms galimybę ją susitvarkyti patiems. Kaip teigė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Lietuva peržengė visas padorumo ribas keldama reikalavimus Baltarusijai. Jis pažymėjo, kad Vilnius kartu su Tichanovskaja "dirba visai nedemokratiniais metodais".

Tegai:
Svetlana Tichanovskaja, Baltarusija
Temos:
Situacija Baltarusijoje po prezidento rinkimų
Dar šia tema
Rusijos URM įspėjo Berlyną dėl bandymų sugadinti Maskvos ir Minsko santykius
"Time" įtraukė Tichanovskają į pasaulinį 100 jaunų lyderių sąrašą
Politologas: Lietuva prieš Baltarusiją nukreipta retorika nori pranokti Varšuvą
Kerčės gatvėje, archyvinė nuotrauka

Rusijos Valstybės Dūmos deputatas paragino Kijevą liautis šantažuoti Krymą vandeniu

(atnaujinta 11:52 2021.03.02)
Regionas valdo tik savo išteklius ir visi probleminiai praėjusių metų klausimai bus išspręsti kaip įmanoma greičiau, sakė politikas

VILNIUS, kovo 2 — Sputnik. Valstybės Dūmos deputatas Michailas Šeremetas paragino Kijevo valdžią nutraukti Krymo šantažą dėl vandens tiekimo per Šiaurės Krymo kanalą, nes Krymo gyventojams nereikia Ukrainos išmaldos.

Anksčiau Ukrainos vidaus reikalų ministerijos vadovas Arsenas Avakovas teigė, kad Ukraina neturėtų tiekti vandens į Krymą tol, kol pusiasalis bus grąžintas Kijevo kontrolei.

"Laikas jau šiems personažams liautis šantažuoti Krymą. Krymo gyventojams nereikia išmaldos iš Ukrainos. Septyneri metai nuo to laiko, kai Ukraina nustojo tiekti vandenį į Krymą. Regionas verčiasi tik savo ištekliais ir artimiausiu metu bus išspręsti visi probleminiai praėjusių metų klausimai. Kelis kartus tai jau perėjome", — sakė Šeremetas RIA Novosti.

Pasak jo, Krymas yra klestintis regionas, o tai Kijevo politikams kelia pavydą.

"Štai kodėl jie pila purvą ant Krymo ir Rusijos", — sakė deputatas.

Krymas
© Sputnik / Константин Михальчевский

Anksčiau Ukraina per Šiaurės Krymo kanalą, einantį nuo Dniepro, aprūpino iki 85 procentų Krymo gėlo vandens poreikio. Tačiau po Krymo suvienijimo su Rusija vandens tiekimas per kanalą į respubliką buvo vienašališkai visiškai nutrauktas. Vandens tiekimo klausimas išspręstas išgaunant vandenį iš požeminių šaltinių ir natūralių rezervuarų, kurie per pastaruosius metus dėl mažo kritulių kiekio tapo gerokai seklesni.

Dėl vandens trūkumo daugelyje Krymo regionų, tarp jų Simferopolio, Jaltos ir Aluštos regionuose, į namus buvo įvestas vandentiekis. Rusijos vyriausybė parengė išsamų planą, kaip užtikrinti patikimą vandens tiekimą pusiasaliui. Jam įgyvendinti buvo skirta apie 50 milijardų rublių.

Krymas tapo Rusijos regionu po 2014 metų kovo mėnesį surengto referendumo, kuriame 96,77 proc. Krymo Respublikos rinkėjų ir 95,6% Sevastopolio gyventojų pasisakė už prisijungimą prie Rusijos. Ukraina vis dar laiko Krymą savo, bet laikinai okupuota teritorija. Rusijos vadovybė ne kartą pareiškė, kad Krymo gyventojai demokratiškai, visiškai laikydamiesi tarptautinės teisės ir JT chartijos, balsavo už susijungimą su Rusija. Rusijos prezidento Vladimiro Putino teigimu, Krymo klausimas "galutinai uždarytas".

Tegai:
vanduo, Ukraina, Rusija, Krymas
Dar šia tema
"Kieno Krymas?": Ukraina paskelbė Tichanovskajai ultimatumą
Kryme pareiškė, kad Šrėderis pamiršo svarbiausią dalyką vertindamas Krymo įvykius
Dėmesys Krymui. Kaip valdant Baidenui persitvarko NATO
Rusijos ambasada atsakė Lietuvos URM apie Krymo priklausymą