VILNIUS, sausio 24 — Sputnik. Kaune per praėjusius metus eismo nelaimėse žuvusių žmonių skaičius sumažėjo beveik 70 proc., praneša miesto savivaldybė.
Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, praėjusiais metais miesto keliuose dėl eismo įvykių žuvo 4 asmenys. 2019 metais šis skaičius buvo daugiau nei triskart didesnis — 13. Beje, 2020-aisiais Kauno gatvėse dešimtadaliu sumažėjo sužeistųjų skaičius, o pačių eismo įvykių kreivė sumenko apie 14 proc.
"Konkretūs skaičiai geriau už bet kokius žodžius atspindi realią situaciją ir parodo, kas pasiteisina, o kur dar turime pasistengti. Analizuojame juos ir darome atitinkamas išvadas. Nepuolame džiaugtis anksčiau laiko, nes net ir viena prarasta žmogaus gyvybė reiškia didelę netektį", — sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Policijos pareigūnų atlikta analizė rodo, kad dažniausiai nelaimės Kaune nutikdavo antradieniais ir ketvirtadieniais, o rečiausiai — sekmadieniais. Daugiausia pasikartojančių eismo įvykių, kuriuose nukentėjo žmonės, užfiksuota Savanorių prospekte (29), V. Krėvės pr. (12), Šiaurės pr. (11) ir Taikos pr. (10).
2020 metais Kaunas toliau tęsė darbus stiprinant saugumą pėsčiųjų perėjose — atnaujintas ženklinimas, pagerintas apšvietimas, įrengti papildomi padidinto atspindžio ženklai. Specialistai neabejoja, kad kasmet prie saugumo užtikrinimo prisideda ir prieš perėjas ant važiuojamosios kelio dalies nubrėžti "rombai".
Savivaldybės administracija pripažįsta, kad prie spartesnių gatvių infrastruktūros darbų praėjusiais metais prisidėjo pasaulį užklupusi COVID-19 pandemija. Pagrindinėse miesto gatvėse gerokai sumažėję transporto srautai leido efektyviau darbuotis kelininkams.
"Darbininkai ilgą laiką galėjo veikti be didesnių trukdžių, o tuo pačiu nuo papildomų dirgiklių apsaugojome ir vairuotojų kantrybę. Nemažos investicijos su Vyriausybės parama skirtos darbams Taikos prospekte, taip pat Kęstučio ir A. Baranausko gatvėse, kur išsidėstę nemažai "juodųjų dėmių". Didelę dalį jų panaikinsime būtent dabar rekonstravę šias gatves. Toliau atnaujiname sankryžas, naudojame vaizdo stebėjimo kameras", — teigė akė Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius.
Šiemet Kaune suplanuota rekonstruoti mažiausiai 5 prastesnės būklės sankryžas, padidinant jose transporto pralaidumą ir saugumo lygį. Tokie darbai numatyti Šauklių ir Šv. Gertrūdos, Gimnazijos ir Šv. Gertrūdos, Baltijos ir J. Grušo gatvių sankirtose, taip pat Rasytės g. ir Baltų prospekto bei Žemaičių pl. 23 esančias sankryžas.
Kai pernai Lietuvoje buvo užfiksuoti pirmieji koronaviruso COVID-19 užkrato atvejai, siekiant pažaboti naujojo viruso plitimą, šalies Vyriausybė įvedė karantiną.
Pirmasis karantinas Lietuvoje buvo paskelbtas 2020 metų kovo 16 dieną ir galiojo iki birželio 16 dienos 24 val. Antrasis karantinas Lietuvoje paskelbtas 2020 metų lapkričio 7 dieną ir galios, kol Vyriausybės nutarimu bus atšauktas. Abiejų karantinų metu apribojimai turėjo įtakos gyventojų judėjimui.
Šių metų pavasaris prasideda pirmadienį. Kovo 1 d. Mėnulis bus fazėje tarp pilnaties ir trečiojo ketvirčio. Ši fazė prasideda iškart po pilnaties ir trunka apie septynias dienas. Kiekvieną dieną Žemės palydovo apšvietimas mažėja.
Fazėje po pilnaties Žemės palydovas matomas vakarinėje dangaus dalyje ir anksti ryte.
Visiško Mėnulio fazių pasikeitimo trukmė, vadinamasis sinodinis mėnuo, yra kintanti dėl Mėnulio orbitos elipsiškumo ir svyruoja nuo 29,25 iki 29,83 Žemės parų. Vidutiniškai šis laikotarpis yra 29,53 paros. Sinodinio mėnesio metu vyksta aštuonių Mėnulio fazių ciklas.
Jaunaties data 2021 metų kovą — kovo 13 d., šeštadienis.
Pilnaties data 2021 metų kovą — kovo 28 d., sekmadienis.
Pilnatis įvyks 20:50 Svarstyklių zodiako žvaigždyne. Šiemet pilnatis kovo 28 dieną bus pirmoji po pavasario lygiadienio, kuris įvyks kovo 20 d. Be to, Vakaruose šiemet pirmoji pavasario pilnatis kovo mėnesį vadinama Velykų pilnatimi — ji įvyks prieš Velykas balandžio 4 d. Mėnulio pilnatis kovą iki pavasario lygiadienio vadinama Pasnininkine, nes vyksta Gavėnios metu.
Žvaigždžių lietaus kalendorius 2021: kada ir kaip stebėti >>
Taip pat pagal vakarietišką tradiciją Mėnulio pilnatis kovą bus vadinama "Kirminų mėnuliu" (angl. "Worm Moon") pagal senas žemės ūkio tradicijas. Remiantis senosiomis Šiaurės Amerikos čiabuvių idėjomis, kiekvienai pilnačiai turėjo būti priskirtas pavadinimas, atspindintis konkretaus mėnulio mėnesio įvykius.
Toks mėnulio pilnaties pavadinimas kovą kilo dėl to, kad kai kuriuose Europos ir Šiaurės Amerikos regionuose dirvožemis taip sušilo, kad jame pasirodė kirminai. Taip pat tuo metu grįžo ir migruojantys paukščiai, ypač strazdai, o tai buvo tikras pavasario atėjimo ženklas.
Skirtinguose Šiaurės Amerikos regionuose yra ir kitų kovo mėnulio pilnaties pavadinimų — "Erelio mėnulis", "Žąsų mėnulis", "Cukrinis mėnulis", "Vėjuotas mėnulis". Visi pavadinimai vienaip ar kitaip susiję su perėjimu nuo žiemos prie pavasario ir gamtos pokyčiais.
Šių metų astronominiai reiškiniai: supermėnulis, užtemimai, meteorų lietus >>
VILNIUS, vasario 28 — Sputnik. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) įvardijo sąlygą dėl išvykimo iš Lietuvos nesibaigus izoliacijos terminui, teigiama centro pranešime.
Pabrėžiama, kad išvykti iš Lietuvos, nesibaigus izoliavimo terminui leidžiama asmenims, kurie gyvena ar dirba užsienyje, tuo pačiu vykstant sveikatos priežiūros tikslais (tik grįžusiems iš užsienio), ne vėliau kaip prieš 24 val. pateikus šį pranešimą.
Taip par pažymima, kad pagal šiuo metu galiojančius reikalavimus, ekipažų ir įgulų nariams, kurie dirba tarptautinius komercinius vežimus vykdančiose įmonėse ar vykdo tarptautinius komercinius vežimus visų rūšių transporto priemonėmis, išvykstant iš Lietuvos informuoti NVSC nereikia.
VILNIUS, vasario 28 — Sputnik. Turkija ketina pristatyti nepilotuojamą erdvėlaivį į mėnulį 2023 metais naudodama šalyje kuriamą hibridinę raketą, sakė respublikos pramonės ir technologijų ministras Mustafa Varankas, praneša RIA Novosti.
Turkijos lyderis Tajipas Erdoganas vasario 9 dieną pristatė nacionalinę kosmoso programą. Jis pasiūlė išsiųsti pirmąjį šalies pilietį į kosmosą, pastatyti savo kosminį uostą ir nusileisti desantininką į mėnulį 2023 metų pabaigoje. Vėliau Varankas teigė, kad Ankara vedė derybas su daugeliu šalių, įskaitant Rusiją, dėl bendradarbiavimo kosmose.
"Misiją į mėnulį planuojama įgyvendinti dviem etapais — 2023 ir 2028 metais. 2023 metais ketiname pasiekti mėnulį naudojant savo technologijas. Pirmajame projekto etape sunkiai nusileisime mėnulyje. Pirmasis paleidimas bus vykdomas bendradarbiaujant su tarptautinėmis kompanijomis. Tačiau mūsų erdvėlaiviai bus pristatyti į Mėnulį, paleidžiant mūsų unikalią nacionalinę raketą į žemos žemės orbitą", — apsilankydamas kosminių projektų bendrovėje "Delta V" sakė jis.
Anot jo, Turkijos kosmoso programa siekiama, kad šalis patektų į "aukščiausią kosmoso sektoriaus lygą". Varankas pridūrė, kad "Delta V" sukūrė unikalią hibridinių variklių technologiją, kuri yra svarbi misijos į mėnulį dalis.