Remigijus Šimašius su žmona Agne, archyvinė nuotrauka

Šimašius skiriasi su žmona

(atnaujinta 10:52 2021.01.20)
Vilniaus meras pranešė, kad netrukus bus pradėtos teisinės procedūros, bei atkreipė dėmesį, jog daugiau jokių viešų komentarų iš jo pusės nebus

VILNIUS, sausio 20 — Sputnik. Vilniaus meras Remigijus Šimašius pranešė, kad skiriasi su žmona Agne.

Šimašius pabrėžia, kad po šešiolikos metų bendro gyvenimo, iš kurių vienuolika metų santuokoje, būtent jis priėmė sprendimą skirtis. Jis pabrėžia, kad sprendimas nėra impulsyvus ar neapgalvotas, o "stipriai išjaustas", daug kartų pergalvotas, pamatuotas, įskaitant ir per tuos keletą mėnesių, kai jis gyveno atskirai nuo šeimos.

Pasak jo, vienareikšmiško atsakymo į klausimą "kodėl?" nėra, tačiau pabrėžia, kad šį žingsnį priima kaip savo pralaimėjimą.

"Šis sprendimas nekeičia fakto, kad turėjome gražių akimirkų drauge per tuos šešiolika metų, nestokojome vienas kitam pagarbos ir palaikymo, už ką esu dėkingas Agnei. Agnė yra stiprus, nuoširdus ir geras žmogus, iš kurio daug išmokau, kuriam esu už daug ką dėkingas, bei labai gera mama. Tačiau ilgainiui santykių nepavyko išlaikyti tokių, kad teiktų džiaugsmą bei prisidėtų prie laimės, kurios mes visi nusipelnome", — rašo savo Facebook Vilniaus meras.

Šimašius pabrėžia, kad netrukus bus pradėtos teisinės procedūros, bei atkreipia dėmesį, kad šiuo klausimu daugiau jokių viešų komentarų iš jo pusės nebus.

Tegai:
Remigijus Šimašius
Ingrida Šimonytė

Trečioji banga ar ne? Premjerė įvertino situaciją su COVID-19 

(atnaujinta 07:28 2021.02.25)
Karantinas Lietuvoje įvestas nuo lapkričio pradžios ir pratęstas iki kovo pabaigos. Tuo tarpu gyventojų judėjimo tarp savivaldybių apribojimas pratęstas iki kovo 15 dienos

VILNIUS, vasario 25 — Sputnik. Lietuvos ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė teigė netikinti, kad respublikoje pastebėta trečioji koronaviruso banga. Ji apie tai pranešė po vyriausybės posėdžio.

"Aš vertinčiau tą situaciją kaip tam tikrą įstrigimą. Todėl siūloma esmingai išplėsti testavimo apimtis didesnėmis grupėmis. Tikėjomės to iš savivaldybių, tačiau pamatėme, kad rezultatas nelabai geras, testavimo apimtys nepadidėjo", — sakė ji.

Ministrų kabinetas trečiadienį nusprendė pratęsti karantiną iki kovo 31 dienos, taip pat iki kovo 15 dienos palikti gyventojų judėjimo tarp savivaldybių apribojimus, tačiau kartu leisti judėti tarp žiedinių savivaldybių.

Čaplinskas pasisakė apie draudimo dėvėti medvilnines kaukes netinkamumą >>

Tačiau reikalingi kiti pakeitimai, sakė Šimonytė. Anot jos, sprendimas leisti savivaldybėms pačioms padidinti koronaviruso tyrimus pasirodė esąs neveiksmingas, nes šios apimtys žymiai nepadidėjo. Todėl, pasak ministrės pirmininkės, testavimo apimtis bus išplėsta vyriausybės įsakymu.

Pasak jos, išplėtus testavimo apimtis, bus aiškesnis COVID-19 paplitimo pasirinktose savivaldybėse vaizdas, sakė ji. Be to, Šimonytė teigė, kad testavimo rezultatai padės nuspręsti, ar toliau riboti gyventojų judėjimą.

Vyriausybės vadovės teigimu, kol prasidės skiepijimo procesas, visuomenė turės gyventi su apribojimais. Tuo pačiu ji neatmetė, kad Lietuva gali grįžti prie griežtų kovos su koronavirusu priemonių.

Kalbėdama apie pastaruoju metu išaugusį COVID-19 atvejų skaičių, ministrė pirmininkė teigė nesiejanti šių tendencijų su naujausiomis nuolaidomis su kirpyklų ir grožio paslaugomis. Tačiau Šimonytė pripažino, kad dėl priimtų sprendimų padidėjo žmonių mobilumas.

Lietuvoje yra daugiau nei 195 tūkstančiai COVID-19 atvejų, daugiau nei 181 tūkstantis žmonių pasveiko, o mirė 3200. Visiškai paskiepyti daugiau nei 69 tūkstančiai žmonių.

Lietuvoje karantinas buvo įvestas nuo lapkričio pradžios ir pratęstas iki kovo pabaigos. Tuo pat metu gyventojų judėjimo tarp savivaldybių apribojimas buvo pratęstas iki kovo 15 dienos. Leidžiama judėti tarp žiedinių savivaldybių.

Tegai:
karantinas, Ingrida Šimonytė
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Mokymas profesinėse mokyklose

Profesinio mokymo populiarumas Lietuvoje auga: priimta dvigubai daugiau asmenų

(atnaujinta 16:44 2021.02.24)
Žiemos priėmimo rezultatais, daugiausia stojančiųjų pasirinko apskaitininko, motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojo, paramediko, elektriko modulines profesinio mokymo programas

VILNIUS, vasario 25 — Sputnik. Lietuvoje šiemet per žiemos priėmimą į profesinio mokymo įstaigas priimta dvigubai daugiau stojančiųjų, praneša Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Ministerijos duomenimis, praėjusią savaitę pasibaigus žiemos priėmimui į profesines mokyklas, priimta 1 040 norinčiųjų įgyti rinkoje paklausią profesiją. Tuo tarpu 2020 metais žiemos priėmimo metu buvo priimta 515 asmenų.

"Darbo rinkoje daug pokyčių, kuriuos lėmė ne tik besitęsianti pandemija, — ištisos verslo šakos transformuojasi, todėl darbuotojų perkvalifikavimas, naujų kvalifikuotų darbuotojų atėjimas į rinką yra būtini šalies ekonomikos raidai", — sako švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Agnė Kudarauskienė.

Populiariausi tarp stojančiųjų buvo Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centras (129), profesinio mokymo centras "Žirmūnai" Vilniuje (115), Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras Kaune (97), Marijampolės profesinio rengimo centras (83).

Daugiausia stojančiųjų pasirinko apskaitininko, motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojo, paramediko, elektriko modulines profesinio mokymo programas.

Bendrojo priėmimo žiemos etape šiemet dalyvavo 29 profesinio mokymo įstaigos, jos siūlė 99 profesinio mokymo programas. Šiame etape galėjo dalyvauti visi baigusieji pagrindinio ar vidurinio ugdymo programą.

Antrus metus iš eilės priėmimas į profesinio mokymo įstaigas vyksta du kartus: žiemą ir vasarą. O likus laisvų vietų, į jas bus galima stoti ir prasidėjus mokslo metams. Tai reiškia, kad išplėtus priėmimo į profesinio mokymo įstaigas laiką, pradėti mokytis jose galima beveik visus metus. Taip siekiama užtikrinti lankstumą ir atliepti į besimokančiųjų ir darbo rinkos poreikius.

Bendrasis priėmimas į profesinio mokymo įstaigas vykdomas centralizuotai internetu — per LAMA BPO bendrojo priėmimo sistemą.

Vyriausybės patvirtintame 2021 m. priėmimo plane į profesinio mokymo įstaigas numatyta iš viso pakviesti 20,6 tūkst. stojančiųjų — tiek, kiek pernai, kai sulaukta rekordinio susidomėjimo.

Atsiliepiant į valstybės ir regionų darbo rinkos poreikius, taip pat įvertinus pernykščius rezultatus, šiemet padidintas priėmimas į inžinerijos, informacijos ir ryšių technologijų, gamybos ir perdirbimo sritis, taip pat didelis vietų skaičius planuojamas sveikatos priežiūros, socialinės gerovės, statybos ir architektūros sritims — visur, kur jaučiamas kvalifikuotų darbuotojų poreikis.

Tegai:
profesinės mokyklos, Lietuva
Temos:
Švietimas Lietuvoje