Vakcinacija nuo COVID-19

EVA ir Norvegijos institucijos pakomentavo mirtis po vakcinacijos nuo COVID-19

(atnaujinta 13:58 2021.01.22)
Lietuvoje nėra registruota nė vieno mirties atvejo, susijusio su neseniai įvykusia vakcinacija nuo COVID-19 ligos

VILNIUS, sausio 22 — Sputnik. Viešojoje erdvėje pasirodžius informacijai apie Norvegijoje fiksuotas 23 netrukus po vakcinavimo įvykusias mirtis, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) praneša, kad Europos vaistų agentūros (EVA) ir Norvegijos atsakingųjų institucijų vertinimu, minėtos mirtys nėra susijusios su vakcina.

Pranešama, kad visi paskiepyti žmonės buvo 80–90 metų slaugos namų gyventojai ir sirgo sunkiomis, turinčiomis įtakos išgyvenamumui, ligomis. 

"Atsižvelgiant į situaciją, kad buvo skiepijama ta populiacijos dalis, kurioje ir taip fiksuojamas didelis mirtingumas, tėra sutapimas, kad paskiepijus viena ar kita vakcina buvo sulaukta mirčių praėjus nedaug laiko po vakcinacijos", — rašoma pranešime.

Anot VVKT Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus vyresniosios patarėjos Rugilės Pilvinienės, kalbant apie Norvegijos atvejį, reikėtų atkreipti ypatingą dėmesį į tai, kad tikėtina, jog pagyvenę žmonės, kurie yra bene labiausiai COVID-19 ligos pažeidžiama visuomenės grupė, gali sirgti sunkiomis ligomis, ribojančiomis jų gyvenimo trukmę. Tai tokios ligos kaip toli pažengusios stadijos vėžys, širdies nepakankamumas, insultas, miokardo infarktas ir pan. 

"Atsakingosios Norvegijos institucijos skelbia, kad šalyje tarp maždaug 226 000 vyresnių nei 80 metų asmenų per savaitę yra fiksuojama apie 440 mirties atvejų. Atsižvelgiant į situaciją, kad buvo skiepijama ta populiacijos dalis, kurioje ir taip fiksuojamas didelis mirtingumas, natūralu, kad paskiepijus viena ar kita vakcina buvo sulaukta mirčių praėjus nedaug laiko po vakcinacijos", — pažymi Pilvinienė.

Situacija Lietuvoje

Lietuvoje nėra registruota nė vieno mirties atvejo, susijusio su neseniai įvykusia vakcinacija nuo COVID-19 ligos, teigia VVKT atstovė. Tačiau nepageidaujamų reakcijų į vakcinas fiksuojama.

"Pagrindiniai nuo COVID-19 ligos paskiepytų žmonių nusiskundimai po pirmosios vakcinos dozės, kurių sulaukė Tarnyba, tai – karščiavimas, galvos skausmas, vietinės alerginės reakcijos ar injekcijos vietos skausmas. Antrą vakcinos dozę kol kas yra gavę dar labai nedaug asmenų", — teigė Pilvinienė. 

Kaip rodo oficialios statistikos duomenys, tarp visų paskiepytųjų pirmą vakcinos dozę kol kas gavo dar labai nedidelis procentas (vos 1,7) vyresnių kaip 80 metų asmenų, nes pagal prioritetą pirmiausia Lietuvoje buvo skiepijami sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai (gydytojai, slaugytojai ir kitas medicinos personalas). 

Anot Pilvinienės, apie nepageidaujamas reakcijas į vakciną, kurias galėjo patirti garbaus amžiaus paskiepyti pacientai, VVKT pranešimų kol kas negavo.

Bendras patvirtintų atvejų konkretiems žmonėms skaičius nuo pandemijos pradžios yra 174 846, bendras COVID-19 mirčių skaičius yra 2 591. Per praėjusią parą pirmu skiepu vakcinuoti 722 žmonės, antru skiepu — 317. Iš viso pilnai vakcinuotų — 8 739 žmonės. Šiuo metu panaudota 66 144 dozių.

Tegai:
COVID-19, Norvegija
Dar šia tema
Kusturica planuoja pasiskiepyti Rusijos vakcina "Sputnik V"
"Bravo, Rusija!". Prancūzai pasisakė apie "Sputnik V" registraciją ES
STT praneša apie galimą vakcinos nuo COVID-19 juodosios rinkos formavimąsi
Nausėda paragino sudaryti ilgalaikį vakcinų tiekimo į ES grafiką
Lietuva palaiko ES vakcinos nuo COVID-19 sertifikatų idėją
Ekskavatorius

Teisiamas saugojamame piliakalnyje, Šilalės rajone, lobio ieškojęs vyras

(atnaujinta 10:17 2021.04.16)
Vietinis gyventojas kaltinamas nacionalinės reikšmės paminklo suniokojimu, skaičiuojama, kad kultūros paveldui padaryta žala siekia daugiau nei 93 tūkst. eurų

VILNIUS, balandžio 16 — Sputnik. Teismui perduota baudžiamoji byla, kurioje 33-ejų metų Šilalės rajono gyventojas kaltinimas nacionalinės reikšmės paminklo — Vedrių piliakalnio — suniokojimu, praneša Generalinės prokuratūros spaudos tarnyba.

Ikiteisminis tyrimas dėl saugomų teritorijų ar gamtos paveldo objektų sunaikinimo arba suniokojimo buvo pradėtas po to, kai praėjusių metų birželį saugomoje piliakalnio papėdės gyvenvietės teritorijoje aptikta maždaug metro gylio bei 40 ir 12 metrų ploto iškasta duobė.

Tyrimo duomenimis, saugomoje teritorijoje esantis, ekskavatoriais iškastas žemės sklypas nuosavybės teise priklauso kaltinamajam. Įtariama, kad neteisėti juodžemio kasybos darbai galėjo nepataisomai sudarkyti nacionalinės reikšmės paminklą. Tyrimo metu nustatyta, kad iškasto kultūrinio sluoksnio vietoje rasta ir galimai archeologinių radinių — lipdytos keramikos, molio tinko, degusių akmenų.

Specialistų teigimu, šis piliakalnis archeologams galėjo atskleisti daug informacijos apie I–II tūkstantm. pr. čia gyvenusių žmonių kasdienybę. Skaičiuojama, kad kultūros paveldui padaryta žala siekia daugiau nei 93 tūkst. eurų.

Pažymėtina, kad nors kaltinamasis kasybos darbus atliko jam priklausančioje teritorijoje, tačiau pastaroji yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje ir turi paminklo statusą. Šio paminklo vertingoji savybė yra kultūrinis sluoksnis, kurį naikinti ar kitaip žaloti draudžiama. Tokioms saugomoms teritorijoms yra taikomi griežti apribojimai pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą.

Baudžiamasis kodeksas už didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčių vertybių sunaikinimą ar sugadinimą numato baudą arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki penkerių metų.

Tegai:
kultūros paveldas, Lietuva
COVID-19, archyvinė nuotrauka

Lietuvoje daugiau nei tūkstantis naujų COVID-19 atvejų, mirė dar 7 žmonės

(atnaujinta 09:50 2021.04.16)
Statistikos departamento duomenimis, pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 493,9 atvejo

VILNIUS, balandžio 16 — Sputnik. Per pastarąją parą Lietuvoje nustatyti 1 088 nauji koronaviruso atvejai, praneša Statistikos departamentas.

Iš viso per visą pandemijos laikotarpį buvusių/esamų atvejų skaičius Lietuvoje yra 231 601, 209 538 žmonės pasveiko.

Bendras saviizoliacijoje esančių asmenų skaičius yra 68 990.

Per pastarąją parą fiksuojamos 7 mirtys nuo COVID-19. Mirusiųjų amžius buvo nuo 60 iki 89 metų. Bendras šalies mirčių nuo COVID-19 skaičius siekia 3 739.

Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 493,9 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 6,4 procento. Šie du rodikliai svarbūs priimant sprendimus dėl karantino laisvinimo scenarijų Lietuvoje.

Per praėjusią parą pirma skiepo doze vakcinuoti 16 948 žmonės, antra skiepo doze — 4 861 pilietis. Iš viso 204533 žmonės šalyje vakcinuoti dviem skiepo dozėmis. Dar 341 767 šiuo metu laukia antros skiepo dozės. Iš viso panaudotos 750 833 vakcinos.

Ketvirtadienį Vyriausybė pratęsė karantiną iki gegužės 31 dienos. Kartu ministrų kabinetas nutarė sušvelninti karantino režimą, numatydamas bendravimo išimtis imunitetą nuo COVID-19 turintiems asmenims.

Tegai:
COVID-19, Lietuva
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Lietuva prašo Danijos pasidalinti vakcina "Vaxzevria", kurios pastaroji atsisakė
Nuo šiol šalies gyventojai galės įsigyti savikontrolei skirtus greituosius antigeno testus
PSO papasakojo apie europiečių mirštamumą nuo COVID: 160 žmonių per minutę
Baltijos šalių URM vadovai Edgaras Rinkevičius (kairėje), Eva-Marija Liimets, Gabrielius Landsbergis (dešinėje)

Šiomis dienomis ar net anksčiau. Lietuva padės Ukrainai, tačiau kada neaišku

(atnaujinta 10:40 2021.04.16)
Pranešimų apie planuojamą JAV ir Rusijos prezidentų susitikimą Baltijos šalių užsienio reikalų ministrai nuvyko į Kijevą, kad suteiktų moralinę paramą prezidentui Zelenskiui. Bet su išlygomis

Iš karto trijų užsienio reikalų ministrų kelionė į Ukrainą — tai garsus perspėjimas Rusijai, neva, nežaiskite su ugnimi! Lietuva, Latvija ir Estija atsakys simetriškai, jei Kremlius užpuls Ukrainą.

"Labai įdėmiai žiūrime į situaciją ir, neslėpsiu, su nerimu. Nes stebime kažką panašaus į tai, kaip buvo 2014 metais, prieš Rusijai užgrobiant Krymą ir pradedant karinius veiksmus Donbase", pareiškė Lietuvos prezidento patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė.

O Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis patvirtino, kad Baltijos šalys nepaliks Kijevo vienu su pavojingu agresoriumi, kuris jau septynerius metus ketina pulti Ukrainą ir vykdo pratybas gretimose teritorijose.

"Tiek aš, tiek mano kolegos norime patvirtinti — Ukraina tokiu sunkiu metu nelieka viena. Jos draugai yra kartu", — prieš vizitą į Kijevą pasakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Savo kolegą iš Lietuvos palaikė Latvijos ir Estijos užsienio reikalų ministrai Edgaras Rinkevičius ir Eva-Marija Liimets. Jie patvirtino, kad Ryga ir Talinas aktyviai palaiko Kijevo reformas euroatlantinės integracijos kelyje, o Rusija šiems planams grasina didelių karinių darinių koncentracija pasienyje su Ukraina.

Tiesa, likus kelioms minutėms iki lipimo į lėktuvą Gabrielus Landsbergis padarė išlygą, kad "dabar jis nesikreips dėl Ukrainos narystės NATO veiksmų plano". Kaip tai? Juk tai yra sena Ukrainos prezidento Vladimiro Zelenskio svajonė. Būtent to ašarodamas maldavo iš NATO visuomenės iš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų apkasų, esančių kontaktų su nepripažintomis Donecko ir Luhansko Liaudies respublikomis linijoje.

"Viena iš NATO stiprybių yra vienybė. Turime siųsti signalą ne tik iš šalių, kurios jaučiasi arčiau Ukrainos, bet ir iš paties Aljanso. Aljansas tvirtai remia Ukrainos siekius (į NATO — Sputnik) <...>, tačiau buvo nuspręsta, kad geriau turėti tą bendrą žinią iš viso Aljanso, ne tik iš kelių šalių", — pasakė  Landsbergis ir padarė išlygą, kad "šiuo metu toks kreipimasis (palaikyti Ukrainos narystę NATO — Sputnik) nėra numatytas".

Matyt, prieš pat lipant į lėktuvą Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vadovui padėjėjai parodė JAV valstybės departamento vadovo Entonio Blinkeno pareiškimą.

Rusijos vėliava
© Sputnik / Виталий Тимкив

"Mes norėtume turėti nuspėjamus ir stabilius santykius su Rusija. O tam mums reikia veikiančių komunikacijos kanalų. Tai leis mums aiškiai išreikšti savo nuomonę, patikslinti savo poziciją, išreikšti nesutikimą su Rusijos veiksmais. Tai padės išvengti neteisingo situacijos vertinimo", — spaudos konferencijoje Briuselyje pasakė Blinkenas.

O Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos valstybės sekretorius Europos reikalams Klemanas Bonas ketvirtadienį pareiškė, kad penktadienį numatytą Ukrainos prezidento Vladimiro Zelenskio vizitą į Paryžių nereikia vertinti kaip signalą apie Ukrainos įstojimo į ES perspektyvą.

Taigi trijų Baltijos šalių užsienio reikalų ministrų vizitas Kijeve bus tik "simbolinis gestas" — savotiškas papliaukšėjimas prezidentui Zelenskiui ir užsienio reikalų ministrui Kulebai per petį. Neva, jūs laikykitės. Vakarai jums padės! Kada nors ir kažkaip. Svarbiausia, tikėkite tuo.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Ukraina, Lietuva, Baltijos šalys