Belorus sanatorija

"Belorus" sanatorijos darbuotojas papasakojo, ko siekia Lietuvos valdžia

(atnaujinta 14:19 2021.01.19)
Kadangi daugeliui darbas įstaigoje buvo vienintelis pajamų šaltinis, žmonės negaudami atlyginimų išeis iš darbo

VILNIUS, sausio 19 — Sputnik. Lietuvos valdžia nesiima jokių veiksmų, kad išspręstų situaciją su "Belorus" sanatorija Druskininkuose, ir iš tiesų verčia darbuotojus išeiti iš darbo, interviu Sputnik Baltarusija sakė sanatorijos darbo tarybos pirmininkas Vladislavas Šaruckis.

Lietuvos pilietis organizacijoje dirbo septynerius metus, o dabar jo, kaip ir beveik 400 kitų darbuotojų, likimas yra abejotinas. Niekas nežino, ar atlyginimas bus mokamas kitą mėnesį.

Šaruckis pabrėžia, kad esmė ne tik atlyginimas, bet ir pati situacija apskritai, nes Baltarusijos sanatorija — svarbi organizacija, kurioje sveiksta baltarusių vaikai. Be to, tai didelė mokesčių mokėtoja.

"Be to, tai yra didelė mokesčių mokėtoja, penkta mieste, kuri patenka tarp trisdešimties didžiausių mokesčių mokėtojų Lietuvoje. Ir mes norime, kad taip būtų ir toliau, kad mūsų sanatorija veiktų, o Lietuvos vyriausybė dėtų visas būtinas pastangas situacijai išspręsti. Tačiau iš jų pusės tokių veiksmų nesiimama", — sakė jis.

Gruodžio viduryje sanatorija atsidūrė situacijoje, kai nebegali mokėti atlyginimų ir vykdyti kitų skolinių įsipareigojimų apmokėti likusias sąskaitas, komunalines paslaugas. Žmonės iš karto ėmė kreiptis dėl paaiškinimų ir ieškoti išeities iš padėties. Tačiau Seimas atsisakė mokėti subsidijas, nes organizacijai taikomos sankcijos, o atleidimo atveju darbuotojai gali tikėtis vienkartinės išmokos.

"Akivaizdu, kad valdžia svarsto tik tokią situaciją, kad sanatorija nevykdys veiklos. Viena vertus, jos atvirai neuždaro, bet iš tiesų rodo, kad mes galime tik išeiti iš darbo", — sakė Šaruckis.

Patys darbuotojai mano, kad labai svarbu išsaugoti darbo vietas ir pačią sanatoriją, ypač pandemijos metu. Valdžios institucijų siūlomas variantas jų netenkina. Tai teigė ir pats darbo tarybos pirmininkas.

"Dabar visi įstaigų darbuotojai, kuriems taikomos sankcijos, pandemijos metu lieka be šių socialinių išmokų. Ir, galima sakyti, be socialinių garantijų. Mes privalome mokėti socialinį draudimą. Bet jei mes negauname jokių lėšų, pasirodo, dar ir esame skolingi valstybei. Daugeliui tai — vienintelis pajamų šaltinis, kai kurie dirba sanatorijoje su savo šeimomis. Žinoma, kurį laiką galima išsilaikyti, tačiau palaipsniui, vienas po kito, žmonės bus priversti palikti sanatoriją", — paaiškino jis.

Sanatoriją palaiko Druskininkų administracija ir vietinė valdžia. Patys darbuotojai renka pinigus advokatui, kad jis galėtų teisme ginti jų interesus. Be to, darbuotojai atkreipia dėmesį į situaciją su sanatorija, organizuodami protestus.

Šaruckis mano, kad valdžia turėtų suprasti, jog sanatorijos reikia ne tiek Baltarusijai, kiek pačiai Lietuvai. Tai yra vienas iš didelių mokesčių mokėtojų — žemės nuoma, turto mokestis ir visa kita.

"Be to, yra 400 žmonių, kuriems nereikia mokėti bedarbio pašalpų, tai yra žmonės, kurie moka mokesčius, perka produktus. Tai yra Lietuvos piliečiai, baltarusių šeimos, turinčios leidimą gyventi ir savo vaikus vedančios į lietuviškas mokyklas. Jie turi būti apsaugoti", — pridūrė jis.

Situacija su "Belorus" sanatorija

Anksčiau "Belorus" sanatorijos sąskaitos buvo įšaldytos ES įvedus sankcijas Baltarusijos prezidento administracijoje veikiančiai Vyriausiajai ūkio valdybai.

Sanatorijoje Druskininkuose dirba beveik 400 žmonių, 350 yra Lietuvos piliečiai. Kasmet čia gydosi daugiau nei 13 tūkstančių žmonių.

Savo ruožtu Baltarusijos užsienio reikalų ministerija situaciją pavadino "aukščiausio lygio veidmainystės pavyzdžiu" ir pažymėjo, kad ne tik Baltarusijos piliečiams Lietuvoje taikomos sankcijos, bet ir daroma žala Lietuvos ekonomikai bei pačių lietuvių interesams.

"Belorus" atvejis yra pirmasis Lietuvos istorijoje, kai šalyje veikiančiai įstaigai pritaikomos tarptautinės sankcijos.

Tegai:
Lietuva
Dar šia tema
Druskininkų savivaldybė prašo išnagrinėti situaciją su "Belorus" sanatorija
Lietuva pripažino, kad "greitas sprendimas" dėl "Belorus" sanatorijos neįmanomas
Užsienio politikos subtilybės. Kaip Lietuvos elitas kuria savo "vertybinį" įvaizdį
Pinigai, archyvinė nuotrauka

Pernai Lietuvos gyventojai išsigrynino 0,25 mlrd. eurų mažiau

Tam daugiausiai įtakos turėjo prasidėjęs karantinas, kai bendra vidutinė per mėnesį išsiimamų pinigų suma buvo sumažėjusi 5 proc., lyginant su 2019 metais

VILNIUS, kovo 3 — Sputnik. Per praėjusius metus bankomatuose ir banko padaliniuose buvo išgryninta 0,25 mlrd. eurų arba 6 proc. mažiau lėšų, nei 2019 metais, rodo "Swedbank" duomenys. 

"Bankomatais, kurie yra pagrindinė pinigų išgryninimo priemonė, praėjusiais metais pasinaudojo daugiau nei 1,3 mln. klientų. Nors tokių klientų skaičius išliko panašus kaip 2019 metais, matome, kad reikšmingai – net 247 mln. eurų – sumažėjo bendra išsiimtų pinigų suma", – sako Jūratė Gumuliauskienė, "Swedbank" Klientų aptarnavimo tarnybos vadovė. 

Vilnius
© Sputnik / Владислав Адамовский

Gumuliauskienė pažymi, kad tam daugiausiai įtakos turėjo praėjusių metų pavasarį prasidėjęs karantinas, kai bendra vidutinė per mėnesį išsiimamų pinigų suma buvo sumažėjusi 5 proc., lyginant su 2019 metais. 

Remiantis "Swedbank" duomenimis, vidutinė gyventojų per mėnesį išgryninama suma pernai siekia apie 440 eurų. Daugiau nei pusė (53 proc.) gyventojų per mėnesį išgrynina iki 300 eurų. Nuo 300 iki 580 eurų per mėnesį išsigrynina apie 19 proc. gyventojų, o dar didesnes nei 580 eurų sumas per mėnesį prireikia išsigryninti 8,4 proc. gyventojų. Beveik penktadalis banko klientų per visus praėjusius metus iš savo sąskaitos pinigų neišsigrynino nė karto. 

Daugėja atsiskaitymų kortelėmis

Kartu su grynųjų pinigų išgryninimo mažėjimu, auga atsiskaitymai mokėjimo kortelėmis. "Swedbank" duomenys rodo, kad praėjusiais metais gyventojai kortelėmis atsiskaitė 227 mln. kartų ir išleido daugiau nei 4 mlrd. eurų − tai yra beveik 16 proc. daugiau nei 2019 metais. 

Vidutinė pirkinio suma siekė 18 eurų ir, palyginus su užpernai, buvo 4 proc. didesnė.  6 iš 10 atsiskaitymų kortele buvo vykdomi bekontakčiu būdu – apmokant bekontakte kortele, išmaniuoju telefonu ar išmaniuoju laikrodžiu. Bekontakčių atsiskaitymų apimtys per praėjusius metus išaugo net 47 proc., o šiuo būdu atliktų mokėjimų vertė – 91 proc. iki 1,4 mlrd. eur.

Praėjusiais metais "Swedbank" taip pat fiksavo ir mokėjimo pervedimų internetu ir išmaniąja programėle augimą – šių operacijų pernai buvo atlikta 24 proc. daugiau, lyginant su 2019 m.

Tegai:
pinigai, Lietuva, Swedbank
Koronaviruso tyrimas

Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 503 koronaviruso atvejai

(atnaujinta 09:48 2021.03.03)
Iš viso nuo pandemijos pradžios patvirtinta daugiau nei 200 tūkst. koronaviruso atvejų. Šiuo metu serga 7 153 žmonės, daugiau nei 186 tūkst. žmonių pasveiko

VILNIUS, kovo 3 — Sputnik. Lietuvoje per pastarąją parą buvo nustatyti 503 nauji koronaviruso atvejai, praneša Statistikos departamentas.

Iš viso nuo pandemijos pradžios patvirtinti 200 351 koronaviruso atvejai. Šiuo metu serga 7 153 žmonės, 186 209 žmonės pasveiko.

Be to, per pastarąsias 24 valandas nuo koronaviruso mirė 12 žmonių. Nuo pandemijos pradžios iš viso nuo koronaviruso žuvo 3 281 žmogus.

Per pastarąją parą pirmąją vakcinos dozę gavo 8 179 žmonės. Iš viso pirmąja doze buvo paskiepyti 180 235 žmonės, o visiškai paskiepyti — 73 811 žmonių.

Vyriausybė pratęsė karantiną iki kovo 31 dienos imtinai, o judėjimo tarp savivaldybių apribojimai pratęsti iki kovo 15 dienos. Taip pat panaikintas privalomas kaukių dėvėjimas atvirose vietose, kur nėra kitų žmonių, išskyrus šeimos narius.

Tegai:
koronavirusas, Lietuva
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Vilniuje plečiamos periodinio testavimo nuo koronaviruso grupės
PSO įvardijo sąlygą, kai koronaviruso vakcina bus nenaudinga
Lietuvoje po vakcinacijos nuo koronaviruso praėjus kelioms minutėms mirė vyras
Rusijos ambasada Lietuvoje, archyvinė nuotrauka

"Akivaizdus buvimas Veidrodžio karalystėje": Rusija sureagavo į Landsbergio pasisakymus

(atnaujinta 10:04 2021.03.03)
Rusijos ambasada Lietuvoje sureagavo į užsienio reikalų ministro pasisakymus dėl ES įvestu sankcijų prieš Rusiją

VILNIUS, kovo 3 — Sputnik. Rusijos ambasada Lietuvoje pareiškė, kad stebimas Vilniaus noras primesti Rusijai visas nuodėmes.

Europos Sąjungai šią savaitę patvirtinus sankcijas keliems Rusijos valstybės pareigūnams, kaip įtariama susijusiems su Aleksejaus Navalno įkalinimu, Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pabrėžė neatmetantis galimybės, kad sąrašas bus plečiamas.

JAV vėliavos, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владимир Астапкович

Antradienį, kovo 2 dieną, susitikęs su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda Landsbergis atkreipė dėmesį į ES sankcijų politiką Rusijos atžvilgiu. Ministras pabrėžė, kad taikydama naujas sankcijas Europos Sąjunga pirmą kartą panaudojo Magnickio įstatymą. 

Pasak jo, neatmestina, kad ateityje, artėjant rinkimams Rusijoje, "jei būtų imtasi naujų akcijų prieš opoziciją", diskusija tęsis ir galbūt sąrašas pasipuldys naujomis pavardėmis.

Į šiuos ministro pasiskaymus ir sureagavo Rusijos ambasada Lietuvoje.

"Naujausi Landsbergio pareiškimai dėl Rusijos liudija Vilniaus norą primesti visas nuodėmes mūsų šaliai. Remiantis objektyvia realybe, tai yra nuolatinis buvimas kažkokioje Veidrodžio karalystėje", — Twitter parašė Rusijos ambasada Lietuvoje.

Europos Sąjunga antradienį, kovo 2 dieną, pagal naują pasaulinį režimą dėl žmogaus teisių pažeidimų pirmą kartą įvedė sankcijas keturiems Rusijos piliečiams už Aleksejaus Navalno areštą. JAV paskui ES taip pat paskelbė apie sankcijų įvedimą Rusijos Federacijai.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas (dešinėje) ir ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Žozepas Borelis
© Sputnik / Пресс-служба представительства ЕС в РФ

Sankcijų sąraše yra Rusijos Tyrimų komiteto pirmininkas Aleksandras Bastrykinas, Rusijos gvardijos direktorius Viktoras Zolotovas, Rusijos generalinis prokuroras Igoris Krasnovas ir Federalinės bausmių vykdymo tarnybos vadovas Aleksandras Kalašnikovas. Anksčiau buvo pranešta, kad Borelis pasiūlė taikyti sankcijas po vasario 4–6 dienomis vykusio vizito Maskvoje, kai jis pareiškė, kad "Rusijos pusė nenori normalizuoti santykių su Europos Sąjunga".

Vasario 2 dieną Maskvos teismas dėl daugybės sąlygų pažeidimų panaikino Navalno atidėtą bausmę "Yves Rocher" byloje ir pakeitė ją laisvės atėmimo bausme bendrojo režimo kolonijoje. Maskvos miesto teismas pripažino sprendimą pakeisti atidėtą Navalno bausmę realia. Kolonijoje jis turės praleisti apie dvejus su puse metų. Europos Žmogaus Teisių Teismas paneigė teiginius, kad Navalnas buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn tik už politinę veiklą: Strasbūras nepripažino "Yves Rocher" bylos politinių motyvų, nors ir priteisė kompensaciją už namų areštą, kurią Rusijos valdžia sumokėjo.

Tegai:
Rusijos ambasada Lietuvoje, Gabrielius Landsbergis, Lietuva, Rusija