STT praneša apie galimą vakcinos nuo COVID-19 juodosios rinkos formavimąsi
(atnaujinta 13:19 2021.01.21)
STT vadovas mano, kad būtina nuolat stebėti tam tikrus duomenis, kurie gali pranešti apie šios rinkos buvimą arba nebuvimąVILNIUS, sausio 21 — Sputnik. Sulaukiama vis daugiau duomenų, kad yra rizika, jog gali formuotis vakcinos nuo COVID-19 juodoji rinka, pranešė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).
"Vis daugiau gauname informacijos, ir ne tik Lietuvoje, kad yra rizika, jog gali formuotis vakcinos juodoji rinka", — per Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdį sakė STT direktorius Žydrūnas Bartkus.
Pasak Bartkaus, šiuo metu nėra duomenų, kad toks procesas vyktų šalyje, tačiau rizika kyla. Jo teigimu, kitose valstybėse aptikta juodosios rinkos užuomazgų.
STT vadovas mano, kad būtina nuolat stebėti tam tikrus duomenis, kurie gali pranešti apie šios rinkos buvimą arba nebuvimą.
Taip pat jis teigė, jog žinant, kiek sveikatos priežiūros įstaigoms išdalinta vakcinų dozių, turi sutapti trys dedamosios: kiek žmonių paskiepyta, kiek įstaigos turi dozių likučio ir kiek jų prarasta.
Tuo tarpu pabrėžiama, kad šiuo metu STT neturi galimybės kontroliuoti tokių duomenų, nes juos vėluojama suvesti informaciją į e.sveikatą, ji dažnai kinta.
Lietuvoje iš viso pilnai vakcinuotų — 8 262 žmonės. Šiuo metu panaudota 64 620 dozių.
Lietuvoje skiepijama gamintojų "BioNTech" ir "Pfizer" bei "Moderna" vakcinomis.
Tegai:
Pernai Lietuvos gyventojai išsigrynino 0,25 mlrd. eurų mažiau
Tam daugiausiai įtakos turėjo prasidėjęs karantinas, kai bendra vidutinė per mėnesį išsiimamų pinigų suma buvo sumažėjusi 5 proc., lyginant su 2019 metais
VILNIUS, kovo 3 — Sputnik. Per praėjusius metus bankomatuose ir banko padaliniuose buvo išgryninta 0,25 mlrd. eurų arba 6 proc. mažiau lėšų, nei 2019 metais, rodo "Swedbank" duomenys.
"Bankomatais, kurie yra pagrindinė pinigų išgryninimo priemonė, praėjusiais metais pasinaudojo daugiau nei 1,3 mln. klientų. Nors tokių klientų skaičius išliko panašus kaip 2019 metais, matome, kad reikšmingai – net 247 mln. eurų – sumažėjo bendra išsiimtų pinigų suma", – sako Jūratė Gumuliauskienė, "Swedbank" Klientų aptarnavimo tarnybos vadovė.
©
Sputnik / Владислав Адамовский
Gumuliauskienė pažymi, kad tam daugiausiai įtakos turėjo praėjusių metų pavasarį prasidėjęs karantinas, kai bendra vidutinė per mėnesį išsiimamų pinigų suma buvo sumažėjusi 5 proc., lyginant su 2019 metais.
Remiantis "Swedbank" duomenimis, vidutinė gyventojų per mėnesį išgryninama suma pernai siekia apie 440 eurų. Daugiau nei pusė (53 proc.) gyventojų per mėnesį išgrynina iki 300 eurų. Nuo 300 iki 580 eurų per mėnesį išsigrynina apie 19 proc. gyventojų, o dar didesnes nei 580 eurų sumas per mėnesį prireikia išsigryninti 8,4 proc. gyventojų. Beveik penktadalis banko klientų per visus praėjusius metus iš savo sąskaitos pinigų neišsigrynino nė karto.
Daugėja atsiskaitymų kortelėmis
Kartu su grynųjų pinigų išgryninimo mažėjimu, auga atsiskaitymai mokėjimo kortelėmis. "Swedbank" duomenys rodo, kad praėjusiais metais gyventojai kortelėmis atsiskaitė 227 mln. kartų ir išleido daugiau nei 4 mlrd. eurų − tai yra beveik 16 proc. daugiau nei 2019 metais.
Vidutinė pirkinio suma siekė 18 eurų ir, palyginus su užpernai, buvo 4 proc. didesnė. 6 iš 10 atsiskaitymų kortele buvo vykdomi bekontakčiu būdu – apmokant bekontakte kortele, išmaniuoju telefonu ar išmaniuoju laikrodžiu. Bekontakčių atsiskaitymų apimtys per praėjusius metus išaugo net 47 proc., o šiuo būdu atliktų mokėjimų vertė – 91 proc. iki 1,4 mlrd. eur.
Praėjusiais metais "Swedbank" taip pat fiksavo ir mokėjimo pervedimų internetu ir išmaniąja programėle augimą – šių operacijų pernai buvo atlikta 24 proc. daugiau, lyginant su 2019 m.
Tegai:
Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 503 koronaviruso atvejai
(atnaujinta 10:49 2021.03.03)
Iš viso nuo pandemijos pradžios patvirtinta daugiau nei 200 tūkst. koronaviruso atvejų. Šiuo metu serga 7 153 žmonės, daugiau nei 186 tūkst. žmonių pasveikoVILNIUS, kovo 3 — Sputnik. Lietuvoje per pastarąją parą buvo nustatyti 503 nauji koronaviruso atvejai, praneša Statistikos departamentas.
Iš viso nuo pandemijos pradžios patvirtinta 200 351 koronaviruso atvejis. Šiuo metu serga 7 153 žmonės, 186 209 žmonės pasveiko.
Be to, per pastarąsias 24 valandas nuo koronaviruso mirė 12 žmonių. Nuo pandemijos pradžios iš viso nuo koronaviruso žuvo 3 281 žmogus.
Per pastarąją parą pirmąją vakcinos dozę gavo 8 179 žmonės. Iš viso pirmąja doze buvo paskiepyti 180 235 žmonės, o visiškai paskiepyti — 73 811 žmonių.
Vyriausybė pratęsė karantiną iki kovo 31 dienos imtinai, o judėjimo tarp savivaldybių apribojimai pratęsti iki kovo 15 dienos. Taip pat panaikintas privalomas kaukių dėvėjimas atvirose vietose, kur nėra kitų žmonių, išskyrus šeimos narius.
Ekspertas: konservatoriai ir Nausėda kovoja dėl įtakos Lietuvos politikoje
(atnaujinta 10:37 2021.03.03)
Iš abiejų pusių girdima gana aštrių pareiškimų, tačiau kol kas neaišku, kuo viskas baigsis, mano politologas Vadimas VolovojusVILNIUS, kovo 3 — Sputnik. Tarp Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos ir konservatorių auga įtampa ir dar neaišku, ką tai sukels, interviu Sputnik Lietuva pasakė politologas Vadimas Volovojus.
"Ir įdomu tai, kad galbūt, net ne tiek pati Ingrida Šimonytė rodo tokią iniciatyvą, kiek visa [konservatorių] partija. Tai gali būti susiję su dar platesne situacija. Tai susiję ne tik su Lietuvos atstovavimu Europos Vadovų Taryboje, bet tai iš viso kova dėl įtakos Lietuvos politinėje sistemoje. Kaip žinoma, ilgą laiką buvo sakoma, kad Nausėda tebeieško savo vietos šioje sistemoje, įtakos kaip naujas prezidentas požiūriu. Taigi dabar ši kova paaštrėjo", — pasakė jis.
Pasak Volovojaus, pareiškimai skamba gana aštrūs, tačiau kol kas neaišku, kuo viskas baigsis, o pati situacija tampa vis įdomesnė.
Pastarosiomis savaitėmis konservatorių atstovai viešai diskutavo apie idėją, kad premjeras, o ne prezidentas turi atstovauti Lietuvai ES viršūnių susitikimuose. Jie mano, kad pandemijos metu ES viršūnių susitikimuose vyrauja klausimai, kurie priklauso Vyriausybės kompetencijai.
Iškart po Lietuvos įstojimo į ES aukščiausiojo lygio susitikimuose valstybei kurį laiką atstovavo ir prezidentas, ir ministras pirmininkas, tačiau prezidentuojant Nausėdos pirmtakei Daliai Grybauskaitei buvo nusistovėjusi tradicija, pagal kurią tik prezidentas vykdavo į EVT susitikimus.
Konservatorių iniciatyvos kritikai mano, kad valdančioji partija taiko dvigubus standartus.
Pats Nausėda pareiškė, kad Lietuvos vyriausybė turėtų sutelkti dėmesį į koronaviruso krizės valdymą, o ne skatinti diskusijas apie respublikos atstovavimą Europos Vadovų Taryboje.
Pasak valstybės vadovo, šiandien nepriimtina prioritetą teikti atstovavimo Europos Vadovų Taryboje klausimui. Ir ne iš Konstitucijos pozicijos, o iš aktualijų klausimų pozicijos.