Plikledis, archyvinė nuotrauka

Draudikai papasakojo, kaip elgtis susidarius plikledžiui ir nepatekti į ligoninę

(atnaujinta 23:49 2021.01.24)
Susidarius plikledžiui ar ledui, pėstieji visą dėmesį turėtų koncentruoti į ėjimą, o ne naudotis išmaniaisiais telefonais

VILNIUS, sausio 24 — Sputnik. Draudikai įspėjo gyventojus apie pavojų gatvėse permainingų orų metu žiemą.

Sinoptikų  prognozuojama silpnai teigiama temperatūra pradės tirpdyti sniegą, ją keičiantis lengvas šaltukas grasins plikledžiu. Be to, atodrėkio metu nuo stogų krenta ir tirpstančios sniego pusnys bei varvekliai, sukeldami pavojų praeivių ar prie pastatų paliktų automobilių saugumui.

Pasak draudimo bendrovės BTA Žalų reguliavimo departamento direktorės Karolinos Karpovos, permainingų orų metu, neigiamai temperatūrai kaitaliojantis su teigiama, kasmet itin padidėja traumų tikimybė. 

"Išnagrinėję savo turimą statistiką galime pastebėti tendencijas: dažniausiai nugriūnama pakankamai neįvertinus slidumo, einant per greitai, dėmesį koncentruojant ne į aplinką, o į pašalinius dalykus – išmaniųjų telefonų ekranus ar dairymąsi į šalis. Patarimas būti itin atidiems yra savaime suprantamas, tačiau kasmet nemažėjantys įvykių skaičiai rodo, kad jo paiso toli gražu ne visi", — sako draudimo bendrovės atstovė.

Riziką pargriūti didina telefonai ir šunys

Pašalus ir susidarius plikledžiui ar ledui, pėstieji visą dėmesį turėtų koncentruoti į ėjimą. Atsargiai žengti vertėtų ir per šviežiai apsnigtas vietas — po sniegu gali būti ledas. Specialistai griežtai rekomenduoja nesinaudoti išmaniaisiais telefonais — rašyti ar skaityti žinutes, "guglinti" ir panašiai. 

Atidūs turėtų būti ir šunis vedžiojantys jų šeimininkai, nes keturkojams šokus į šalį ar staigiai timptelėjus pavadėlį paslysti ir nukristi — vieni juokai.

Varvekliai — grėsmė automobiliams

Kitas atodrėkio pavojus, tykantis ant pastatų stogų, yra sniego luitai ar varvekliai. Krisdami pataikę ant žmogaus jie gali tapti sumušimų, lūžusių kaulų, smegenų sukrėtimo, galvos traumos priežastimi. Draudikų teigimu, nors nelaimingi atsitikimai reti, vis dėlto gyventojai turėtų būti atsargūs ir eiti atokiau nuo pastatų. 

Nudaužyti varveklius ir nuvalyti nuo stogų susidariusias pavojingas sniego sankaupas turi namų savininkai, daugiabučių bendrijų pirmininkai, pastatus administruojančios įmonės. Iki tol pavojingas vietas privaloma aptverti ir taip užtikrinti saugumą. 

Individualių namų savininkai, mėgindami pašalinti varveklius ir sniegą, turėtų elgtis taip, kad šie krisdami nesužalotų jų ar netoliese esančių kitų žmonių, nesugadintų automobilių ar kito turto, nepažeistų elektros laidų, antenų ar paties valomo stogo. 

Dažniausiai nuo krentančių varveklių nukenčia automobiliai — sudaužomi jų stogai bei kapotai, suskaldomi stiklai, pasitaiko ir apgadintų reklaminių stendų ar iškabų. Tokių įvykių žalos paprastai siekia iki tūkstančio eurų. 

Pasak Karpovos, jei nuo varveklių ar sniego nukentėjo automobilis, apdraustas kasko draudimu, apie įvykį reikia pranešti draudimo bendrovei. Jei sugadintas turtas nebuvo draustas arba jei buvo sutrikdyta žmogaus sveikata, tuomet nuostolius atlyginti privalo pastato, nuo kurio krito suledėjęs sniegas ar varveklis, savininkas arba valdytojas.

Tegai:
ligoninė, draudikai
Dar šia tema
Draudikai papasakojo apie dažniausias ir pavojingiausias "namines" traumas
Draudikai įvardijo, kokie automobiliai dažniausiai nukenčia nuo ilgapirščių
Akių lašai

Įvardytas būdas greitai pagerinti regėjimą

(atnaujinta 16:55 2021.02.26)
Gydytojo teigimu, akis reikia reguliariai mankštinti taip pat, kaip ir raumenis ar protą

VILNIUS, vasario 27 — Sputnik. Pagerinti regėjimą be operacijos atliekant paprastą akių mankštą, kuri užtrunka ne ilgiau kaip kelias minutes per dieną. Apie tai praneša abc.es, remdamiesi oftalmologu Rui Hiramatsu.

Gydytojo teigimu, akis reikia reguliariai lavinti taip pat, kaip ir raumenis ar protą.


Pirmasis metodas, kurį Hiramatsu rekomenduoja, yra Gaboro dėmių pratimai, kuriuose yra specialūs skirtumų nustatymo modeliai. Juos reikia atlikti tik tris minutes per dieną, o pirmąjį pagerėjimą galima pamatyti per dvi savaites. Aiškūs pokyčiai bus po 28 dienų.

Antrasis metodas yra termoterapija. Reikia paimti rankšluostį, sušlapinti ir 30-40 sekundžių pašildyti mikrobangų krosnelėje. Ant užmerktų vokų uždėkite šiltą kompresą ir palaukite, kol jis atvės.

Trečias metodas yra špinatai. Jie turėtų būti įtraukti į jūsų meniu, nes špinatai padeda išvengti kataraktos ir geltonosios dėmės degeneracijos.

Anksčiau tapo žinoma, kad morkos, kryžmažiedės daržovės, uogos ir polinesotieji riebalai prisideda prie medžiagų apykaitos procesų palaikymo akių kraujagyslėse. Kaip sakė oftalmologė chirurgė Marina Dorochova, ypatingą dėmesį reikia skirti gliukozės kiekiui kraujyje, nes didelis cukraus kiekis pamažu blogina regėjimą.

Tegai:
sveikata
Vilnius

Vilnius atsidūrė tarp 25 perspektyviausių pasaulio miestų

(atnaujinta 16:54 2021.02.26)
Vilnius šiame sąraše – vienintelis miestas iš Baltijos ir Skandinavijos šalių

VILNIUS, vasario 27 — Sputnik. Vilnius pirmą kartą atsidūrė tarp 25 perspektyviausių viso pasaulio miestų, skelbiama naujajame "Financial Times" investicijų ekspertų padalinio "fDi Intelligence" sudarytame Ateities pasaulio miestų reitinge.

Vilnius
© Sputnik / Владислав Адамовский

Įvertinus pritraukiamas užsienio investicijas, ekonomikos rodiklius ir verslo plėtrą Lietuvos sostinė užėmė 24-ą vietą pasaulyje ir rikiuojasi greta tokių miestų kaip Singapūras, Londonas, Dubajus, Amsterdamas, Niujorkas ir kiti. Vilnius šiame sąraše – vienintelis miestas iš Baltijos ir Skandinavijos šalių.

Pabrėžiama, kad Lietuvos sostinės įvertinimas aukščiausioje tarptautinių miestų lygoje pastaraisiais metais nuosekliai auga. Net pandemijos ir “Brexit” neapibrėžtumo iššūkiuose Vilnius sugebėjo įžvelgti galimybes ir nemažinti apsukų skatindamas verslo plėtrą ir toliau išlaikydamas atviro miesto įvaizdį.

Stiprėjančios tarptautinės pozicijos Vilniui padeda pritraukti vis daugiau užsienio investuotojų dėmesio, miestui reiškiančio daugiau gerai apmokamų darbo vietų, daugiau surenkamų mokesčių ir daugiau bei geresnių paslaugų patiems vilniečiams, rašoma sostinės savivaldybes pranešime.

"Mes puikiai visi jaučiame ir matome kaip Vilnius kyla, kaip Vilnių vis labiau mėgsta ir renkasi kūrybingi žmonės. Tai ne atsitiktinumas – dirbame, kad taip būtų. Malonu, kad tai vis labiau pastebi ir įvertina pasaulis. Šis įvertinimas nėra netikėtas, tačiau nuo to nei kiek ne mažiau malonus",  – pažymi Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Vidutinių ir mažų miestų "fDi Intelligence" reitinge Vilnius pakilo keturiomis pozicijomis ir yra trečias, aplenkęs tokius miestus kaip Roterdamas, Liuksemburgas, Edinburgas. Ankstesniame analogiškame reitinge, kuris buvo sudarytas 2018–2019 m.,  Lietuvos sostinė šioje kategorijoje buvo užėmusi septintą poziciją. 

Tegai:
Vilnius