Policijos kontrolės punktas karantino metu Šiauliuose, Lietuvoje

Profesorius pasisakė prieš karantino pratęsimą Lietuvoje

(atnaujinta 08:53 2021.01.18)
Specialistas mano, kad ir dabar šaliai nereikia visų šiuo metu egzistuojančių apribojimų

VILNIUS, sausio 18 — Sputnik. Buvęs Užkrečiamųjų ligų ir AIDS prevencijos centro (ULAC) vadovas, medicinos mokslų daktaras, profesorius Saulius Čaplinskas nepritarė viešoje erdvėje sklindantiems siūlymams laikyti karantiną iki balandžio. Apie tai jis papasakojo savo Facebook paskyroje.

Profesorius pateikė keletą argumentų, pagrindžiančių jo žodžius. Jo nuomone, ribojimams tarp savivaldybių nėra realaus pagrindo jau dabar.

Čaplinskas mano, kad būtina kuo greičiau atnaujinti darželių ir pradinių mokyklų veiklą, o darbuotojams taikyti nuolatinį profilaktinį personalo testavimą ir tik nustačius teigiamą atvejį spręsti dėl grupės, o ne viso darželio, laikino karantinavimo.

Smulkusis verslas turėtų dirbti, nes nebėra priežasčių riboti jų veiklos, sakė specialistas. Pasak jo, turėtų būti atidarytos tos įmonės, kurios gali užtikrinti būtinų saugumo reikalavimų laikymąsi.

"Ateitis yra "nauja realybė", prie kurios prisitaikyti reikia naujų įrankių, todėl nedelsiant būtina parengti ir pradėti įgyvendinti valstybės finansuojamą profilaktinio testavimo programą. Tokia programa visose šalyse bus pagrindinis koronaviruso infekcijos valdymo įrankis, net ir vykdant skiepijimus (o ne karantinas)", — rašė jis.

Taip pat profesorius mano, kad visuomenei trūksta realios situacijos ekspertinio vertinimo komunikacijos. Jo nuomone, būtų galima pradėti rengti periodines nacionalines rizikos vertinimo ataskaitas ir viešai jas skelbti gyventojams, o ne tik skaičius, lenteles ir grafikus be specialistų išvadų ir rekomendacijų.

Nuo pandemijos pradžios Lietuvoje nustatyta daugiau nei 167 tūkst. COVID-19 atvejų, mirė daugiau kaip 2,4 tūkst. žmonių. Šalyje nuo koronaviruso jau paskiepyta daugiau nei 46 tūkst. žmonių.

Karantinas šalyje įvestas iki sausio 31 dienos. Tačiau ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pareiškė, kad nereikia tikėtis, jog karantino režimas tuo pasibaigs. Tačiau vis tiek gali būti, kad bus atšaukti dauguma apribojimų.

Naujas visuotinis karantinas Lietuvoje
© Sputnik
Naujas visuotinis karantinas Lietuvoje

 

Tegai:
karantinas, koronavirusas, Saulius Čaplinskas
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (1469)
Dar šia tema
Lietuvoje turistams už atšauktas keliones pinigai bus grąžinami per 14 dienų
Nustatyti persirgto besimptomio koronaviruso požymiai
Neurologė perspėjo apie menkai suprantamas koronaviruso komplikacijas
Kelias Vilniuje

Bilotaitė aptarė su savivaldybėmis pasirengimą artėjančiam karantino sušvelninimui

(atnaujinta 16:05 2021.03.04)
Tuo pačiu pabrėžiama, kad kuo daugiau žmonių testuotis, tuo greičiau bus nustatomi susirgimo atvejai ir atsekama susirgimų grandinė

VILNIUS, kovo 4 — Sputnik. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė su savivaldybių atstovais aptarė pandemijos valdymo priemones, praneša Vidaus reikalų ministerija (VRM).

"Šiuo metu matome, kad yra susidarę savotiški klasteriai — savivaldybių grupės, regionai — kuriuose  sergamumo situacija yra nebloga, kitose savivaldybėse rodikliai prastesni. Turime patvirtintą karantino priemonių keitimo planą. Su savivaldybių atstovais diskutuojame, kaip galima būtų pritaikyti bendrą planą atskiroms savivaldybėms ar regionams", — sakė ji.

Tuo pačiu, susitikimo metu buvo kalbama apie savivaldybių ir centrinių institucijų bendradarbiavimą bei koordinavimą, švietimą. Ieškoma sprendimų, kad moksleiviai galėtų kuo greičiau grįžti į kontaktinį mokymąsi. 

Pabrėžiama, kad kuo daugiau žmonių testuotis, tuo greičiau bus nustatomi susirgimo atvejai ir atsekama susirgimų grandinė.

"Apgailestaujame, kad vakcinavimo ir testavimo apimtys kol kas nėra didelės. Mes matome, kad jeigu yra pasirinkimas tarp testavimo ir netestavimo, tai piliečiai labiau renkasi nesitestuoti, o kadangi drausminių įrankių nėra, todėl sudėtinga siekti tikslo didinti testavimo apimtis", — sakė Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius. 

Taip pat buvo aptartas ir judėjimo ribojimų atlaisvinimas savivaldybėse.

"Tam reikia ypač atsakingai pasiruošti, nes situacija savivaldybėse yra labai nevienoda. Akivaizdu, kad ten, kur yra geresnė situacija, ir judėjimas galėtų būti laisvesnis, o ten, kur yra blogiau, kur yra daugiau nei 500 susirgimo atvejų, turėtų būti atsakingiau žiūrima. Priešingu atveju neatsakingi sprendimai gali išauginti susirgimų skaičių", — sako Bilotaitė.

Karantinas galioja nuo lapkričio 7 dienos. Paskutinį kartą valdžia jį pratęsė iki vasario pabaigos. Nuo vasario 15 dienos atlaisvintos kai kurios veiklos. Leista veikti nedidelėms ne maisto prekių parduotuvėms, turinčioms atskirą įėjimą iš lauko, bei leidžiama atsidaryti grožio, masažo, tatuiruočių salonams.

Tegai:
Lietuva, karantinas, koronavirusas, savivaldybė
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (1469)
Vakcina nuo COVID-19

Lietuvoje daugiau nei tūkstantis žmonių pasiskundė šalutiniu vakcinos poveikiu

(atnaujinta 15:01 2021.03.04)
Daugiausia skundų gauta dėl vakcinos "BioNTech" ir "Pfizer", dešimytje pranešimų, vakcinos pavadinimas nebuvo nurodytas

VILNIUS, kovo 4 — Sputnik. Per pirmuosius du vakcinacijos nuo COVID-19 mėnesius Lietuvoje gautas 1201 pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas (ĮNR) į vakciną, praneša Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT).

Remiantis VVKT duomenimis, pranešimų apie nepageidaujamas reakcijas skaičius sudaro 0,5 procento nuo sunaudotų vakcinų dozių.

Nuo vakcinacijos pradžios dėl vakcinos "BioNTech" ir "Pfizer" gauti 729 pranešimai, dėl vakcinos "Moderna" – 61 pranešimas, dėl vakcinos "AstraZeneca" — 401 pranešimas. 10 gautų ĮNR pranešimų vakcinos pavadinimas nebuvo nurodytas.

Pažymima, kad 868 pranešimai yra klasifikuojami kaip lengvi ar vidutinio sunkumo, 22 — kaip sunkūs. Moterys pateikė daugiau pranešimų apie ĮNR nei vyrai — atitinkamai 817 ir 73 pranešimus.

Iš sveikatos priežiūros specialistų gautų pranešimų skaičius siekia 86, iš pacientų — 799; 5 pranešimai gauti iš Eudravigilance duomenų bazės.

Pagrindiniai nuo COVID-19 ligos paskiepytų žmonių pranešimai, kurių sulaukė VVKT, tai — karščiavimas, galvos skausmas, raumenų skausmas, pykinimas injekcijos vietos reakcijos. Dažniausiais šios reakcijos buvo lengvos arba vidutinio sunkumo ir praeidavo po kelių dienų.

Per pandemiją buvo nustatyta daugiau nei 200 tūkst. infekcijos atvejų, mirė 3 294 pacientai. Vien pirmąją vakcinos dozę gavo daugiau nei 189 tūkst. žmonių. Tuo tarpu daugiau nei 76 tūkstančiai gyventojų buvo visiškai paskiepyti.

Lietuvoje karantinas pratęstas iki kovo pabaigos, judėjimo tarp savivaldybių apribojimai pratęsti iki kovo 15 dienos.

Vyriausybė nusprendė pritarti karantino priemonių sušvelninimui. Šalyje atsivers kai kurios kultūrinės erdvės, bus atnaujinti vairavimo egzaminai, o kai kuriais atvejais bus leidžiami dviejų namų ūkių kontaktai.

Tegai:
vakcina, koronavirusas, Lietuva
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (1469)
Dar šia tema
PSO nerekomenduoja šalims įvesti COVID-19 pasus
Australijoje medicinos darbuotojas pateko į reanimaciją po to, kai pasiskiepijo "Pfizer"
Europos Sąjunga pradėjo "Sputnik V" vakcinos ekspertizę