ESO darbuotojas

Lietuvoje planuojama sukurti daugiau nei 4 tūkst. darbo vietų

(atnaujinta 09:57 2021.01.18)
Ekspertai mano, kad siekiant transformuoti šalies ekonomiką, būtina užtikrinti reikiamas kompetencijas turinčių darbuotojų pasiūlą

VILNIUS, sausio 18 — Sputnik. "Pandeminio chaoso" metu Lietuvoje bus sukurta daugiau nei 4 tūkst. naujų darbo vietų, praneša "Investuok Liеtuvoje" spaudos tarnyba.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos duomenimis, planuojama sukurti 4 229 darbo vietas ir investuoti 106,6 mln. eurų.

Vertindama praėjusių metų rezultatus ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė teigia, kad praėję metai verslui buvo sunkūs dėl COVID-19 pandemijos, tačiau Lietuvai pavyko pritraukti investicijų ir sukurti naujų darbo vietų.

Pranešama, kad penkios užsienio kapitalo įmonės Lietuvoje nusprendė vystyti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) projektus, dar 16 įmonių MTEP projektus planuoja pradėti greta savo pagrindinės veiklos. Šalies regionuose suplanuoti 9 projektai, kuriuose numatoma sukurti 1 233 naujas darbo vietas.

Nors 2020-aisiais pasaulį užklupusi COVID-19 pandemija sulėtino ekonominio augimo tempus, "Investuok Lietuvoje" parengta Lietuvos ekonomikos būklės ir jos potencialą ribojančių sisteminių problemų analizė rodo, jog įsibėgėjantys struktūriniai pasaulio ekonomikos pokyčiai gali tapti gera proga Lietuvai užimti svarbesnį vaidmenį pasaulinėse vertės grandinėse.

Artimiausiais metais įgyvendinant priemones, skatinančias ekonomikos atsigavimą po pandemijos sukelto šoko, bus svarbu užtikrinti, kad jos ne tik spręstų kilusius iššūkius, bet ir prisidėtų prie ilgalaikio ekonomikos potencialo didinimo.

Ateinančiais metais atsigavimo nuo pandemijos sukelto šoko priemonės bus svarbios ne tik sprendžiant problemas, bet ir didinant ilgalaikį ekonomikos potencialą.

"Investuok Liеtuvoje" mano, kad siekiant transformuoti šalies ekonomiką, būtina užtikrinti reikiamas kompetencijas turinčių darbuotojų pasiūlą. Žmonių įgūdžiai ir žinios lemia, kokias darbo vietas šalyje bus įmanoma kurti, kokias plėtros kryptis pasirinks Lietuvoje jau esančios ar savo padalinius dar tik kuriančios įmonės.

Tačiau, kaip pastebi ekspertai, Lietuvos švietimo sistema vis dar nėra pasirengusi ugdyti ateities ekonomikai reikalingus įgūdžius.

Anksčiau Statistikos departamentas pranešė, kad ekonominių vertinimų rodiklis 2020 metų gruodį, palyginti su 2019 metais, sumažėjo 14 procentinių punktų. Per metus pasitikėjimo paslaugų sektoriumi rodiklis sumažėjo 37 procentiniais punktais, prekybos sektoriuje — 15, statybų — šešiais, vartotojų — keturiais ir pramonės — vienu procentiniu punktu.

Pabrėžta, kad nuosmukį tiesiogiai paveikė koronaviruso pandemija. Konkrečiai, 27 procentai respondentų nurodė, kad jų įmonės veikla buvo apribota dėl karantino.

Tegai:
darbas, Lietuva
Vilnius, archyvinė nuotrauka

Lietuva išlieka ES šalių pagal mirštamumą nuo COVID-19 dešimtuke

(atnaujinta 21:02 2021.02.25)
Remiantis ECDC duomenimis, per pastarąsias dvi savaites Lietuvoje buvo nustatyta 79,81 atvejo milijonui gyventojų

VILNIUS, vasario 25 — Sputnik. Lietuvoje per pastarąsias 14 dienų sergamumas COVID-19 buvo žemesnis už ES vidurkį, rodo Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenys.

ES šalių vidurkis buvo 283,62 atvejo šimtui tūkstančių gyventojų, o Lietuvoje — 261,05 atvejo.

Lietuva užima 15 vietą tarp ES šalių. Latvijoje sergamumas yra 509,47 atvejo, o Estijoje — 703,47.

Kalbant apie mirštamumą, per pastarąsias 14 dienų Lietuvoje buvo nustatyta 79,81 atvejo milijonui gyventojų. Taigi, pagal šį rodiklį Lietuva užima 9 vietą.

Latvijoje mirčių skaičius yra 106,41, Estijoje — 51,92.

Čekija pirmauja pagal sergamumą ES (1 120,03 atvejo 100 tūkst.), o didžiausias mirštamumas užfiksuotas Slovakijoje — 239,29 atvejo.

Tegai:
koronavirusas, COVID-19, mirtingumas, Lietuva
Mokykla, archyvinė nuotrauka

Šiaulių meras nepatenkintas mokykliniu eksperimentu Vilniuje

(atnaujinta 20:40 2021.02.25)
Meras pabrėžė, kad Lietuvos sostinėje padėtis su COVID-19 sergamumu yra du kartus blogesnė nei jo mieste

VILNIUS, vasario 25 — Sputnik. Šiaulių meras Artūras Visockas paklausė Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės, kodėl jo miesto mokyklos negali grįžti į darbą anksčiau nei kitos.

"Atviras klausimas Švietimo ministrei. Kodėl Šiauliai negalėtų anksčiau grįžti į klases ir pavyti prarastą laiką? Negana to grįžimo į mokyklą eksperimentas daromas Vilniuje?" — Facebook paskyroje parašė meras.

Visockas pateikė duomenis apie sergamumą per pastarąsias dvi savaites 100 tūkstančių gyventojų. Šiaulių mieste sergamumas — 176, Panevėžyje — 267, Kauno mieste — 268, Klaipėdos mieste — 313, Vilniaus mieste — 344.

Meras priminė, kad Šiauliai buvo pirmieji iš didžiųjų miestų, kuriuose išplito koronavirusas, ir pirmieji sustabdė švietimo įstaigų darbą. Vis dėlto dabar situacija mieste yra dvigubai geresnė nei Vilniuje, tačiau būtent Lietuvos sostinėje nuspręsta atlikti eksperimentą dėl mokyklų darbo atnaujinimo, sakė Visockas.

Vienoje iš sostinės mokyklų atnaujintas darbas, mokymas vyksta tiek nuotoliniu, tiek kontaktiniu būdu, periodiškai testuojant mokinius dėl koronaviruso. Remiantis eksperimento rezultatais, bus priimtas sprendimas, ar grąžinti mokinius į mokyklas.

Lietuvoje nuo pandemijos pradžios nustatyti daugiau nei 196 tūkstančiai COVID-19 atvejų, pasveiko daugiau nei 181 tūkstantis žmonių, mirė 3 209. Visiškai paskiepyti daugiau nei 70 tūkstančių žmonių.

Šalyje karantinas pratęstas iki kovo pabaigos. Judėjimo tarp savivaldybių apribojimai pratęsti iki kovo 15 dienos. Tačiau dabar gyventojams leidžiama keliauti tarp žiedinių savivaldybių.

Pasak Lietuvos ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės, dabar Lietuvoje yra "įstrigimo" situacija, kai nėra staigių sergamumo šuolių ar staigaus jo nuosmukio.

Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje