Darbas iš namų

Tik kas ketvirtas sutiktų visiškai atsisakyti fizinės darbo vietos, rodo tyrimas

(atnaujinta 00:15 2021.01.24)
Pusė apklaustųjų skundžiasi tuo, kad diena nebeturi aiškios struktūros, ir jaučiasi taip, tarsi dirbtų visą laiką

VILNIUS, sausio 23 — Sputnik. Tik kas ketvirtas nuotolinį darbą išbandęs lietuvis ateityje norėtų ir toliau dirbti tik tokiu būdu, praneša "Bitė Lietuva".

Namuose nuo pernai lapkričio karantine gyvenantys lietuviai džiaugiasi, kad dirbdami namuose negaišta laiko kelionei į darbą, sutaupo pinigų ir gali ilgiau pamiegoti. Vis tik pusė dirbančių per atstumą jaučiasi taip, tarsi "dirbtų visą laiką", rodo dirbančių Lietuvos gyventojų apklausa.

"Aiški karantino naujovė — gimstantis poreikis dalį darbo atlikti namie, dalį — biure. Tokį norą išreiškė pusė visų apklaustųjų, todėl akivaizdu, kad laimės bendrovės, pasiryžusios priimti naują realybę ir darbuotojams suteikti daugiau laisvės", — sakė "Bitė Lietuva" žmonių ambasados vadovė Eglė Staniulionė.

Džiaugiasi negaišdami kelionei į darbą ir galintys pamiegoti

Daugiausiai apklaustųjų per antrąją karantino bangą dirbo iš įprastinės darbo vietos (33 proc.), nuotoliniu būdu — 29 proc., o dar 16 proc. apklaustųjų dirbo hibridiniu būdu — dalį iš namų, dalį — iš įprastos darbo vietos.

"Nors karantino metu rekomenduojama dirbti nuotoliniu būdu, tą padaryti galėjo ne visi: medicinos, prekybos, telekomunikacijų, logistikos, gamybos ir kai kurių kitų sektorių darbuotojai dirbti nuotoliniu būdu negalėjo dėl darbo specifikos. Daugiausiai per atstumą dirbo 26-55 metų respondentai, aukščiausio išsimokslinimo ir didesnių pajamų grupės atstovai — tie, kurie įprastai darbą atlieka biuruose", — teigė sociologas Ignas Zoka.

Pasak Stanulionės, daugiausiai respondentų — 66 proc. — privalumu įvardino sutaupytą laiką kelionėms į darbą, 59 proc. — galimybę nesipuošti ir dirbti dėvint laisvalaikio rūbus, 47 proc. — galimybę ilgiau pamiegoti dirbant iš namų, 43 proc. — sutaupyti pinigų. Be to, 41 proc. apklaustųjų teigimu, darbas namuose jiems sukelia ir mažiau streso.

Laiko sutaupymo privalumą dažniau įvardijo aukščiausio išsimokslinimo ir gaunantys didžiausias pajamas, o kad dirbant iš namų nereikia puoštis — moterys. Tuo tarpu galimybe ilgiau pamiegoti labiausiai džiaugiasi jauniausi — 18-35 metų amžiaus — didmiesčių gyventojai.

Jaučiasi tarsi dirbtų visada, pasiilgsta kolegų

Pusė apklaustųjų skundžiasi tuo, kad diena nebeturi aiškios struktūros ir jaučiasi taip, tarsi dirbtų visą laiką. Be to, dauguma dirbančiųjų namuose teigia, kad jiems trūksta bendrumo jausmo su kolegomis.

Anot Staniulionės, dėl šių priežasčių beveik 80 proc. nuotoliniu būdu dirbančių lietuvių ateityje greičiausiai vis tik norėtų nuolatos ar bent dalį laiko dirbti įprastinėje darbo vietoje.

Mažas aktyvumas bus rūpesčiu rytoj, šiandien — slegia buitis

Darbuotojams nerimą kelia ir tai, kad nors karantinas tęsiasi mažiau nei keletą mėnesių, net ketvirtadalis lietuvių jau skundžiasi suprastėjusia fizine ir emocine sveikata.

"Deja, vos kas dešimtas dirbantysis namuose teigia daugiau laiko leidžiantis aktyviai — sportuodamas ar vaikščiodamas. Tai rodo, kad apribojus judėjimą, dalis žmonių judėjimo atsisakė apskritai, o tai gali sugrįžti "bumerangu" per įvairius sveikatos sutrikimus ateityje", — pasakojo Staniulionė.

Iššūkių per karantiną lietuviams kelia ir vaikai: net 55 proc. dirbančių nuotoliniu būdu ir turinčių vaikų apklaustųjų nurodė, kad jiems rūpesčių kelia išaugęs vaikų laiko praleidimas prie ekranų, beveik pusė apklaustųjų skundžiasi sumažėjusiu vaikų užimtumu, taip pat vaikų reikalaujamu dėmesiu visą dieną leidžiant namie.

"Buities rūpesčiai labiau slegia ne dirbančius namuose, tačiau dirbančius įprastinėje darbo vietoje. Tai galima aiškinti tuo, kad namuose tarp darbų dažnas ir "apsidirbame", o dirbantys kaip visada, turi dar ir "žongliruoti" tarp darbo ir įsipareigojimų įprastiems ūkio reikalams, kurių tvarkymas dėl karantino ribojimų — nemenkas iššūkis", — spėjo Zokas.

Vis dėlto buities rūpesčiai dažniau trukdo susikaupti vyrams. Tą galima būtų aiškinti tuo, kad moterims Lietuvoje, remiantis įvairių kitų tyrimų duomenimis, tenka gerokai didesnė rūpesčių buityje našta, o šeimos nariams laiką leidžiant namuose, ta našta labiau dalijamasi. Todėl gali būti, kad kitas ilgalaikis karantino efektas gali būti ir šioks toks pareigų namuose perskirstymas.

 

Tegai:
darbas, apklausa, karantinas, Lietuva
Dar šia tema
Darbas iš namų: kaip tai paveikia ir kaip prie jo prisitaikyti
Apklausa rodo, kad per antrą karantiną būsto kainų lūkesčiai nemažėja
Vakcinacija Lietuvoje

Vilnius kviečia skiepytis vyresnius nei 55 metų gyventojus

(atnaujinta 17:12 2021.04.11)
Nuo balandžio 12 dienos, pirmadienio, popietės Vilnius dar labiau plės skiepijamųjų sąrašą — registracija "Pfizer" vakcina bus atverta 55–64 metų vilniečiams

VILNIUS, balandžio 11 — Sputnik. Vilnius skiepytis kvies vyresnius nei 55 metų gyventojus, praneša Vilniaus miesto savivaldybė.

Pabrėžiama, kad Vilnius pirmasis iš didmiesčių vakcinavo 55 proc. vyresnių nei 65 metų gyventojų, nuo praėjusio antradienio skiepytis kviečiami ir kontaktiniu būdu dirbantys pareigūnai bei prekybos sektoriaus darbuotojai bei strateginių įmonių darbuotojai (prioritetinė grupė 1.20), nuo penktadienio — neįgalūs ar neįgalius artimuosius slaugantys vilniečiai (prioritetinė grupė 1.18).

Tuo pačiu nuo šiandien, 16 val., iki pirmadienio popietės dar kartą išskirtinė galimybė registracijai sudaroma statistiškai jautriausiai koronavirusui gyventojų grupei — vyresniems nei 65 m. vilniečiams.

Nuo balandžio 12 dienos, pirmadienio, popietės Vilnius dar labiau plės skiepijamųjų sąrašą — registracija "Pfizer" vakcina bus atverta 55–64 m. vilniečiams.

"Velykų šventės nepraėjo be pasekmių — šiandien Santaros klinikose ir Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje baigiamos užpildyti sergantiems COVID-19 skirtos lovos. Ir daugiau nei pusė užėmusių jas — jaunesni nei 65 metų žmonės, tad turime paskubinti jų vakcinaciją, — teigė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorė Lina Koriznienė.

Jos teigimu, amžiaus grupė nuo 55 metų apima nemažai pagal profesijas ar kitaip apibrėžtų prioritetinių grupių atstovų, kurie dar nėra vakcinuoti — mokytojai, pareigūnai, prekybos salių darbuotojai.

Tegai:
Vilnius, vakcinacija, vakcina
Temos:
Vakcinacija nuo COVID-19 Lietuvoje ir pasaulyje: iššūkiai ir pažanga
Greitosios pagalbos automobilis

Lietuvoje vienerių metų vaikas buvo paguldytas į ligoninę dėl galvos traumos

(atnaujinta 11:16 2021.04.11)
Motinos teigimu, mergytė susižalojo atsitrenkusi į stalo kampą. Policijos duomenimis, ji buvo paguldyta į Kauno ligoninę

VILNIUS, balandžio 11 — Sputnik. Lietuvoje vienerių metų mergaitė su galvos trauma buvo išvežta į ligoninę. Apie tai pranešė Policijos departamento spaudos tarnyba.

Incidentas įvyko Kaune šeštadienį apie 16:50. 2020 metais gimusi mergina paguldyta į ligoninę ir išvežta į Kauno ligoninę.

Motinos teigimu, vaikas susižalojo atsitrenkęs į stalo kampą.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Tegai:
mergaitės, ligoninė, Kaunas
JAV valstybės sekretorius Entonis Blinkenas

JAV ir Didžioji Britanija aptarė padėtį prie Rusijos ir Ukrainos sienos

(atnaujinta 11:56 2021.04.11)
Anksčiau Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas sakė, kad Rusija nevykdė ir neplanuoja ryšių su JAV Ukrainoje užsienio ir gynybos ministrų lygmeniu

VILNIUS, balandžio 11 — Sputnik. JAV valstybės sekretorius Entonis Blinkenas ir Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Dominikas Rabas pokalbyje telefonu aptarė padėtį Rusijos ir Ukrainos pasienyje. Apie tai pranešta pranešime spaudai, paskelbtame JAV užsienio reikalų ministerijos tinklalapyje.

Pažymima, kad valstybės sekretorius ir ministras dar kartą patvirtino savo paramą Ukrainai ir pabrėžė "Maskvos poreikį nedelsiant nutraukti (...) kurstinančią retoriką". Be to, Blinkenas pareiškė užuojautą dėl princo Filipo mirties ir su Rabu aptarė Afganistaną.

Anksčiau Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas sakė, kad Rusija nevykdė ir neplanuoja ryšių su JAV Ukrainoje užsienio ir gynybos ministrų lygmeniu.

Dar vienas padėties Donbase pablogėjimas prasidėjo kovo pabaigoje. Ukraina ir pasiskelbusios respublikos kaltina viena kitą intensyvinančiais šaudymais, žvalgybine veikla ir karinės technikos perkėlimu kontaktinės linijos srityje. Kijevas kaltina Maskvą stiprinant karinį buvimą Donbase, Rusijos pusė atmeta šiuos pareiškimus.

Tegai:
Ukraina, Rusija, Didžioji Britanija, JAV