Vilnius

Lietuvoje siūloma parengti etapinį COVID-19 ribojimų atlaisvinimų planą

(atnaujinta 18:15 2021.01.19)
Lietuvoje artėjama prie 2 procentų paskiepytų asmenų nuo visų šalies gyventojų. Lietuva išlieka penkta pagal skiepijimo intensyvumą Europos Sąjungoje

VILNIUS, sausio 19 — Sputnik. Antradienį Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos (VESK) posėdyje išklausyta ekspertų pozicija dėl epidemiologinės situacijos šalyje ir karantino ribojimų veiksmingumo, praneša Vidaus reikalų ministerija.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė siūlo Sveikatos apsaugos ministerijai parengti etapinį atlaisvinimų planą.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija teikė pasiūlymą sudaryti galimybę vaikams, susiduriantiems su sunkumais mokantis nuotoliniu būdu iš namų, mokytis nuotoliniu būdu mokyklose, gauti būtinas priemones, o tiems, kuriems priklauso, ir nemokamą maitinimą. Šis pasiūlymas bus svarstomas trečiadienį Vyriausybės posėdžio metu, jeigu jam bus pritarta, dalis vaikų grįš į ugdymo įstaigas.

Ministerijos duomenimis, 25 tūkst. mokinių reikalinga mokymosi pagalba dėl papildomo konsultavimo, aprūpinimo kompiuterine įranga, interneto ryšio užtikrinimo, motyvacijos stiprinimo. Maždaug pusei šių mokinių skirtas nemokamas maitinimas, o šeimos gauna socialinę paramą.

Beje, svarstoma galimybė atnaujinti kontaktinį mokymąsi paskutiniųjų klasių moksleiviams. Pradinį ir vidurinį ugdymą svarstoma tęsti mišriu būdu, profesinis ir aukštasis mokslas turėtų vykti nuotoliniu būdu, išskyrus praktinius mokymus.

Taip pat nuspręsta Vyriausybei teikti pasiūlymą dėl galimybės leisti bendrauti dviem šeimoms ar dviem namų ūkiams, jeigu viename iš jų yra ne daugiau kaip vienas asmuo arba neįgalus nepilnametis, arba nuolatinės priežiūros dėl neįgalumo reikalaujantis suaugęs asmuo.

Šiems artimus kontaktus turintiems šeimų ar namų ūkio nariams būtų draudžiama turėti artimus kontaktus su kitais asmenimis darbo ir kitose vietose.

VRM vadovė Agnė Bilotaitė taip pat atkreipė dėmesį, kad būtina iš anksto parengti galimų būsimų karantino atlaisvinimų strategiją, atsižvelgiant į planuojamą profilaktinį testavimą bei gyventojų vakcinavimą.

"Šiuo metu turime gerėjančią situaciją, tačiau suprantame, kad šiuos skaičius pasiekėme laikydamiesi griežtų ribojimų. Esame dėkingi žmonėms, kad jie laikėsi reikalavimų, o dabar artėjame prie to laiko, kai galime svarstyti apie preliminarius ribojimų atlaisvinimus", — sakė Bilotaitė.

Lietuvoje artėjama prie 2 procentų paskiepytų asmenų nuo visų šalies gyventojų. Lietuva išlieka penkta pagal skiepijimo intensyvumą Europos Sąjungoje.

"Gruodžio viduryje, kai ėmėmės priemonių, žinojome, kad tam, kad matytume rezultatus, reikia 4–6 savaičių. Šiuo metu yra penkta savaitė: padėtis gerėja, stebimos geros tendencijos ligoninėse. Tačiau neužtenka pirmųjų signalų, reikia užtikrinti, kad šitie geri skaičiai būtų tvarūs. Tikriausiai iki sausio 31 dienos nereikėtų tikėtis atlaisvinimų", — sakė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla pabrėžė, kad judėjimo ribojimas tarp savivaldybių ir toliau išlieka efektyvia priemone.

Eismas šalies keliuose yra sumažėjęs 73 proc. — tai yra 10 dienų vidurkis. Per sausio mėnesį apgręžta 16 200 transporto priemonių, patikrinta daugiau nei 900 asmenų, kurie turi izoliuotis.

Pirmadienį ekspertai siūlė ir toliau išlaikyti judėjimo tarp savivaldybių ribojimus. Taip pat ir toliau taikyti tokius pat draudimus paslaugų sektoriui. Judėjimo ribojimai tarp savivaldybių pratęsti iki sausio 31 dienos.

Tegai:
apribojimas, koronavirusas, karantinas, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), Vidaus reikalų ministerija (VRM)
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (1453)
Dar šia tema
COVID-19 statistika Lietuvoje: atvejų daugėja, per parą mirė 18 žmonių
Vokietijoje gali įpareigoti dėvėti FFP2 respiratorius, rašo žiniasklaida
PSO įvertino COVID-19 galimybę tapti sezonine infekcija
Pinigai, archyvinė nuotrauka

Pernai Lietuvos gyventojai išsigrynino 0,25 mlrd. eurų mažiau

Tam daugiausiai įtakos turėjo prasidėjęs karantinas, kai bendra vidutinė per mėnesį išsiimamų pinigų suma buvo sumažėjusi 5 proc., lyginant su 2019 metais

VILNIUS, kovo 3 — Sputnik. Per praėjusius metus bankomatuose ir banko padaliniuose buvo išgryninta 0,25 mlrd. eurų arba 6 proc. mažiau lėšų, nei 2019 metais, rodo "Swedbank" duomenys. 

"Bankomatais, kurie yra pagrindinė pinigų išgryninimo priemonė, praėjusiais metais pasinaudojo daugiau nei 1,3 mln. klientų. Nors tokių klientų skaičius išliko panašus kaip 2019 metais, matome, kad reikšmingai – net 247 mln. eurų – sumažėjo bendra išsiimtų pinigų suma", – sako Jūratė Gumuliauskienė, "Swedbank" Klientų aptarnavimo tarnybos vadovė. 

Vilnius
© Sputnik / Владислав Адамовский

Gumuliauskienė pažymi, kad tam daugiausiai įtakos turėjo praėjusių metų pavasarį prasidėjęs karantinas, kai bendra vidutinė per mėnesį išsiimamų pinigų suma buvo sumažėjusi 5 proc., lyginant su 2019 metais. 

Remiantis "Swedbank" duomenimis, vidutinė gyventojų per mėnesį išgryninama suma pernai siekia apie 440 eurų. Daugiau nei pusė (53 proc.) gyventojų per mėnesį išgrynina iki 300 eurų. Nuo 300 iki 580 eurų per mėnesį išsigrynina apie 19 proc. gyventojų, o dar didesnes nei 580 eurų sumas per mėnesį prireikia išsigryninti 8,4 proc. gyventojų. Beveik penktadalis banko klientų per visus praėjusius metus iš savo sąskaitos pinigų neišsigrynino nė karto. 

Daugėja atsiskaitymų kortelėmis

Kartu su grynųjų pinigų išgryninimo mažėjimu, auga atsiskaitymai mokėjimo kortelėmis. "Swedbank" duomenys rodo, kad praėjusiais metais gyventojai kortelėmis atsiskaitė 227 mln. kartų ir išleido daugiau nei 4 mlrd. eurų − tai yra beveik 16 proc. daugiau nei 2019 metais. 

Vidutinė pirkinio suma siekė 18 eurų ir, palyginus su užpernai, buvo 4 proc. didesnė.  6 iš 10 atsiskaitymų kortele buvo vykdomi bekontakčiu būdu – apmokant bekontakte kortele, išmaniuoju telefonu ar išmaniuoju laikrodžiu. Bekontakčių atsiskaitymų apimtys per praėjusius metus išaugo net 47 proc., o šiuo būdu atliktų mokėjimų vertė – 91 proc. iki 1,4 mlrd. eur.

Praėjusiais metais "Swedbank" taip pat fiksavo ir mokėjimo pervedimų internetu ir išmaniąja programėle augimą – šių operacijų pernai buvo atlikta 24 proc. daugiau, lyginant su 2019 m.

Tegai:
pinigai, Lietuva, Swedbank
Koronaviruso tyrimas

Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 503 koronaviruso atvejai

(atnaujinta 10:49 2021.03.03)
Iš viso nuo pandemijos pradžios patvirtinta daugiau nei 200 tūkst. koronaviruso atvejų. Šiuo metu serga 7 153 žmonės, daugiau nei 186 tūkst. žmonių pasveiko

VILNIUS, kovo 3 — Sputnik. Lietuvoje per pastarąją parą buvo nustatyti 503 nauji koronaviruso atvejai, praneša Statistikos departamentas.

Iš viso nuo pandemijos pradžios patvirtinta 200 351 koronaviruso atvejis. Šiuo metu serga 7 153 žmonės, 186 209 žmonės pasveiko.

Be to, per pastarąsias 24 valandas nuo koronaviruso mirė 12 žmonių. Nuo pandemijos pradžios iš viso nuo koronaviruso žuvo 3 281 žmogus.

Per pastarąją parą pirmąją vakcinos dozę gavo 8 179 žmonės. Iš viso pirmąja doze buvo paskiepyti 180 235 žmonės, o visiškai paskiepyti — 73 811 žmonių.

Vyriausybė pratęsė karantiną iki kovo 31 dienos imtinai, o judėjimo tarp savivaldybių apribojimai pratęsti iki kovo 15 dienos. Taip pat panaikintas privalomas kaukių dėvėjimas atvirose vietose, kur nėra kitų žmonių, išskyrus šeimos narius.

Tegai:
koronavirusas, Lietuva
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (1453)
Dar šia tema
Vilniuje plečiamos periodinio testavimo nuo koronaviruso grupės
PSO įvardijo sąlygą, kai koronaviruso vakcina bus nenaudinga
Lietuvoje po vakcinacijos nuo koronaviruso praėjus kelioms minutėms mirė vyras

Kovo orai Lietuvoje ir Vilniuje

(atnaujinta 22:32 2021.03.02)
Sputnik Lietuva pasakoja, kokios oro sąlygos prognozuojamos respublikoje kovo mėnesį
Kovo orai Lietuvoje ir Vilniuje
© Sputnik
Tegai:
Vilnius, Lietuva, orai