Slidininkas

Tyrimas atskleidė, jog fizinis aktyvumas mažina lėtinių ligų raidą

(atnaujinta 21:33 2021.01.21)
Tyrimas parodė, jog dalyvių mažas fizinis aktyvumas buvo susijęs su didesniu gydytojo diagnozuotos hipertoninės ligos paplitimu

VILNIUS, sausio 22 — Sputnik. Mokslininkų teigimu, sportuoti geriausia žaliosiose erdvėse — ten, kur mažiau užterštas oras, rašo Vytauto Didžiojo universitetas (VDU).

Priešingu atveju, pavyzdžiui, bėgiojant šalia judrios gatvės, sveikatai galima ir pakenkti, todėl rekomenduojama, kad gyventojai žaliąsias zonas galėtų pasiekti per 10–15 minučių.

"Moksliniai tyrimai patvirtina, kad žaliosios miesto erdvės ir parkai yra susiję su geresniu sveikatos vertinimu, protine sveikata ir fiziniu aktyvumu. Laikas, praleistas žaliosiose erdvėse, vaikštant ir bendraujant, daro netiesioginį poveikį protinei sveikatai ir gyvybingumui, nes mažina lėtinį stresą, depresiją ir įtampą, turi teigiamos įtakos protinei sveikatai. Dėl tos priežasties žaliosios miestų erdvės turi būti taip suplanuotos, kad teiktų galimybę fiziniam aktyvumui ir socialiniam bendravimui", — teigia VDU Aplinkotyros katedros docentė dr. Sandra Andrušaitytė.

Docentė kartu su kitais VDU tyrėjais atliko tyrimą, kuris atskleidė, jog dauguma ištirtų vyresnio amžiaus Kauno gyventojų savo fizine būkle rūpinasi nepakankamai.

Tarptautinis VDU Gamtos mokslų fakulteto mokslininkų tyrimas parodė, kad vos 10 procentų iš apklaustų 45–64 metų amžiaus asmenų palaiko fizinį aktyvumą, kurį rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), tai yra, sportuoja bent 150 minučių per savaitę.

"Mažas fizinis aktyvumas yra vienas iš svarbiausių mūsų galioje esančių veiksnių, kuris gali pakeisti lėtinių ligų — tokių kaip hipertoninės ligos, nutukimas, diabetas — raidą. Kitaip tariant, pasiekus pakankamą fizinį aktyvumą, galima sulėtinti tokių ligų raidą. PSO rekomenduojamas fizinis aktyvumas 18–65 m. amžiaus sveikiems žmonėms yra 150 minučių arba, jei didelio intensyvumo — 75 minutės per savaitę", — pasakoja viena iš projekto tyrėjų, doc. dr. Sandra Andrušaitytė.

Tyrimas parodė, jog dalyvių mažas fizinis aktyvumas buvo susijęs su didesniu gydytojo diagnozuotos hipertoninės ligos paplitimu. Tarp PSO rekomenduojamą aktyvumą pasiekusių tyrimo dalyvių, hipertonine liga sirgo 29,4 procentai — tuo tarpu tarp tų, kurie rekomenduojamo lygmens nepasiekė, sirgo 34 procentai.

Dar ryškesnis skirtumas pastebėtas tarp rekomenduojamą fizinį aktyvumą pasiekusių ir nepasiekusių vyrų — šiuo atveju hipertonine liga sirgo atitinkamai 40 ir 47 procentai apklaustųjų. Tarp aukštesnio išsilavinimo dalyvių, pasiekusių rekomenduojamą fizinį aktyvumą, hipertoninės ligos paplitimas buvo net apie 10 proc. mažesnis, nei tarp šio aktyvumo nepasiekusiųjų.

Tegai:
sveikata, sportas, mokslininkas, VDU botanikos sodas
Dar šia tema
Neurologė perspėjo apie menkai suprantamas koronaviruso komplikacijas
Gydytoja įvardijo rytinius sveikatai pavojingus įpročius
NVSC primena apie izoliacijos taisyklių laikymąsi
Vilnius, archyvinė nuotrauka

Lietuva išlieka ES šalių pagal mirštamumą nuo COVID-19 dešimtuke

(atnaujinta 21:02 2021.02.25)
Remiantis ECDC duomenimis, per pastarąsias dvi savaites Lietuvoje buvo nustatyta 79,81 atvejo milijonui gyventojų

VILNIUS, vasario 25 — Sputnik. Lietuvoje per pastarąsias 14 dienų sergamumas COVID-19 buvo žemesnis už ES vidurkį, rodo Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenys.

ES šalių vidurkis buvo 283,62 atvejo šimtui tūkstančių gyventojų, o Lietuvoje — 261,05 atvejo.

Lietuva užima 15 vietą tarp ES šalių. Latvijoje sergamumas yra 509,47 atvejo, o Estijoje — 703,47.

Kalbant apie mirštamumą, per pastarąsias 14 dienų Lietuvoje buvo nustatyta 79,81 atvejo milijonui gyventojų. Taigi, pagal šį rodiklį Lietuva užima 9 vietą.

Latvijoje mirčių skaičius yra 106,41, Estijoje — 51,92.

Čekija pirmauja pagal sergamumą ES (1 120,03 atvejo 100 tūkst.), o didžiausias mirštamumas užfiksuotas Slovakijoje — 239,29 atvejo.

Tegai:
koronavirusas, COVID-19, mirtingumas, Lietuva
Mokykla, archyvinė nuotrauka

Šiaulių meras nepatenkintas mokykliniu eksperimentu Vilniuje

(atnaujinta 20:40 2021.02.25)
Meras pabrėžė, kad Lietuvos sostinėje padėtis su COVID-19 sergamumu yra du kartus blogesnė nei jo mieste

VILNIUS, vasario 25 — Sputnik. Šiaulių meras Artūras Visockas paklausė Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės, kodėl jo miesto mokyklos negali grįžti į darbą anksčiau nei kitos.

"Atviras klausimas Švietimo ministrei. Kodėl Šiauliai negalėtų anksčiau grįžti į klases ir pavyti prarastą laiką? Negana to grįžimo į mokyklą eksperimentas daromas Vilniuje?" — Facebook paskyroje parašė meras.

Visockas pateikė duomenis apie sergamumą per pastarąsias dvi savaites 100 tūkstančių gyventojų. Šiaulių mieste sergamumas — 176, Panevėžyje — 267, Kauno mieste — 268, Klaipėdos mieste — 313, Vilniaus mieste — 344.

Meras priminė, kad Šiauliai buvo pirmieji iš didžiųjų miestų, kuriuose išplito koronavirusas, ir pirmieji sustabdė švietimo įstaigų darbą. Vis dėlto dabar situacija mieste yra dvigubai geresnė nei Vilniuje, tačiau būtent Lietuvos sostinėje nuspręsta atlikti eksperimentą dėl mokyklų darbo atnaujinimo, sakė Visockas.

Vienoje iš sostinės mokyklų atnaujintas darbas, mokymas vyksta tiek nuotoliniu, tiek kontaktiniu būdu, periodiškai testuojant mokinius dėl koronaviruso. Remiantis eksperimento rezultatais, bus priimtas sprendimas, ar grąžinti mokinius į mokyklas.

Lietuvoje nuo pandemijos pradžios nustatyti daugiau nei 196 tūkstančiai COVID-19 atvejų, pasveiko daugiau nei 181 tūkstantis žmonių, mirė 3 209. Visiškai paskiepyti daugiau nei 70 tūkstančių žmonių.

Šalyje karantinas pratęstas iki kovo pabaigos. Judėjimo tarp savivaldybių apribojimai pratęsti iki kovo 15 dienos. Tačiau dabar gyventojams leidžiama keliauti tarp žiedinių savivaldybių.

Pasak Lietuvos ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės, dabar Lietuvoje yra "įstrigimo" situacija, kai nėra staigių sergamumo šuolių ar staigaus jo nuosmukio.

Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje