Premjerė Ingrida Šimonytė, archyvinė nuotrauka

Šimonytė papasakojo, kada gali pasikeisti karantino apribojimai

(atnaujinta 20:32 2021.01.18)
Lietuvoje nustatomų COVID-19 atvejų skaičius sumažėjo beveik triskart — nuo 3 tūkst. iki 1 tūkst., o teigiamų atvejų procentinė dalis sumažėjo perpus

VILNIUS, sausio 18 — Sputnik. Nutarimas dėl karantino sąlygų iki sausio pabaigos galios toks, koks yra, išskyrus mažus pakeitimus, dalis ribojimų gali būti modifikuoti nuo vasario mėnesio, pirmadienį vykusiame Vyriausybes pasitarime teigė premjerė Ingrida Šimonytė.

Šiandien Vyriausybes pasitarime vyriausiasis COVID-19 analitikas Aistis Šimaitis pranešė apie situacijos gerėjimą. Anot Šimaičio, nustatomų atvejų skaičius sumažėjo beveik triskart — nuo 3 tūkst. iki 1 tūkst., o teigiamų atvejų procentinė dalis sumažėjo perpus.

"Tai staigus kritimas, aišku, tai atsispindi ir sergamume. Mes dabar esame lapkričio pradžios lygyje. Prieš pandemijos antrai bangai smarkiai įsibėjant spalio mėnesį, atvejų skaičius buvo apie 200 ir mes neblogai tvarkėmes tame lygyje", — kalbėjo analitikas.

Pasak Šimaičio, šiuo metu Lietuva yra įveikusi pusiaukelę "važiuojant į apačią" nustatomų atvejų kreivėje, tačiau sakyti, kad situacija yra visiškai kontroliuojama, dar negalima.

"Dinamika, pagal visus parametrus, kuriuos sekame, yra palanki, bet tai nereiškia, kad galime atsipalaiduoti, tai reiškia, kad esame teisingame kelyje", — teigė premjerė Ingrida Šimonytė.

Ji pažymėjo, kad nutarimas dėl karantino sąlygų iki sausio 31-osios galios toks, koks yra, išskyrus pakeitimus dėl pagalbos moksleiviams ir socialinių burbulų žmonėms, kurie yra vieniši. Be to, priklausomai nuo to, kaip seksis rasti sprendimus ir kaip atrodys atvejų dinamika ateinančiomis savaitėmis, dalis ribojimų gali būti modifikuoti nuo vasario mėnesio.

Anot premjerės, nors situacija su COVID-19 gerėja, vis dar kyla nemažų iššūkių. Tarp jų — nepakankamai greiti vakcinacijos tempai. 

Oro uostas Maskvoje
© Sputnik / Владимир Астапкович

"Vakcinavimas, kuris atrodo kaip išeities strategija, neįsibėgėja taip, kaip mums visiems norėtųsi. Labiausiai dėl gamybinių pajėgumų apribojimų ir dėl to, kad kartais viduryje mūšio ima ir pasikeičia kažkokie parodymai ir tuomet tenka, kaip praėjusią savaitę, ES lygiu kelti klausimus, kodėl gamintojas keičia savo pradinius planus", — pasitarime kalbėjo ministrė.

Pasak Šimonytės, tam, kad būtų palaikomas tinkamas vakcinavimo tempas, būtinas daug geresnis vakcinų tiekimas nei matomas šiomis savaitėmis arba bus matomas artimiausiu metu.

Siūlo skiepyti mokinius 

Vyriausybės pasitarime sveikatos ekspertai pasiūlė svarstyti galimybę vakcinuoti mokinius, Vyriausybės pasitarime vienas iš sveikatos ekspertų pasiūlymų buvo svarstyti galimybę prieš grįžtant mokytis kontaktiniu būdu į mokyklas nuo COVID-19 vakcinuoti mokinius, kuriems daugiau nei 16 metų. 

Savo ruožtu Sveikatos tarybos narė profesorė Ramunė Kalėdienė prieš švelninant karantino sąlygas siūlo pirmiausia galvoti apie ikimokyklinukus, priešmokyklinukus, pradinukus, abiturientus, ir tik vėliau apie kitų klasių vaikus.

Kembridžo universiteto ligoninės gydytojas Tumas Beinortas, kuris taip pat dalyvavo pasitarime, siūlo, kad prieš grįžtant į mokyklas tiek vaikams, tiek darbuotojams turėtų būti atliekamas PGR testas, taip leidžiant grįžti į mokyklas tik žmonėms, kurių testas buvo neigiamas. 

Pasitarime dalyvavęs psichologas Paulius Skruibis atkreipė dėmesį į neigiamą mokyklos uždarymo poveikį psichinei mokinių būklei. Skruibis rėmėsi Vilniaus universiteto mokslininkų tyrimų, kuris parodė, kad per pirmąjį karantiną daugiau nei trečdalio vaikų emocinė būsena pablogėjo.

"Taip, mokyklų uždarymas visuro plitimą mažina, bet pasekmės yra svarios", — kalbėjo Skruibis. 

Statistikos departamento duomenimis, bendras COVID-19 atvejų skaičius šalyje siekia 167 992, nuo infekcijos mirė 2 469 žmonės. Nuo koronaviruso paskiepyta daugiau nei 47 tūkst. žmonių.

Tegai:
karantinas, Ingrida Šimonytė
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (1424)
Dar šia tema
Simbolinio mygtuko paspaudimas. Kaip politikai Lietuvos likimą sprendžia
Lietuva atsidūrė tarp ES šalių lyderių pagal skiepijimo tempus
LSMU Kauno ligoninėje pasibaigė darbuotojų skiepijimas pirmąja COVID-19 vakcinos doze
Muitinė, archyvinė nuotrauka

Muitininkai vilkiku gabentame silkių krovinyje rado kontrabandinių rūkalų

(atnaujinta 19:35 2021.02.27)
Patikrinimo metu nustatyta, kad šaldytos žuvies tėra vos 10 tonų — likusią krovinio dalį sudarė cigarečių kontrabanda

VILNIUS, vasario 27 — Sputnik. Kybartų kelio posto muitininkai silkių krovinyje rado kontrabandinių cigarečių, pranešė Muitinės kriminalinė tarnyba savo Facebook paskyroje.

Muitininkai šį antradienį rentgenu patikrino vilkiku iš Kaliningrado srities gabentą 23,6 tonos silkių krovinį.

Patikrinimo metu nustatyta, kad šaldytos žuvies tėra vos 10 tonų — likusią krovinio dalį sudarė cigarečių kontrabanda.

Iš viso rastos 843 dėžės, tai yra 421 500 pakelių, įvairių rūšių nelegalių rūkalų, kurių vertė su mokesčiais sudaro apie 1,5 mln. eurų.

Tegai:
cigarečių kontrabanda, Kaliningrado sritis, Muitinė
Dar šia tema
Klaipėdos muitininkai sulaikė ratlankių klastotes: žala viršijo 2 milijonus eurų
Muitininkai sulaikė statybiniais blokeliais užmaskuotą didelę cigarečių kontrabandą
Rusas bandė nelegaliai įvežti į Lietuvą daugiau tūkstančio pakuočių vaistų
Kuršių marios

Ugniagesiai išgelbėjo Kuršių mariose įlūžusį žveją

(atnaujinta 16:02 2021.02.27)
Vasario mėnesį ugniagesiams gelbėtojams pavyko išgelbėti keturis įlūžusius žmones. Per šį mėnesį buvo atlikta 19 gelbėjimo darbų vandenyje

VILNIUS, vasario 27 — Sputnik. Ketvirtadienį Klaipėdos rajone, Kuršių mariose įlūžo žmogus. Jo pagalbos šauksmą išgirdę žvejai, iškvietė ugniagesius. Apie tai pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD).

Incidentas įvyko Priekulės seniūnijoje, ties Kairių kaimu. Gelbėti nelaimėlio atskubėjo keturi Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos ugniagesiai.

Kuršių marių ledu jiems pusantro kilometro teko bėgti ir stumti 2 gelbėjimo roges. Išsilaikyti virš vandens 40 minučių vyrui padėjo smaigai.

Ugniagesiai rankomis iš vandens ištraukė įlūžusi vyrą ir įkėlė jį į gelbėjimo roges. Jis buvo saugiai nugabentas į krantą ir perduotas medikams. Vyras buvo sąmoningas, bet sušalęs.

"Šiuo metu upių ledas jau nėra saugus. Vakar atlikome jo stebėseną Šventojoje. Daug kur upėje ledą semia vanduo, jis jau gerokai aptirpęs. Nors šiemet gelbėti įlūžusių upėje dar neteko, bet esu matęs žmogų žygiuojantį upe. Gaila, kad daugelis nesuvokia, kad toks vaikščiojimas pražūtingas, nes upėje įlūžusio beveik neįmanoma išgelbėti. Įlūžus gan greitai atsiduriama po ledu. Pėdos ant upių ledo rodo, kad žmonės visiškai nebrangina savo gyvybės", — teigia Ukmergės priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas Dainius Vyšniauskas.  

Nors ežerus vis dar kausto ledas, bet ir juose jau galima įlūžti, perspėja ugniagesiai.

"Daugelis ežerų dar yra padengta storu ledu, bet ten, kur įteka ar išteka vanduo, tos vietos jau gali būti pavojingos. Be to, ežeruose dabar gausu prigręžiotų žvejybai vietų. Palijus lietui, jos didėja, todėl reiktų elgtis labai saugiai", — sako Zarasų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Eugenijus Andrejevas.  

Vasario mėnesį ugniagesiams gelbėtojams pavyko išgelbėti keturis įlūžusius žmones. Per šį mėnesį buvo atlikta 19 gelbėjimo darbų vandenyje. Jų metu ištrauktas vienas skenduolis. 

Tegai:
Kuršių marios, ugniagesia
Dar šia tema
Ugniagesių kursantų rengimui papildomai skirta 3 milijonai eurų
Lietuvos gyventojai įspėjami dėl šiomis dienomis sustiprėsiančio vėjo