Vakcinavimas, archyvinė nuotrauka

Lietuva atsidūrė tarp ES šalių lyderių pagal skiepijimo tempus

(atnaujinta 20:04 2021.01.18)
Šeštadienio duomenimis, Lietuvoje buvo paskiepyta apie 47 tūkst. žmonių, 100 šalies gyventojų teko 1,72 paskiepytieji

VILNIUS, sausio 18 — Sputnik. Lietuva išlieka 5-oje vietoje tarp Europos Sąjungos šalių pagal šalies gyventojų skiepijimo tempus, praneša Sveikatos apsaugos ministerija su nuoroda į Europoje veikiančio analizės centro "Politico" atlikta analizę.

Sausio 16 dienos duomenimis, Lietuvoje buvo paskiepyti 46 924 žmonės, tai yra 100 šalies gyventojų teko 1,72 paskiepytieji. 

Tarp ES valstybių minėtas rodiklis aukštesnis tik Danijoje (2,88), Maltoje (2,15), Slovėnijoje (1,99) ir Italijoje (1,86).

Estijoje 100 gyventojų tenka 1,37 paskiepyti žmonės, Latvijoje — 0,83, o Lenkijoje — 1,21.

Tuo pat metu, sprendžiant pagal paskiepytų žmonių skaičių, pirmauja Italija (1,123,02 gyventojų), Vokietija (1,048,160 gyventojų), Ispanija (768,950 gyventojų), Lenkija (457,303) ir Prancūzija (413,046).

Be to, pagal vakcinacijos apimtis gerokai išsiskiria ES jau nepriklausanti Jungtinė Karalystė. Čia, sausio 16 dienos duomenimis, nuo koronaviruso paskiepyti 4,3 mln. gyventojų, arba 6,34 proc. šalies gyventojų.

Gruodžio 27 dieną penkiose šalies gydymo įstaigose "BioNTech" ir "Pfizer" sukurta COVID-19 vakcina pradėti skiepyti pirmieji medikai. Lietuvoje pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze paskiepyti 47 tūkst. 498 žmonės. Sausio 17 dieną prasidėjo pakartotinis vakcinavimas tiems asmenims, kurie buvo paskiepyti pirmaisiais skiepais praėjusių metų pabaigoje.

Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 167 992 žmonės, 104 297 asmenys pasveiko, 60 014 — tebeserga.  

Tegai:
ES, Lietuva
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (1470)
Dar šia tema
Profesorius pasisakė prieš karantino pratęsimą Lietuvoje
Santaros klinikos Vilniuje pradėjo antrąjį skiepijimo nuo koronaviruso etapą
Mokslininkas nurodė SAM vakcinacijos plano spragas
Lietuva

Lietuvoje bus įsteigta pirmoji pasaulinio lygio mokslinė laboratorija

(atnaujinta 17:36 2021.03.04)
Taip pat laboratorija leis Lietuvos gyvybės mokslų tyrėjams dar aktyviau siekti naujų mokslo atradimų ir kurti rinkai reikalingas inovacijas

VILNIUS, kovo 4 — Sputnik. Startuoja Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre (VU GMC) kuriamam Europos molekulinės biologijos laboratorijos (EMBL) partnerystės institutui, plėtosiančiam genų redagavimo technologijas, praneša Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Pažymima, kad tam bus skiriama 6 mln. eurų ES investicijų.

Teigiama, kad tai bus pirma aukšto pasaulinio lygio mokslinė laboratorija respublikoje, priklausanti Europoje kuriamam priešakinių tyrimų centrų tinklui.

Taip pat ši laboratorija įtvirtins ir išplės Lietuvos dalyvavimą tarptautinėje aukščiausio lygio molekulinės biologijos mokslinių tyrimų ir jų rezultatų pritaikymo erdvėje, leis Lietuvos gyvybės mokslų tyrėjams dar aktyviau siekti naujų mokslo atradimų ir kurti rinkai reikalingas inovacijas.

"Ši žinia reiškia, kad Lietuva visateisiškai ir aktyviai įsijungia į Europos molekulinės biologijos elito klubą. Šis įvykis reikšmingas dviem aspektais. Pirma, tokio centro kūrimas Lietuvoje — tai aukščiausias Lietuvos mokslininkų, ypač prof. Virginijaus Šikšnio komandos, kompetencijų vykdyti pasaulinio lygio tyrimus pripažinimas", — sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Ji pabrėžia dar vieną svarbų finansinį tokio centro įkūrimo Lietuvoje aspektą.

"Institute veiks konkurencinga tyrėjų atlyginimų sistema — tokiu būdu sudarysime naujas galimybes Lietuvos talentams dirbti mūsų šalyje ir vykdyti aukščiausios klasės tyrimus gaunant panašų atlyginimą, kurį jie gautų dirbdami tarptautinėse EMBL partnerystės tinklo  mokslo institutuose. Tai neabejotinai prisidės prie nacionalinės geriausių protų sugrąžinimo ir tarptautinių talentų pritraukimo į Lietuvą iniciatyvos, — pažymi ji.

Pabrėžiama, kad įsijungimas į EMBL skatina Lietuvos aukštųjų technologijų pramonės sričių —  biotechnologijos, biofarmacijos ir biomedicinos plėtrą. Lietuvoje kuriama konkurencinga tarptautinė mokslinių tyrimų aplinka, palanki užsienio tyrėjams ir investicijoms pritraukti.

Tegai:
mokslo tyrimai, mokslas, Lietuva
Klaipėdos uostas

Klaipėdos uosto direkcija stiprina akvatorijos taršos prevencijos priemones

(atnaujinta 17:09 2021.03.04)
Iš viso įvairios uosto vietos yra sumontuota 11 naftos tinkamų įrenginių, kurie šiuo metu yra perkeliami į problemines vietas

VILNIUS, kovo 4 — Sputnik. Norint nustatyti galimus teršalų, išsiliejančių uosto akvatorijoje, židinius, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija naftos taršos aptikimo daviklius perkelia į potencialiai problemiškiausias vietas, praneša uosto spaudos tarnyba.

Pažymima, kad toks sprendimas jau duoda rezultatų — suveikus davikliui, pavyko užfiksuoti teršėją.

Pabrėžiama, kad suveikus prie Smiltelės upės žiočių sumontuotam naftos taršos aptikimo davikliui, Uosto direkcijos inspektorius nuvyko į įvykio vietą. Šioje vietoje buvo vykdoma bunkeravimo operacija ir aptikta, jog jos metu į akvatoriją prie krantinės pateko nežymus kiekis teršalų.

Pažymima, kad apie incidentą informuoti Aplinkos apsaugos departamento Jūros aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai.

"Net keletas litrų naftos produktų, patekusių į akvatoriją, gali pridaryti daug bėdos, nes teršalai akimirksniu pasklinda. Stiprindami taršos prevenciją, perkeliame naftos taršos aptikimo daviklius į galimai problemiškiausias vietas, kad galėtume dar operatyviau reaguoti ir nustatyti teršalų židinius. Akivaizdu, kad šis sprendimas pasiteisina — teršėjai bus užfiksuoti, tikimės, jog taip pavyks užkardyti teršalų patekimą į akvatoriją", — sakė Algis Latakas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius.

Iš viso įvairios uosto vietos yra sumontuota 11 naftos tinkamų įrenginių, kurie šiuo metu yra perkeliami į problemines vietas.

"Daviklių tinklas išdėstomas ne tik uosto pusėje, bet keletas jų bus įrengta ir keliuose Smiltynės pusės taškuose. Tai leis užfiksuoti teršalus, patenkančius į uosto akvatoriją iš Kuršių marių. Taip pat naftos aptikimo daviklis yra sumontuotas ir prie Dangės žiočių, siekiant, kad tarša nepatektų į akvatoriją iš upės. Šie davikliai gali užfiksuoti benzino, dyzelino, tepalų, naftos dėmes. Joms priartėjus prie detektoriaus, šis sureaguoja — perduoda signalą į Uosto direkcijos dispečerinę", —  teigiama pranešime.

Tuo pačiu, nustačius taršą, Uosto direkcijos dispečeris nedelsdamas informuoja visas atsakingas tarnybas: Jūrų gelbėjimo koordinacinį centrą, aplinkosaugos ir kitas institucijas.

Tegai:
aplinkos tarša, oro tarša, Klaipėdos uostas